Po iškylos į Niujorko valstijoje plytinčius miškus Rickas Ostfeldas tvirtai žinojo, kad metas skelbti apie artėjantį visuomenės sveikatai gresiantį pavojų. Įspėjamuosius ženklus siuntė kur pažvelgsi išsibarsčiusios gilės, storu sluoksniu dengiančios miško paklotę. Įspūdingas jų kiekis, be jokio abejo, signalizavo apie netrukus prasidėsiančius įvykius, kurių kulminacija – neįtikėtino masto jau šiemet tikėtinas Laimo ligos protrūkis.
Nuo pat tos 2015 metų dienos, kai grįžo iš pasivaikščiojimo po mišką, R. Ostfeldas, medicininės ekologijos specialistas iš Milbruke (Niujorko valstijoje) veikiančio ekosistemų tyrimų instituto, ėmė skelbti visuomenei apie artėjantį ligos protrūkį. Atsižvelgiant į klimato kaitos nulemtas permainas, buvo galima prognozuoti, kad tąsyk susirgimų mastas sieks vienus didžiausių pasaulinių rodiklių, mat ligą pernešančios erkės buvo aptinkamos net tose vietovėse, kuriose anksčiau didelių problemų dėl jų nekildavo, tad natūralu, kad vietiniai gyventojai nežinojo, kaip elgtis erkių keliamos grėsmės akivaizdoje. Pavojaus zona neapsiriboja vien Jungtinėmis Valstijomis: Europoje taip pat nustatyta panašių galimą ligos protrūkį rodančių ženklų. Pavyzdžiui, Lenkijos mokslininkai didžiulį susirgimų mastą prognozuoja 2018-aisiais.
Ankstyvi R. Ostfeldo įspėjimai pasigirdo likus dvejiems metams iki skelbiamos susirgimų bangos, taigi, sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems specialistams, atrodytų, turėjo pakakti laiko tinkamai pasirengti grėsmingiems įvykiams. Daugeliu kitų atvejų per tiek laiko būtų galima laisvai spėti sudaryti efektyvią vakcinacijos programą. Deja, žmones nuo Laimo ligos apsaugančių skiepų ligi šiol nėra.
Lietuvoje - ne ką geriau. Centrinėje ir Rytų Europoje nuo 1990-ųjų sergamumas erkių platinamomis ligomis ėmė didėti. Tačiau praėjusių metų statistika itin iškalbinga: palyginti su 2015-aisiais, erkiniu encefalitu pernai sirgo beveik dvigubai daugiau, o Laimo liga – beveik trečdaliu daugiau žmonių. Praėjusiais metais buvo registruota daugiau kaip 600 erkinio encefalito ir beveik 3 tūkst. Laimo ligos atvejų.
Entomologė, mokslų daktarė Milda Žygutienė anksčiau DELFI sakė, kad Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu (EE) ir Laimo liga (LL) - asmenys serga net kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse.
„Erkėms Lietuvoje nepaprastai geros klimatinės sąlygos“, - perspėja ji.
Kodėl? Ar tikrai nėra jokio būdo apsisaugoti nuo šios ligos?
Laimo liga – tai labiausiai paplitusi vabzdžių įkandimų sukeliama infekcinė liga Jungtinėse Valstijose. Ligų kontrolės centrų duomenimis, kasmet šia liga užsikrečia net 300 tūkst. amerikiečių, todėl ji pagrįstai laikoma viena iš didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai. Jei užkratas nustatomas ankstyvoje stadijoje, liga pakankamai lengvai pasiduoda gydymui. Deja, nors kiek uždelsus, ligos padariniai gali persekioti visą likusį gyvenimą.
Problema neatrodytų tokia didelė, jei užsikrėsti Laimo liga būtų galima tik tam tikrose nedidelėse Jungtinių Valstijų teritorijose, tačiau dėl pastaruoju metu vis šiltėjančių žiemų ligos keliamo pavojaus zona plečiasi. Susirgimų daugėja tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Europoje, taip pat miškingose Azijos vietovėse. Ligos atvejų per 30 pastarųjų metų ypač padaugėjo Europoje. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad dabartiniais duomenimis, šiame regione kiekvienais metais užfiksuojama net 65 tūkst. susirgimų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, pasak šalies Nacionalinės sveikatos tarnybos, kasmet diagnozuojama nuo 2 iki 3 tūkst. susirgimų, o tai yra net dešimt kartų daugiau nei 2001-aisiais.
