Pavyzdžiui, iki šiol stacionarizuojami vaikai, turintys latentinės tuberkuliozės formą, o tai reiškia, kad gydomi infekuoti tuberkuliozės bakterijomis, bet nesergantys ir negalintys užkrėsti aplinkinių vaikai, informuojama ligoninės pranešime DELFI. Vaikams prevenciškai duodama vaistų, jie mankštinasi, tęsia mokslus, bet praleidžia apie du mėnesius, izoliuoti nuo savo šeimos, jiems įprastos aplinkos, bendruomenės, mokyklos draugų.
Ar tai racionalu? Be abejo, kad ne. Vaikams – tai nereikalinga stigma, kad jie „kitokie“ nei kiti sveikieji, ligoninėms – tai neefektyviai veikiantys padaliniai, sprendžiantys daugiau socialines, o ne medicinines problemas.
Kaip gydoma tuberkuliozė kitose valstybėse? Pasak dr. Ingos Ivaškevičienės, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje yra taikomos tuberkuliozės gydymo gairės, kurių laikantis latentinės ir net dauguma aktyvios šios ligos formų gydoma ambulatoriškai. Ligoninėje pacientai gydomi tik tol, kol jie gali užkrėsti kitus ir yra pavojingi aplinkiniams.
Jungtinės Karalystės kaštų efektyvumo analizės duomenys rodo, kad tuberkulioze sergančių pacientų gydymas ligoninėje yra labai brangus, todėl kai tik paciento būklė yra stabili ir jis nekelia pavojaus aplinkiniams, jis tuoj pat išrašomas iš ligoninės ir gydymą, kuris kartais užtrunka mėnesių mėnesiais, tęsia ambulatoriškai.
Sergančiaisiais latentine tuberkuliozės forma Jungtinėje Karalystėje rūpinasi specialiai tuberkuliozės kontrolei suformuotos medikų komandos, kuriose slaugytoja atsakinga už tai, kad pacientas laiku ir tinkamai vartotų vaistus ir skirtu laiku (po mėnesio ar anksčiau) prisistatytų pas specialistus pirminės sveikatos priežiūros lygio centruose. Latentinės tuberkuliozės gydymas stacionare šioje šalyje būtų traktuojamas kaip didžiausias neekonomiškumas.
Lietuva šią socialinę problemą nuo seno yra perdavusi spręsti sveikatos priežiūros sistemai neva dėl to, kad socialiai apleistose šeimose gyvenantys vaikai, negavę laiku vaistų, gali susirgti aktyvia tuberkuliozės forma. Manoma, kad tėvai negalės užtikrinti adekvataus gydymo namuose, todėl vaikai izoliuojami, bereikalingai guldomi į stacionarus. Tik ar tokiu būdu reikia spręsti vaikų nepriežiūros klausimą?
Kad įmanomas kitoks nepavojinga visuomenei tuberkuliozės forma sergančių vaikų priežiūros būdas rodo ir tas faktas, kad Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikos Vaikų tuberkuliozės ambulatoriniame poskyryje kas mėnesį apsilanko apie 270 Vilniaus miesto ir rajono vaikų, kuriuos prižiūri, jų sveikatos būklę stebi ir koreguoja gydytoja pulmonologė ir suformuota ligoninės specialistų komanda. O tokių ligonių, kuriems liga kelia pavojų ir jų pačių sveikatai, ir aplinkiniams per metus Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriuje 2016 metų duomenimis, gydoma tik apie 20.
Dėl išlikusio ydingo požiūrio į tuberkulioze sergančius vaikus, tebeegzistuojantys Valkininkų ar Kulautuvos pušynuose stacionariniai vaikų tuberkuliozės skyriai – tėra bandymas ištaisyti socialinės sistemos klaidas. „Net ir tuo atveju, jei vaikas išbūna stacionare du mėnesius, o po gydymo vis tiek grįžta į savo aplinką, kurioje juo nėra adekvačiai rūpinamasi, ar toks tęstinumo neturintis fragmentinis gydymas gali išspręsti tuberkuliozės problemą? – kelia klausimą dr. I. Ivaškevičienė.
Pasak gydytojų pulmonologų, svarbiausias tikslas gydant tuberkuliozę yra siekti, kad vaistai nuo šios ligos būtų vartojami tinkamai. Pasaulyje daugėja vaistams atsparios tuberkuliozės, naujų antibiotikų nėra, todėl taip svarbu, kad gydymas nuo šios ligos būtų itin tikslingai organizuojamas, kartu nepamirštant ir paciento poreikių. Ypač vaikų, nes pastarieji tėra suaugusiųjų gyvenimo būdo atspindys. Jei vaikas susirgo atsparia tuberkuliozės forma, vadinasi, užsikrėtė nuo suaugusiojo.
„Tuberkuliozė yra pasaulinio lygio sveikatos apsaugos sistemos grėsmė, – teigia vaikų ligų gydytoja, Tarptautinio vaikų tuberkuliozės tinklo (pTBnet) grupės narė dr. I. Ivaškevičienė. – ir Lietuvoje tuberkulioze sergančių žmonių skaičius tebėra gana didelis, tačiau stacionare pacientas turi būti gydomas tol, kol jo liga tampa nepavojinga aplinkiniams, o tada gydymas gali tęstis ambulatoriškai. Tereikia specialisto tarpininko, pavyzdžiui, slaugytojo, kaip rodo užsienio praktika, kuris nepalieka ligonio likimo valiai ir toliau kontroliuoja, ar pacientas tęsia gydymą“.