Norint atkreipti kuo didesnį visuomenės dėmesį, nuo 1985 metų spalis minimas kaip kovos su krūties vėžiu mėnuo.
Diagnozė išmuša žemę iš po kojų
Vėžio diagnozė neretai žmonėms kone išmuša pagrindą iš po kojų. Organizacijos „Vėžys – ne sloga“ įkūrusi Vaiva Mickuvienė prieš penkerius metus pati išgirdo krūties vėžio diagnozę, ir pasukusi sveikimo keliu siekia palaikyti kitas moteris.
„Išgirdus šią diagnozę, turbūt, neatsiras nė vieno žmogaus, kuriam tai nesukeltų šoko. Mano atveju taip ir nutiko – patyriau šoką. Kol dar tau be tyrimų tai diagnozuota, tiki, kad bus tik pati pradžia, pirma ar nulinė stadija. Paskui, po atliktų tyrimų, iš gydytojų komisijos sužinai, kad tai jau trečios stadijos krūties vėžys, – suprasdamas, kad stadijos yra keturios ir ne daugiau, iš naujo patiri šoką. Dar pastebėjau, kad daugelis žmonių, išgirdę diagnozę, pradeda save kankinti klausimais „kodėl aš?, už ką man?“. Ačiū dievui, manęs tokie klausimai nekankino, priėmiau tai kaip ženklą, kaip „stop“ ženklą, supratau, kodėl bei už ką, ir nesikankinau. Susitelkiau į gydymą, gydymo planą, jis truko apie metus laiko, ir į tam tikrus etapus – chemoterapiją bei radioterapiją. Galvodavau tik apie tą gabaliuką, kuris manęs laukia. Paskui – apie kitą ir taip toliau“, – dalijasi V. Mickuvienė.
Itin svarbi mityba
Neretai ligą lydi ir baimės – dėl chemoterapijos, koks bus poveikis, kaip paveiks gydymas.
„Man sunkiausia buvo chemoterapija.Be to, kad nuslenka plaukai, tu realiai bijai šalutinių poveikių, bijai, kad gali neatlaikyti, kad tavo organai tiesiog neatlaikys to gydymo. Chemoterapijos misija – naikinti vėžines ląsteles, bet dažnu atveju nėra pagalvojama apie sveikąsias ląsteles, kaip jas apsaugoti nuo oksidacinės žalos. Aš iš karto pradėjau domėtis, rinkti informaciją, ieškoti, kaip galėčiau sau padėti. Konsultavausi su gydytoja-dietologe, ji man paaiškino, kad labai svarbu mityba. Reikia valgyti daug baltymų, žuvų, kiaušinių, visokių ankštinių daržovių, riešutų. Chemoterapijos metu labai pykina, organizmas tarsi išdegintas, nuplikytas, pradedant nuo gerklės, baigiant skrandžiu ir visa virškinimo sistema, kai neįmanoma net paprasto maisto nuryti. Rekomendavo valgyti daugiau skysto maisto, košyčių ir papildyti savo mitybos racioną tam tikrais maisto papildais. Ką man leido ir naudojau, tai žuvų taukai, – juos aš buvau prieš diagnozę kaip tik atradusi, žinojau, kad reikia naudoti. Ir vitaminą D. Naudojau per visą chemoterapiją ir pridėjau dar skystų polifenolių – būtent skystos formos, kad neerzintų organizmo ir žarnyno“, – pasakoja organizacijos „Vėžys – ne sloga“ įkūrėja.
Ką daryti, kad liga neatsinaujintų?
Paklausta, kaip elgtis, kad atsitraukusi liga nesugrįžtų, V. Mickuvienė atsidūsta, kad stebuklingo atsakymo niekas nežino. Visgi informacijos gausoje moteris atrado ilgamečio Nacionalinio vėžio instituto darbuotojo patarimus.
„Galvoju, kad visada reikia ieškoti kokių nors galimybių, kaip nors sau padėti. Kai perėjau visą gydymą, supratau, kad vėžys atsinaujina ir, dažniausiai, gali atsinaujinti per penkerius metus po gydymo. Pradėjau ieškoti informacijos, daug skaičiau knygų, vaikščiojau į įvairias konsultacijas, mokymus, kuriuos veda onkologijos gydytojai, važiavau į įvairias sveikatingumo mokyklas, kad susirinkčiau informaciją. Man į rankas netyčia pateko dabar jau amžinatilsio fitoterapeuto Juozo Ruolios knyga „SEPTYNIOS GALIMYBĖS: kaip saugotis vėžio pasikartojimo“. Knygoje rašoma apie ugniažoles, – jos turi antivėžinių savybių, mat jose yra alkaloidų ir glikoproteinų, kurie naikina vėžines ląsteles. Be to, yra sukurtas produktas su ugniažolėmis. Dažnai girdžiu ir matau savo grupėje, kad moterys sako „mano darže auga ir aš gersiu“. Mano sode taip pat auga, bet aš nerizikuoju, nes tai sunkus augalas, galima prisidaryti reikalų – ir kepenis pažeisti, ir savo ligos rodiklius pakeisti. Yra jau sukurtas, rodos, Lietuvos mokslininkų, preparatas su ugniažolėmis, jis saugus, dozuotas, tai jį reikia vartoti penkerius metus. Aš taip ir darau“, – sako V. Mickuvienė.
Pašnekovė priduria, kad ligos gydymą būtina patikėti medikams, gydytojams ir jokiu būdu nereikia pasitikėti burtininkais, kurie žarsto mistinio pasveikimo viltis.
„Tikėkite gydytojais, neikite pas burtininkus, gydykitės ir papildomai semkite žinias, konsultuokitės, – yra įvairių renginių, seminarų, – teigia pašnekovė ir primena, kad profilaktiniai patikrinimai taip pat turi didžiulę svarbą. – Kada tas laikas tikrintis? Man po dukros gimdymo ginekologė pasakė, kad turiu darinukų ir privalau tikrintis. Aš buvau iš tų pacienčių, kuri eidavo, kai gydytojai pasakydavo. Ir tai kažkuriuo momentu nebuvo pastebėta: aš jau pakliuvau su trečia stadija. Moterims, kurios neina, galvoja, kad joms taip nenutiks, diagnozavus dažniausiai jau būna paskutinės stadijos vėžys, kai jau ir kažkokios pagalbos nėra. Jei tik yra galimybė, net jei gydytojas ir nesako, bet jaučiate guzelius ar kokį nors diskomfortą, eikite, prašykite, tirkitės, – tikrai džiaugsitės, jei liga bus pirmos stadijos, o ne paskutinės.“