M. Žygutienės teigimu, 15-20 proc. Lietuvos erkių gali užkrėsti Laimo liga. Laimo liga labiausiai užsikrėtę Vilniaus, Kauno ir Panevėžio regionai: užkrėstų erkių daugiausia yra vidurio Lietuvoje, kur auga mišrūs lapuočiai.
Ir vis dėlto kodėl prieš porą metų gilėmis nuklotą žemę R. Ostfeldas palaikė pranašišku ženklu? Kodėl jį užvaldė įsitikinimas, kad 2017 metais galima tikėtis nuožmaus Laimo ligos protrūkio? Pasirodo, tokią perspektyvą lemia paskesnių įvykių virtinė.
Itin gausaus gilių derliaus, kai jų prikrenta tiek, kad eidamas jautiesi tarsi mintum begalę rutuliukų, Milbruko vietovėje sulaukiama kas porą–penketą metų. Įsidėmėtina, kad šių maistingų ąžuolo vaisių gausa ypač paskatina pelių populiacijos augimą. Anot R. Ostfeldo, 2016-aisiais buvo galima stebėti tikrą pelių antplūdį. Pastarasis, deja, visada lemia ir spartesnį erkių veisimąsi.
Vos išsiritusios erkių lervos leidžiasi į maisto šaltinio paieškas. Užpakalinėmis kojomis jos įsitveria žolės stiebelių arba lapų, o priekinėmis visada yra pasirengusios užsikabinti už kokio nors pro šalį sprunkančio padaro, dažniausiai pelės.
Taigi, erkės aktyvios nuo pat išsiritimo iš kiaušinėlių. Nustatyta, kad į vieną pelę gali įsisiurbti šimtai iš lervos į nimfos stadiją perėjusių erkių.
Pelių kraujyje aptinkama Laimo ligą sukeliančių bakterijų Borrelia burgdorferi. Erkei prisisiurbus prie gyvūno, į jos žarnyną su krauju patenka ir šių bakterijų. Pačiai erkei bakterijos nekenksmingos, tačiau kaskart jai prisisiurbus prie naujos aukos, bakterijos iš žarnyno patenka į pastarosios organizmą. Tokia tad ir yra mums kylanti grėsmė – juk erkės gali įsisegti ir į žmogaus odą.
„Apie pelių populiacijos augimą galime spręsti iš didžiulio gilių kiekio, o prognozuojamas šių gyvūnų pagausėjimas, savo ruožtu, leidžia nuspėti didžiulį infekuotų nimfos stadijos erkių skaičių. Kiekvieno etapo trukmė – vieni metai“, – sako R. Ostfeldas.
Publikaciją, kurioje išsamiai aprašė šią logišką priežasčių ir pasekmių grandinę, R. Ostfeldas paskelbė 2006 metais. Prieš metus Lenkijos mokslininkai tokią pat grėsmingą tendenciją identifikavo ir gimtojoje šalyje. „Pernai sulaukėme itin gausaus ąžuolo gilių derliaus, todėl yra pagrindo manyti, kad 2018 metais sulauksime tikro Laimo ligos protrūkio“, – konstatavo Jakubas Szymkowiakas, dirbantis Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete.
Nuo seno padidintos Laimo ligos grėsmės zonomis laikomų vietų gyventojai pakankamai gerai žino apie erkių keliamą pavojų ir paiso atitinkamų saugumo reikalavimų, pavyzdžiui, į mišką eina tik mūvėdami ilgas kelnes, grįžę iš pasivaikščiojimo atidžiai pasitikrina, ar kur nors neįsisegusi erkė, ir kt. Deja, tokie reikalavimai nėra savaime suprantami tiems, kurių gyvenamosios teritorijos į pavojingo užkrato zonas kol kas neįtrauktos, pavyzdžiui, Lenkijos gyventojams. R. Ostfeldas tokią situaciją pavadino „idealaus šturmo“ sąlygomis. „Visuomenė nėra informuota, žmonės nesitiki jokio pavojaus, todėl jam ir nesirengia“, – sakė mokslininkas.
