„Pirmąkart liga man buvo nustatyta prieš 10 metų. Manau, kad užsikrėčiau nuo tatuiruotės, turiu vieną ant rankos. Kito užkrato nenumanau.
Pasiskaičiau apie šią ligą, susitaikiau ir mėginau gydytis. Tačiau vaistai kėlė didelį šalutinį poveikį. Nusprendžiau, kad ilgiau „pratempsiu“ be vaistų, tad nutraukiau jų vartojimą. Būdavo, kad nuo jų „sublūsti“, pradedi sienom laipioti, viską laužo“, - mena 34-erių palangiškis.
Prieš porą metų Gintaro sveikata visiškai pašlijo.
„2014 sausio mėnesį pasijutau prastai – imdavo trūkti oro. Atsiguliau į ligoninę ir viskas prasidėjo – tyrimai, nuolatiniai vizitai pas gydytojus. Vieną kartą, pamenu, išvis blogai buvo. Grįžtu namo ir kraujais ėmiau vemti. Sakė, kad jau arti mirties buvau. Viskas taip pablogėjo, kad stemplėje buvo skylės, prasidėjęs vidinis kraujavimas.
Pusmetį gulėjau. Pradėjo rinktis vandenys. Ligoninėje daugiau laiko praleisdavau nei namie. Teko daug vaistų pirkti, tam daug pinigų išleidau, daug nervų sugadinau. Po pusės metų prasidėjo hepatinė encefalopatija, būklė vėl pablogėjo. Metus laiko Klaipėdoje gydė. Tada išsiuntė į Kauną. Pasakė, kaip laikytis, kokius vaistus vartoti“, - pasakojo Gintaras.
Metus laiko iki transplantacijos jis sako jautęsis kaip normalus žmogus.
„Labiausiai reikėjo mitybą reguliuoti. Tada skambutis kaip iš giedro dangaus – reikia važiuoti transplantuotis. Baisu nebuvo. Neramino nebent tai, kaip vyks tas pabudimas iš narkozės. O dabar po transplantacijos praėjęs jau pusmetis. Mano gyvenimas – visiškai apsivertė. Gyvenu ir džiaugiuosi. Dabar tiesiog daugiau saiko reikia gyvenime – nepersidirbti, saugoti save“, - vardino jis.
Gintaras sako taip ir neišdrįsęs paklausti, kas jam padovanojo kepenis.
Hepatitas C – išgydoma liga
Kaip DELFI aiškino Kauno klinikų gastroenterologė doc. Jolanta Šumskienė, hepatito C virusu užsikrečiama per kraują – nuo tatuiruočių, per intraveninių narkotikų, perpilant kraują, duodant ar imant kraują, per aštrius daiktus, nedidelė dalis užsikrečia lytiniu keliu.
„Šio mūsų paciento istorija prasidėjo seniai. Užsikrėtus virusu, per 15-20 metų susiformuoja virusinė kepenų cirozė. Taip nutikus, pakinta kraujo rodikliai. Ligonių su pakitusiais kraujo rodikliais – nukritusiais trombocitais – negalime gydyti įprastais antivirusiniais vaistais. Todėl labai svarbu laiku aptikti ligą ir kuo anksčiau kreiptis į gydytojus“, - teigė J. Šumskienė.
Palangiškis į Klaipėdos universitetinę ligoninę kreipėsi 2006 m. Jam buvo nustatytas hepatitas C ir kraujo rodikliai nedžiugino: „nukritę“ tiek trombocitai, tiek eritrocitai. Todėl antivirusinis specifinis gydymas jam nebuvo taikomas.
„Paciento būklė blogėjo, progresavo kepenų funkcijos nepakankamumas. Susirgus kepenų ciroze, prasidėjo komplikacijos - išsiplėtė stemplės venos, jos pradėjo kraujuoti. Pilvo ertmėje susikaupė skystis. Tada Klaipėdos gydytojai nutarė, kad kito gydymo pritaikyti nebegalima, tad pacientui reikalinga kepenų transplantacija. Gydytojų konsiliume pritarėme, kad kito kelio išgelbėti paciento gyvybei nėra – transplantacija yra būtina“, - mena pašnekovė.
Kepenų transplantacija Gintarui buvo atlikta 2015 gruodžio 10 d. Operacija praėjo sėkmingai, komplikacijų nebuvo ir ligonis šiuo metu jaučiasi neblogai.
„Kraujo tyrimai pagerėjo ir ketiname pradėti gydyti virusą. Virusas bazuojasi kepenyse ir kraujyje. Nors kepenys ir naujos, tačiau viruso liko kraujyje, tad tik po transplantacijos praėjus pusmečiui pradėsime gydymą įprastiniais vaistais.
Hepatitas C yra išgydomas antivirusiniais vaistais. Turime naujos kartos tiesioginio veikimo vaistus, kurių veiksmingumas 98-99 proc. Tiesa, šis pacientas visą gyvenimą turės vartoti imunosupresantus, kurie slopins imunitetą ir neleis organizmui atmesti naujo organo“, - aiškino specialistė.
Hepatito C gydymas priklauso įvariai, priklausomai nuo genotipo (jų yra 6). Gydytoja skaičiavo, kad, pavyzdžiui, pirmas genotipas naujais tiesioginio veikimo antivirusiniais vaistais gydomas 3-6 mėnesius. Senesnės kartos vaistais gydymas trukdavo 6-12 mėnesių.
Ligos simptomai visiškai nespecifiniai – gali kankinti silpnumas, padidėti prakaitavimas, gali skaudėti sąnarius, bet gali nebūti ir nieko. Žmogus ilgą laiką gali jaustis puikiai.
