Su alergija žiedadulkėms gerai ne tik teoriškai, bet ir praktiškai pažįstama „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Edita Stankevičiūtė. Portalui „Delfi“ specialistė prisipažino, kad ši alergija ją kamuoja ne vienus metus. Šiemet vienu metu ji buvusi tokia stipri, kad mažai gelbėjo net antihistamininiai vaistai.
Pašnekovė papasakojo, kas padėjo numalšinti pasireiškusius simptomus ir sutiko plačiau aptarti alergijas, jų požymius bei galimus kovos būdus. Kai kurie, pasirodo, yra ypač veiksmingi, bet gydymas truks ne trumpai.
Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo?
Alergija žiedadulkėms nebūtinai žmogų lydi visą gyvenimą. Vaistininkė E. Stankevičiūtė pasakojo, kad ji gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmonėms: tiek vaikams, tiek ir suaugusiems.
„Didesnį polinkį susirgti turi tie, kurie turi įgimtą alergiją: atopinį dermatitą, astmą.
Jeigu nebuvote alergiški vaikystėje, jaunystėje, alergija gali atsirasti netikėtai bet kuriame amžiuje. Manoma, kad tam įtakos gali turėti maistas, oro tarša, gyvenimo būdas, nuovargis, stresas, nusilpusi imuninė sistema.
Daugumai sergančiųjų su amžiumi alergija linkusi stiprėti ir netgi pereiti iki alerginės bronchinės astmos“, – pastebėjo E. Stankevičiūtė.
Taigi nieko nuostabaus, kad ne visada žmonės, pajutę alergijos simptomus, supranta, kas jų kaltininkai. Dažnai tokius šienligei būdingus simptomus, kaip sloga su iš nosies varvančioms bespalvėmis išskyromis, ašarojančios ir peršinčios akys, kuomet atrodo, tarsi jos būtų pripiltos smėlio, čiaudulys, niežtinti nosis arba netgi ausys, priskiria peršalimui.
„Šie simptomai būdingi šienligei. Žiedadulkės nusėda ant akių, į ausis, jų įkvepiama pro nosį. Taip jos sukelia alergiją.
Dažnas klientas pagalvoja, kad peršalo. Norint suprasti tikrąją simptomų priežastį, labai svarbu užduoti teisingus klausimus“, – patarė vaistininkė.
Specialistė išvardijo alerginei slogai ir peršalimui būdingus pagrindinius požymius, kurie padės atskirti nemalonių simptomų priežastis.
Alerginei slogai būdingos skaidrios, skystos vandeningos gleivės, priepuolinis, dažnas čiaudulys. Taip pat jai būdingi bėrimai ir sezoniškumas. Alerginė sloga gali trukti savaitėmis, mėnesiais – tol, kol žmogus kontaktuoja su alergenais.
Peršalimui būdinga sloga yra besikeičiančio sekreto: tirštos gelsvos ar žalsvos spalvos. Liga baigiasi per 7 dienas. Peršalus galimas karščiavimas, raumenų ar sąnarių skausmas.
Trys šienligės bangos
Anot E. Stankevičiūtės, yra kelios sezoninės alergijos bangos.
„Pirmoji sezoninės alergijos banga prasideda kovo–balandžio mėnesį. Tada gali alergizuoti beržai, alksniai, ievos, tuopos, alyvos, obelys.
Antroji banga – pievų augalų žydėjimas gegužės–birželio mėnesiais.
Trečioji banga būna vasaros gale, kai sužydi sėkliniai augalai: grikiai, gysločiai“, – išvardijo specialistė.
Paprastai žmonės alergiški būna tam tikroms žiedadulkėms. Priklausomai nuo jų, alergija pasireiškia tam tikru metų laiku – pavasarį, vasarą ar net rudenį iki pat šalnų.
„Žmonės, turintys sezoninę alergiją žiedadulkėms, turi riziką patirti kryžmines reakcijas. Į kokias žiedadulkes reaguoja žmogus, yra labai individualu“, – paaiškino „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Beje, įdomu tai, kad apie 70 proc. alergiškų beržų žiedadulkėms žmonių yra alergiški riešutams, kiviams, morkoms, obuoliams ar kriaušėms.
Žiedadulkėms alergiškiems žmonėms, neretai būna ir alergija kviečiams, ankštinėms daržovėms.
Žmogus gali būti alergiškas žmogus beržo žiedadulkėms pavasarį, o, įvykus kryžminei alerginei reakcijai, tapti alergišku rudenį sunokusiems obuoliams.
Kas gali padėti?
Kad augalų žydėjimo metu nekamuotų alergijos simptomai, svarbu tam pasiruošti.
„Antialerginių vaistų vartojimas palengvina sergančiojo sezonine alergija savijautą. Kol vartojami antihistamininiai vaistai, tol žmogus nejaučia alergijos sukeltų simptomų, bet, nustojus juos vartoti, vėl kankina sloga, ašarojančios akys, čiaudulys ar kiti būdingi alergijai požymiai“, – sakė vaistininkė.