Dažnai negalima tiksliai nustatyti, kada vabzdys prisisiurbė prie odos arba pernešė infekciją: juk erkės ne ką didesnės už aguonos grūdelį, o jų įkandimas nebūtinai sukelia specifinį apie užkratą signalizuojantį bėrimą. Vėliau pasireiškiančius gripą primenančius simptomus taip pat nesunku klaidingai interpretuoti. Pagaliau, kol pagaminami su Laimo ligos sukėlėjais kovojantys antikūnai, gali praeiti kelios savaitės, todėl pirmieji testai ne visada patikimi. Per tą laiką, kol diagnozė nenustatoma, liga gali pereiti į tokią stadiją, kai tampa nebeišgydoma ir sukelia labai daug problemų.
Veiksmingiausia prevencinė strategija būtų skiepyti rizikos zonose atsiduriančius žmones. Deja, jokių skiepų kol kas neišrasta. Tiesa, vienas preparatas buvo pasiūlytas ir kurį laiką taikytas, tačiau su vakcinacija kovojančių aktyvistų dėka jo taikymas buvo atšauktas.
Paskutinio praeito amžiaus dešimtmečio pabaigoje ne viena laboratorija ėmėsi nuo Laimo ligos imunizuojančios vakcinos kūrimo. 1998 metų gruodį JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino preparatą „Lymerix“, sukurtą įmonėje „SmithKline Beecham“ (dabar – GSK). Tačiau praėjus vos ketveriems metams įmonė savanoriškai atšaukė preparato gamybą.
Ne vienas preparato pavartoję asmuo vėliau kreipėsi į teismą ir pateikė ieškinį dėl neva „Lymerix“ sukelto lėtinio artrito. Paveikti dabar užginčytų tyrimo, įrodžiusio MMR vakcinos ryšį su autizmu, išvadų, prieš skiepus pasisakantys aktyvistai ėmė įtarti, kad galbūt vakcina nuo Laimo ligos sukelia artritą.
Žiniasklaida ir kovos su vakcinacija aktyvistai suteikė žodį tiems, kurie tikėjo, kad atsiradusius skausmus sukėlė skiepai nuo Laimo ligos, todėl visuomenė į vakciną ėmė žiūrėti priešiškai. „Lėtinis artritas nebuvo susijęs su Laimo liga, – sako farmacijos įmonės „Sanofi Pasteur“ konsultantas Stanley Plotkinas. – Kadangi kalbama apie suaugusiuosius, reikia nepamiršti, kad jiems daug kas gali nutikti. Jie juk ir taip suserga artritu, patiria insultų ir širdies smūgių. Taigi, jei nelyginama su kontroline grupe, visos kalbos yra nieko vertos.“
Visgi kontrolinė grupė buvo. Tai visi likusieji JAV piliečiai. Suskaičiavę pranešimus apie nepageidaujamas vakcinos sukeliamas reakcijas Maisto ir vaistų administracijos darbuotojai nustatė, kad iš 1,4 mln. paskiepytų žmonių tik 905 skundėsi kokiais nors vėlesniais negalavimais. Tačiau kadangi nepalanki nuomonė jau buvo suformuota, vakcina buvo uždrausta.
Po to įvykio niekas vakcina nesidomėjo ir tik visiškai neseniai Prancūzijos biotechnologijų įmonės „Valneva“ vadovo Thomaso Lingelbacho iniciatyva vėl buvo imtasi tirti preparato veiksmingumą. „Lymerix“ ketinama patobulinti, kad medikamentas galėtų apsaugoti nuo visų penkių, o ne tik nuo JAV paplitusios ligos atmainos, be to, formulę ketinama pakoreguoti taip, kad skiepyti būtų galima ir vaikus.
Th. Lingelbachas puikiai žino, su kokiais iššūkiais teks susigrumti. „Tikrai bus nelengva įtikinti prieš vakciną nusiteikusius lobistus“, – sako jis. Tikroji kova, beje, prasidės dar negreitai: žmonėms tinkamą vakciną planuojama pristatyti ne anksčiau kaip po šešerių metų.
Tiek laukti kai kam atrodo tikrai beprasmiška, nes gyvūnams augintiniams skirta vakcina jau naudojama. „Ironiška, kad gali paskiepyti auginamą gyvūną, bet negali pasiskiepyti pats“, – sako S. Plotkinas.
