Neraminančių ženklų, žinoma būna, bet dažnas į juos numoja ranka ir prisimena tik tada, kai liga jau būna diagnozuota sudėtingoje stadijoje. Medikai, kasdien susiduriantys su šia liga, sako, kad reikėtų atsižvelgti į organizmo siunčiamus signalus, suprasti, kad skausmas nėra vienintelis rimtos ligos signalas. Tai ypatingai aktualu vyrams, kuriuos kankinantis prostatos vėžys labai ilgą laiką gali tūnoti neišsiduodamas, rašoma pranešime spaudai.
Skausmo anatomija
Onkologai, o ir kitų specialybių gydytojai, kasdien susiduriantys su sunkiomis ligomis sako, kad tokių ligų pradžia dažniausiai yra neskausminga. Jei susirgus vėžiu ar rimtomis kepenų ligomis skaudėtų taip, kaip skauda dantį ar lūžusią ranką, ligoninės duris varstytume gerokai dažniau. Nuovargis, pilvo dilgčiojimai, negalėjimas valgyti riebaus maisto ar keistas apgamas ant rankos dažniausiai siejamas su greitu gyvenimo tempu, netaisyklinga bei nepilnaverte mityba ar kitais, neva „nerimtais“, negalavimais.
Jaudintis imama tik tada, kai ypatingai sutrinka virškinimo sistema, atsiranda įtartinų guzelių krūtyje ar pakinta apgamų spalva ir forma. Tai, pasak medikų, pažengusios onkologinės ligos signalai, kurie su savimi atsineša ir ilgą gydymą, sudėtingą psichologinę situaciją, skausmus ir baimę. Būtent todėl svarbu mylėti save, įsiklausyti į savo kūną.
Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė-chemoterapeutė Skaistė Tulytė sako, kad per vėlai nustatyta vėžio diagnozė daugeliui žmonių nuo seno asocijuojasi su mirtimi ir didele fizine kančia. Taip kyla net keletas vienas kitam prieštaraujančių medicininių mitų: esą skausmo nebuvimas reiškia ligos nebuvimą, kaip ir tai, kad vėžys yra neišgydomas.
„Pacientai bijo mirti, kentėti didelį skausmą, tapti neįgalūs. Visa tai yra labai natūralūs jausmai. Gydytojas onkologas, padedamas psichologų, slaugytojų ir socialinių darbuotojų stengiasi sumažinti šią baimę. Reikia pripažinti, kad daug paskutine stadija sergančių pacientų netenkame dėl ligos progresavimo, išsekimo. Tačiau daug onkologinių ligų, jas nustačius anksti, yra visiškai išgydomos“, – pasakojo medikė. Ji tikino, kad pamažu Lietuvoje atsiranda naujų vaistų, skirtų vėžio gydymui, ir tai teikia vilties daugeliui sergančių žmonių.
„Tą patį galima pasakyti ir apie skausmo malšinimą. Sergant, pavyzdžiui prostatos vėžiu ir metastazėms persimetus į kaulus, gali varginti dideli skausmai. Nors prostatos vėžiu galima sirgti ir nepatiriant skausmų, ar net nežinant, kad juo sergama. Visgi nuskausminamųjų vaistų arsenalas yra tikrai didelis, o vėžio gydymo centruose yra ir gydytojai anesteziologai – skausmo specialistai, kurie gali atlikti specialias ilgalaikes nuskausminimo procedūras“, – apie skausmo anatomiją kalbėjo onkologė -chemoterapeutė S. Tulytė.
Prostatos vėžys – pasislėpusi liga
Prostatos vėžys yra viena iš tų ligų, kurios eiga – neskausminga. Būtent todėl daugelis vyrų mano, jog jei neskauda, tai liga ir nepuola.
„Apie 30 proc. vyrų virš 50 metų ir net 80 proc. vyresnių nei 80 metų, prostatoje turi mikroskopinių vėžinių pakitimų, bet tik maždaug vienas iš 6 susirgs vėžiu. Prostatos vėžiu galima sirgti gana ilgai, nejausti simptomų Tiesa, tokia vangi ligos eiga padeda ją nustatyti gana anksti ir tai – gerą išgyvenamumą lemiantis faktorius“, – pažymėjo Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėja.