Tiesa, vaistai kartais gali nelabai gelbėti. Su tuo pati pašnekovė susidūrė šiemet.
„Aš esu alergiška žiedadulkėms: beržo, alksnio. Šiemet turėjau labai stipriai išreikštus alerginius simptomus – labai ašarojo akys, nesustabdomai bėgo nosis, ją niežtėjo. Antihistamininiai vaistai mažai ką padėjo. Žiedadulkių koncentracija namuose padidėjo dėl palikto visai dienai atverto lango ir vėjuotos dienos.
Simptomus palengvino dušas, drėgnas palangės, grindų valymas ir uždarytas langas“, – prisiminė E. Stankevičiūtė.
Pašnekovė papasakojo ir apie kitą veiksmingą alergijos gydymo būdą, tiesa ilgai trunkantį.
„Tai – specifinė alergenų imunoterapija, kai organizmas „pripratinamas“ prie alergeno ir alergijos simptomai išnyksta arba sumažėja. Imunoterapija veikia ne simptomus, bet organizmo reakciją į alergeną. Tai – puiki išeitis kenčiantiems nuo alergijos žiedadulkėms pavasarį, vasarą, kai žydi medžiai, žolės, piktžolės.
Rudenį, kai alerginiai susirgimai nurimsta, reikėtų pradėti gydymą alergenų specifine imunoterapija, kad pavasarį, vasarą, žydint augalams, kuriems alergiški, žmonės galėtų džiaugtis gamta ir medžių bei augalų žiedais, nejausti alergijos simptomų arba jie būtų labai stipriai sumažėję.
Gydymas pradedamas mažiausiai likus 3 mėnesiams iki augalų žydėjimo ir tęsiamas 3 mėnesius per žiedadulkių piką. Specifinės imunoterapijos naudingumas siekia 80–90 proc., gydymas trunka 3–5 metus.
Labai patarčiau žmonėms, sergantiems sezonine alergija, kreiptis į gydytoją alergologą, išsitirti kam esate alergiški ir aptarti galimą gydymą, kad galima būtų gyventi be alergijos arba bent labai sumažinti jos simptomus“, – rekomendavo vaistininkė.
Sezoninės alergijos reakcijos kontrolei pravartu žinoti kada ir kokie augalai žydi.
„Yra įvairių programėlių, kurias galima įsidiegti, tokių, kaip „Pasyfo“, „Mask Air“. Jos informuoja, kada ir kokie augalai žydi, kada yra didžiausia žiedadulkių koncentracija. Per programėlę žmogus gali gauti alergijos rizikos prognozę ateinančioms trims dienoms ir pasiplanuoti saugesnį buvimą lauke“, – patarė vaistininkė.
Blogiausios pasekmės
Blogiausia, ką gali padaryti alergiškas žmogus – nekreipti alerginius simptomus dėmesio.
„Negydoma alergija progresuoja. Jokia alergija savaime nepraeina.
Negydoma alergija yra nuolatinis gleivinių uždegimas, dėl kurio pažeidžiamas gleivinių vientisumas, todėl, prasidėjus infekcijai, gali vystytis infekcinės ligos: sinusitas, bronchitas, plaučių uždegimas. Sunkiausia alergijos pasireiškimo forma – alerginė astma.
Negydomos alergijos ne tik sukelia rimtų komplikacijų, bet ir nesigydantis žmogus dažnai įgyja naujų alergijų, dėl ko nukenčia jo gyvenimo kokybė“, – pastebėjo E. Stankevičiūtė.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė aptarė ir dar vieną pavojingą alerginę reakciją, dėl kurios gresia net numirti.
„Pati pavojingiausia reakcija yra anafilaksinis šokas. Jis trunka nuo kelių minučių iki 2 val. po kontakto su alergenu.
Anafilaksinį šoką gali sukelti žiedadulkės, vabzdžių įkandimai, maistas, vaistai. Reakcija iš pradžių gali atrodyti visai nekaltai: čiaudulys, akių paraudimas, nežymus odos bėrimas. Tačiau netrukus pasireiškia gyvybei pavojingi simptomai: kvėpavimo sutrikimas-dusulys, švokštimas, bronchų spazmas, hipoksemija; sumažėja arterinis kraujo spaudimas – hipotonija, sinkopė, prasideda nevalingas šlapinimasis. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali numirti“, – įspėjo E. Stankevičiūtė.
Žmonėms, kuriems nors kartą gyvenime buvo anafilaksinis šokas, vaistininkė rekomendavo su savimi turėti apinefrino ar adrenalino injektorių.
„Jeigu žmogus tokį turi, aplinkiniams reikia padėti susileisti vaisto dozę į raumenį. Jeigu nepalengvėjo, po 10–15 min. tai pakartoti.
Turint antihistamininių vaistų, juos taip pat reikia sugirdyti ir, paskambinus pagalbos telefonu 112, kviesti medikus. Kol atvyks medikai, reikia stengtis nukentėjusį izoliuoti nuo alergeno“, – kaip elgtis aplinkiniams, jeigu kas nors greta patyrė anafilaksinį šoką, patarė vaistininkė.