„Manau, kad visos bėdos prasidėjo dar studijų metais. Tuomet pirmąkart turėjau stiprią alerginę reakciją. Atlikau praktiką, kai staiga atsirado staigus patinimas – ne tik veido, bet ir viso kūno. Iš pradžių sausėjo oda, o tada visa ištinau. Nuvykau į polikliniką, buvau skubos tvarka priimta. Malonūs gydytojai padarė kraujo tyrimus ir suleido hormoninių vaistų. Tuo viskas ir baigėsi“, - pasakoja vilnietė.
Po dviejų metų istorija pasikartojo – paraudo oda, sutino veidas. Kadangi tai įvyko viduržiemį, mergina buvo įsitikinusi, kad alergiją sukėlė šaltis.
„Nusprendžiau išsiaiškinti šių alergijų priežastį ir užsiregistravau privačiai konsultacijai. Sako, deja, hormoninių vaistų mes tau neduosim, nes jie turi ilgalaikį poveikį, gali visą organizmą aukštyn kojomis apversti. Išrašė silpnesnių vaistų. Taip pat suteikė rekomendacijų dėl kosmetikos. Kadangi organizmas jautresnis, nebegaliu bet ko teptis.
Kadangi už poros dienų turėjau pasimatymą, paprašiau daryti bet ką, kad tik būčiau panaši į žmogų. Išrašyti vaistai padėjo ir su vaikinu susitikau neatrodydama kaip moliūgas. Gerai praėjo pasimatymas, dingo ir alergija“, - mena pašnekovė.
Merginai buvo atlikti odos dūrio mėginiai, kai ant odos lašinami skirtingi alergenai. Rezultatai nebuvo šokiruojantys. Išoriniai dirgikliai, kuriuos mergina įtarinėjo – šaltis, katė – įtakos alergijoms neturėjo. Specialistė tuomet pabrėžė, kad tokias stiprias alergines reakcijas dažniau sukelia maistas ar gėrimai arba kelių alergenų kombinacija.
Kadangi toks incidentas jau ne pirmą kartą, į polikliniką ji eiti nenori – veikiausiai gydytojai pasakys tą patį, ką ji girdėjo iš privačių gydytojų.
„Naujų vaistų vis vien neišrado dar. Todėl laikysiuosi rekomendacijų ir jei pirmadienį sutinimas nebus dingęs, kreipsiuosi į medikus – tokia būklė tikrai trukdo funkcionuoti, odą niežti, akį spaudžia, o kadangi dirbu prie kompiuterio, išties nemalonu“, - pripažino mergina.
Mergina savo istoriją aprašė ir feisbuke, pabrėždama, kad alergijos – ne išlepusių žmonių liga.
„Bandau drąsiai žvelgti į pasaulį pro tą mažą iš aklių likusį plyšelį ir „neužsikompleksuodama“ jame funkcionuoti. Kai kažkas skųsis dilgėline ar kitomis gėrybėmis, prašau visų alergiškų žmonių vardu, nepasakokit jiems apie išlepimą. Alergijos epogėjaus dienomis jie ir taip kovoja su begale sunkių simptomų, kuriuos lydi gėda dėl išvaizdos. Mažiausiai ko reikia - girdėti, kad visa tai jų išlepusio gyvenimo - to vieno karto „makdonalde“ ar buteliuko kolos, kurį gėrė prieš mėnesį - kaltė.
Ką geriausio galima padaryt - prisimint, kad šitai praeis ir priminti tai tam, į kurį troleibusuose atsisuka žmonės“, - rašė ji.
Gali kilti pavojus gyvybei
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, alergijos atvejų nuolat daugėja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas ar šaltis.
Alergiškumą skatina didėjanti aplinkos tarša, nenatūralūs maisto produktai, vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas, netgi stresas. Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti.
Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).
Įtarę, kad esate alergiški, kreipkitės į gydytoją. Stipri ir ūmi alerginė reakcija vadinama anaflaksija. Anaflaksiją gali sukleti bet koks alergenas, patenkantis į organizmą pakarotinai. Anafilaksinis šokas yra gyvybei pavojinga reakcija.
Alergija gydoma keletu būdų - vengiant alergenų, vartojant vaistus nuo alergijos ar taikoma specifinė imunoterapija.