Tiesa, būna ir agresyvesnės eigos prostatos vėžio, kuris auga ir plinta labai greitai. Tobulėjant genetikos mokslui, bus galima iš anksto pasakyti, kuriam vyrui liga progresuos greitai, o kuriam – lėtai. Kol kas to, deja, padaryti negalima.
„Agresyvios formos prostatos vėžys persimeta į kaulus, stuburo slankstelius ir sukelia stiprius skausmus. Tai – pažengusios ligos simptomai. Tokia liga gydoma nuskausminamaisiais vaistais, spinduline terapija, specifiniais medikamentais, tvirtinančiais kaulinę struktūrą, radioaktyviomis medžiagomis, skiriamomis į veną“, – vardijo medikė. Dalis pacientų prostatos vėžio sukeliamus skausmus sieja su paskutine ligos stadija ir vilties mažėjimu. Medikai su tuo nesutinka.
„Jeigu atsiranda skausmingos kaulų metastazės, tai signalizuoja jau ketvirtą ligos stadiją. Visgi, nesiejame ketvirtos stadijos su vilties nebuvimu. Visada skatinu pacientus susitaikyti su savo liga bei ketvirta stadija. Turime kovoti ne su liga, o už geresnę gyvenimo kokybę. Šiandien turime labai daug priemonių šiam tikslui pasiekti. Yra bent keletas chemopreparatų, hormonų terapijos medikamentų, veikiančių visą organizmą“, – pabrėžė S. Tulytė.
Modernus gydymas – būdas išgelbėti gyvybę
Prostatos vėžio, o ir kitų onkologinių ligų, gydymas yra sudėtingas procesas. Medikams ir pacientams tai – nelengvos kelionės per ligą dalis.
„Šalutiniai reiškiniai yra kiekvieno gydymo dalis. Taikant vietinius gydymo metodus (operacinį ar radioterapiją) gali sutrikti šlapinimas, tuštinimasis bei lytinė funkcija. Taikant hormonų terapiją vargina karščio pylimai, lytinio potraukio mažėjimas, nuovargis, svorio didėjimas“, – sunkius gydymo momentus vardijo gydytoja.
Anot jos, pacientai skirtingai reaguoja į vieną ar kitą gydymo būdą. Pavyzdžiui, žmonių reakcija į chemoterapinį gydymą dažnai yra nevienoda, specialistų teigimu, deja, nepagrįstai.
„Pacientai turėtų daugiau kalbėtis su gydytojais. Svarbu informaciją gauti tiesiogiai iš medikų, o ne naršyti internete. Pasitaiko, kad žmonės vengia chemoterapijos. Priežasčių, turbūt, yra keletas. Prostatos vėžiu sergantiems pacientams siūlome įvairius gydymo metodus, jei matome, kad liga įsibėgėja – siūlome chemoterapiją. Labai svarbu kalbėti apie gydymą, vaistus, jų poveikį, taip galima išsklaidyti abejones ir baimes“, – pasakojo medikė.
Medicininiai tyrimai rodo, kad derinant chemoterapiją su harmoniniu gydymu galima tikėtis itin gerų rezultatų, o jei liga pažengusi, galima prailginti gyvenimo trukmę, pagerinti jo kokybę. Prostatos vėžio atveju chemoterapiją dažniau skiriama tada, kai liga progresuoja, išsivysto metastazės kauluose ar kepenyse, skauda. Paskyrus chemoterapiją skausmai mažėja arba dingsta, taip gelbstimos gyvybes, prailginama gyvenimo trukmė.
Chemopreparatų veikimas pagrįstas tuo, kad cheminiai agentai įsiterpia į greitai besidalinančių ląstelių (tokios ir yra vėžio ląstelės) gyvenimo ciklą ir šios nebesidaugina bei žūsta. Medikamentai naudojami chemoterapijai yra tobulinami, jie modernėja. Įvairių specialistų nuomone, šiuolaikinė prostatos vėžiui gydyti skirta chemoterapija nenusileidžia hormonų terapijos efektyvumui.
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas gydymo būdas turi savo vietą ir laiką. Ligos pradžioje svarbu nepavėluoti, o vėliau, kai liga progresuoja, svarbu laiku paskirti tinkamą gydymą.