Žmogus gali užsikrėsti c virusu ir net nežinoti, kad ligą persirgo. Jis, pavyzdžiui, kurį laiką galbūt jautė gripo požymius, tačiau liga daugiau ir nepasireikštų. Bet jei praėjus ūmiam periodui po pusės metų išlieka pakitimai kepenyse (padidėja kepenų fermentai, teigiami viruso žymenys), tada, vadinasi, liga perėjo į lėtinę formą ir tokį žmogų būtina gydyti. Jei nerimaujate, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris turėtų atlikti kepenų fermentų tyrimus.
„Tai ypač aktualu, jei žmogus patenka į vieną iš šių rizikos grupių: medicinos darbuotojai, intraveninių narkotikų vartotojai, žmonės, grįžę iš įkalinimo įstaigų, turintys tatuiruotes, darytas ne salonuose, taip pat tie, kurių šeimos nariai serga ar sirgo hepatitu C. Jei kepenų fermentų tyrimai pakitę, reikia atlikti viruso žymenų tyrimą ir pažiūrėti, ar nėra hepatito c ar b. Tokie tyrimai atliekami visose didesnėse įstaigose. Įtariant ligą, reikėtų apsilankyti pas gastroenterologą, kuris pacientą ištirtų dar detaliau – atliktų kepenų biopsiją, ir, jei būtina – bus pradėtas antivirusinis gydymas. Jį, beje, visiškai kompensuoja ligonių kasos“, - nuramino gastroenterologė.
Kepenų reikia laukti vis trumpiau
Gintarui transplantaciją atlikęs Kauno klinikų Chirurgijos skyriaus vadovas prof. Giedrius Barauskas DELFI skaičiavo, kad Kauno klinikose šiemet jau persodinta 10 kepenų. Per pusmetį viršytas praėjusių metų „rekordas“.
„O šis pacientas kandidatų transplantacijai sąraše tuo metu buvo pirmasis. Tai reiškia, kad jo būklė buvo prasta, tikimybė išgyventi be transplantacijos mažiausia ir ne tiek dėl viruso, o labiau dėl susirgimo padarinių. Kepenys veikė prastai, buvo kepenų vartų hipertenzijos problema, vystėsi kepenų veiklos nepakankamumas“, - pasakojo pašnekovas.
Operacija praėjo sklandžiai.
„Įprasta, kad kepenų šaltos išemijos laikas – momentas nuo tada, kai organas išimamas iš organizmo, išplaunamas ir atšaldomas - neviršytų 12 valandų. Kadangi kuo laikas trumpesnis, tuo organas gyvybingesnis, stengiamės, kad limitas netruktų ilgiau nei 6 valandos. Šiuo atveju donorinis organas pradėjo veikti nuo pirmųjų valandų po transplantacijos“, - teigė G. Barauskas.
Kepenys – sudėtingas organas. Chirurgijos skyriaus vadovas aiškino, kad sutrikus kepenų veiklai, kenčia viskas – pradedant širdimi, baigiant inkstais. Operacijos metu dirba didelis būrys specialistų – anesteziologai, chirurgai, slaugytojai.
Kepenų transplantacija reikalinga tada, kai kepenys dėl kepenų cirozės, virusinių ligų ar vėžio nebeatlieka savo pagrindinės funkcijos. „Turbūt daugiau nei 90 proc. atvejų transplantaciją nulemia cirozė“, - pabrėžė G. Barauskas.
„Transplantacijos operacijos ligoniams galimybę pagerinti gyvenimo kokybę, galiausiai – gyventi. Už tai mokama labai maža kaina – tiesiog reikia laiku gerti vaistus, laikytis elementarių gyvensenos taisyklių“, - reziumavo pašnekovas.
2000 m. birželio 15 d. kauniečiai atliko pirmąją Lietuvoje sėkmingą kepenų transplantaciją. 2016 m. gegužės mėn. čia atlikta jubiliejinė - 50-oji - kepenų transplantacija. Per 2015 m. Kaune atliktos 7, Lietuvoje - 14. Vis mažiau artimųjų atsisako paaukoti mirusiojo organus, todėl žmonėms trumpiau reikia laukti kepenų persodinimo. Šita tendencija išlieka jau kelis metus - per porą metų artimųjų prieštaravimo procentas sumažėjo nuo 43 iki 18 proc.
Hepatitu C užsikrėsti lengviau nei ŽIV
Kaip skelbia ULAC, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nustatoma 3 – 4 milijonai naujų hepatito C susirgimo atvejų. Iki 85 proc. žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, suserga lėtiniu hepatitu C (jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius). Po 20 metų nuo užsikrėtimo, 20 proc. sergančiųjų išsivysto kepenų cirozė. 1 – 4 proc. užsikrėtusiųjų arba sirgusiųjų kasmet diagnozuojamas kepenų vėžys. Lėtinis hepatitas C yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje.
Užsikrėtus VHC, didžiausia viruso koncentracija nustatoma kraujyje, retai aptinkama kituose organizmo skysčiuose – spermoje, makšties išskyrose, žaizdos eksudate, seilėse, išmatose, tiesiosios žarnos gleivinėje ir kt. Imlumas virusiniam hepatitui C yra visuotinas, o tai reiškia, kad visi gali užsikrėsti šiuo virusu. Skiepų nuo hepatito C viruso nėra.
Hepatito C virusas dažniausiai nustatomas užsikrėtusio žmogaus kraujyje. VHC yra lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).