Vakcinuojant gyvūnus jiems nėra suleidžiama silpnesnės formos antikūnų gamybą skatinančių antigenų. Gyvūnams skirta vakcina veikia erkę: ji pakeičia B. burgdorferi baltymo struktūrą, taigi, į gyvūno kraują patenka jau neutralizuota bakterija. Toks turėtų būti ir žmonėms skirtos vakcinos veikimo principas. „Moksliniu požiūriu, veikimo principas neturi iš esmės skirtis nuo to, kuriuo grindžiama veterinarinė praktika“, – sako Th. Lingelbachas.
Yra manančių, kad gyvūnams skirtą vakciną galima naudoti ir kaip žmonėms tinkamą prevencinę priemonę. Vis dėlto S. Plotkinas teigia, kad jos poveikis žmonėms neištirtas, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ji saugi. Be to, tiek JAV, tiek Jungtinės Karalystės įstatymai draudžia skirti žmonėms veterinarinėse gydyklose naudojamus preparatus.
Kol tenka laukti žmonėms skirtos vakcinos, galima bent išsiaiškinti, ar gausiai užderėjo gilės. Tačiau prieš žengiant į miškus būtina deramai pasirūpinti nuo erkių apsaugančiomis priemonėmis.
Ar užsikrėčiau Laimo liga?
Erkės įkandimo sukeliamos Laimo ligos simptomai ne visada akivaizdūs. Aplink įkandimo vietą gali pradėti ryškėti smiginio taikinį primenantys apskritimai. Deja, šis suklysti neleidžiantis požymis atsiranda ne visada.
Per kelias savaites nuo įkandimo turėtų pasireikšti gripą primenantys simptomai, tokie kaip raumenų skausmai ir karščiavimas.
Kaip išsiaiškinti, ar neįkando erkė?
Laimo ligos tikrai išvengsite, jei grįžę iš pasivaikščiojimo atidžiai apsižiūrėsite, ar neatsinešėte iš miško erkės. Kadangi nimfos stadijos erkės yra labai mažos, jas be galo sunku aptikti, todėl geriausia paprašyti, kad sunkiausiai prieinamas vietas apžiūrėtų kitas asmuo. Ypatingą dėmesį ieškant erkių reikia atkreipti į tokias sritis kaip pažastys, plaukais apaugusi galvos oda ir kirkšnys.
Ką daryti radus erkę?
Jei tikrai žinote, kad erkė įsisiurbusi ne ilgiau kaip 36 valandas, suimkite erkę pincetu ir sukamuoju judesiu ją ištraukite. To veikiausiai pakaks, kadangi erkės žarnyne tarpstančios Laimo ligą sukeliančios bakterijos pernešamos ne greitai: į žmogaus kraujotakos sistemą jos patenka ne greičiau kaip per 36–48 valandas. Vis dėlto, kilus net menkiausiai abejonei, būtinai kreipkitės į medikus.
Ką daryti, jei erkę pavyksta aptikti per vėlai?
Geriausia kreiptis į gydytoją ir paprašyti atlikti Laimo ligos testą. Bet tai daryti reikia ne iš karto. Laimo ligos antikūnai susidaro tik per kelias savaites, todėl per anksti atlikto testo rezultatų jokiu būdu negalimai laikyti patikimais. Dėl kraujo tyrimo reikėtų kreiptis praėjus 4–6 savaitėms po įkandimo.
Ką daryti, jei testo rezultatas teigiamas?
Jei Laimo ligos testo rezultatas teigiamas, jums bus skirtas antibiotikų kursas. Po jo infekcija turėtų būti sustabdyta.
Ką reiškia, jei simptomai nesiliauja?
Nedidelis procentas laiku nuo Laimo ligos gydomų žmonių ir toliau junta tokius simptomus kaip silpnumas, nuovargis, sąnarių ir raumenų skausmai. Tokia būklė vadinama Laimo ligos gydymo sukeltu sindromu arba lėtine Laimo liga. Neįmanoma tiksliai pasakyti, kas sukelia minėtus simptomus, tačiau jų gali atsirasti vėluojant imuninės sistemos reakcijai, be to, jie gali rodyti ir kitą susirgimą.
Kol diskusijos dėl Laimo ligos nesiliauja, geriausia pasistengti apskritai ja neužsikrėsti, bent tol, kol bus išrasta efektyvi vakcina.