Panevėžietis Audrius Skačkauskas žinią, kad jam pažengusios stadijos prostatos vėžys, išgirdo būdamas 50-ies, kai šeimos gydytoja pasiūlė atlikti kraujo tyrimus ir dėl viso pikto pasitikrinti dėl šios ligos pagal prevencinę programą.
„Nejaučiau simptomų. Galvoju, pasiūlė, tai nueisiu, jokių problemų. Buvau įsitikinęs, kad ligos neras. Bet rezultatas buvo netikėtas“, – prisimena patirtį prieš kelerius metus vyras, kai jam buvo nustatyta ši liga.
Praėjęs įprastas sergančiojo onkologine liga psichologines stadijas, pašnekovas, kalbėdamas apie savo ligą viešai, dabar stengiasi padėti kitiems suvokti, kaip svarbu kuo anksčiau pasitikrinti, nes aptikus ligą nulinės ar I stadijos, galima sėkmingai išgyti. Jo manymu, prevencinė programa turėtų būti skiriama netgi nuo 40 metų be išimčių, nes visos ligos dabar jaunėja: kai Audriui pirmą kartą buvo taikytas gydymas, dauguma kitų pacientų buvo vyresni. Kai vyko gydymo kartoti antrą kartą, aplinkui save pastebėjo daugiausia jaunesnius veidus.
Audrius pastebi, kad daug vyrų bijo tikrintis dėl prostatos vėžio prevenciškai, nes baiminasi, kad dėl gydymo gali nebelikti vyrais, gali atsirasti šlapimo nelaikymas. Kitaip tariant, vyrai bijo ligos pasekmių, todėl dažnai sako: „Ai, kaip bus, taip bus, nesitikrinsiu“.
Tokiems vyrams panevėžietis teigia galintis atsakyti paprastai: bijokite pažengusios ligos stadijos, kai gali atsirasti ir šlapimo nelaikymas, ir lytinio gyvenimo sutrikimas. Galima bijoti chemijos, švitinimo (nors jis nėra toks baisus) ar kitokio gydymo. Bet nereikia bijoti ankstyvo ligos aptikimo. Kai vėžys nustatomas dar nepažengęs arba nustatoma ikivėžinė stadija, gydymas, anot pašnekovo, dažniausiai būna nesudėtingas ir žmogus vėl gali džiaugtis gyvenimu. O pažengusi liga sukelia kur kas rimtesnių problemų: šlapimo nelaikymo problema dažniausiai išsisprendžia, bet dėl lytinio gyvenimo sutrikimo, kuris priklauso nuo vėžio stadijos, gali tekti išmokti mylėti platoniškai.
Taigi, reziumuoja panevėžietis, vyrai gali rinktis: nugalėti baimę ir tikrintis kuo anksčiau arba priimti pavėluoto tikrinimosi pasekmes. Šioje srityje gali padėti ir moterys. Būtent jos, kaip pastebi pašnekovas, dažnai yra savo vyrų sveikatos vadybininkės, domisi prostatos vėžiu, gražiuoju ar piktuoju priverčia vyrus tikrintis.
Kad tikrintis prevenciškai vyrams nėra pagrindo bijoti, patikina ir Respublikinės Panevėžio ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas Andrius Preidis. Pasak jo, kai aptinkamas I ar II stadijos prostatos vėžys, 50 proc. atvejų užtenka 1 gydymo metodo ir vyrai pasveiksta. Vėžio diagnozė tikrai šiais laikais nebėra nuosprendis, jei vėžys nustatomas pradinėse stadijose. Taip pat ir padidėjęs prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimo rodmuo nebūtinai reiškia vėžį arba normalus šio žymens rodmuo nepaneigia vėžio diagnozės. Gydytojas taip pat ramina pacientus, kurie labai jaudinasi dėl gydymo pasekmių. Jei atsiranda sunkus šlapimo nelaikymas ar erekcijos sutrikimų, esama priemonių, galinčių atstatyti atitinkamas funkcijas ir visavertį gyvenimą. Daugelį reikiamų priemonių kompensuoja ligonių kasos.
Po COVID-19 pandemijos Urologijos skyriaus vedėjas sako pastebėjęs, kad padaugėjo užleisto prostatos vėžio atvejų, kai pirmąkart liga nustatoma jau su metastazėmis. Pavyzdžiui, vienam neseniai apsilankiusiam pacientui prieš 3 metus buvo daryta biopsija ir vėžys nenustatytas. Kai šis žmogus atvyko po koronaviruso pandemijos, aptikta jau metastazavusi liga. Metastazavusios ligos išgydyti jau nepavyks, tačiau galima ją sustabdyti ir padovanoti pacientui nemažai kokybiško gyvenimo metų.
Jei liga yra gydoma, statistiškai, mediko teigimu, ji duoda neblogus gydymo rezultatus. Penkių metų išgyvenamumas siekia apie 90 procentų. Juk gali būti taikomos operacijos, spindulinis gydymas, įvairūs hormoniniai vaistai, chemoterapija, radioaktyvūs preparatai ar kt. Kadangi ankstyvose stadijose prostatos vėžys dažniausiai simptomų neturi, todėl vykdoma prevencinė programa, padedanti išaiškinti tokius atvejus. Dėl to visiems 50 metų perkopusiems vyrams, A. Preidžio įsitikinimu, būtina bent kartą apsilankyti pas urologą net ir esant normaliam PSA tyrimui.
Ligonių kasos primena, kad Lietuvoje vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, yra skirta prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa. Šių grupių vyrams periodiškai (kas 2 arba 5 metus) gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis PSA koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, kuris prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją.
Prostatos vėžio prevencinė programa apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Kasmet šiai programai įgyvendinti Lietuvoje skiriama apie 2 mln. eurų. Deja, programoje dalyvavusių vyrų dalis nuo prirašytų prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tikslinio amžiaus vyrų skaičiaus nesiekė nė 30 proc., o 2020–2021 metais – nė 20 proc. Pavyzdžiui, 2021 metais programoje galėjo dalyvauti 384 tūkst. vyrų, bet joje dalyvavo apie 72 tūkst. (19 proc.). Pernai net apie 54 proc. vyrų atlikus biopsiją, buvo rasta adenokarcinoma.
Pasak specialistų, pandeminis laikotarpis turėjo didelės įtakos prevencinių programų vykdymo mažėjimui, o pasikeitusi pandeminė situacija dabar verčia sunerimti, jog kai kuriuose rajonuose gyventojų tikrinimas sunkiai grįžta į ankstesnes vėžes, nors būtina, kad jis didėtų. Gyventojai iš tikrųjų turėtų nedelsti bei tikrintis, kol dar jaučiasi sveiki.