Sukelia pilvo skausmą, viduriavimą ir pykinimą
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir parazitologijos specialistė Daiva Veitienė Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ sakė, kad Lietuvoje yra 3 pagrindinės parazitų grupės. Pirmoji – biohelmintai, kuriai priklauso kaspinuočiai – šiais užsikrečiama gana retai.
Antroji grupė yra geohelmintai, jų kiaušinėliai bręsta dirvožemyje ir užsikrečiama per nešvarias rankas. Jiems priklauso askaridės, Lietuvoje užsikrėtusiųjų nustatoma apie 200 per metus. Trečioji grupė yra kontaktiniai helmintai, tai spalinės, kurių per metus yra apie 400 atvejų.
Parazitais užsikrėsti gali bet kokio amžiaus žmonės, bet dažniau taip nutinka vaikams, nes jie neturi gerų higienos įgūdžių.
D. Veitienės teigimu, parazitų sukelti simptomai nėra labai aiškūs, todėl juos gali būti sunku atpažinti.
„Gali būti pilvo skausmas, pūtimas, protarpinis viduriavimas, jei yra kirmėlės. Jei pirmuonys, liamblijos, tada viduriavimas būna kitoks, nuolatinis. Pasireikšti gali ir galvos svaigimas, vėmimas, pykinimas, apetito pasikeitimas“, – kalbėjo parazitologijos specialistė.
O štai turint žuvinį kaspinuotį, vienas iš simptomų gali būti įtrūkęs arba blizgantis liežuvis.
Echinokokas gali sukelti geltą, nes jis gyvena kepenyse, tokiu atveju skauda dešinę pusę po šonkauliais.
Spalinėmis vaikai užsikrečia vieni nuo kitų per nešvarias rankas – viena spalinė išskiria nuo 5 iki 16 tūkst. kiaušinėlių per parą, juos padeda išangėje, o šie pribyra visur, ypač ant patalynės, todėl gali sirgti visi šeimos nariai. Pirmas spalinių simptomas yra labai smarkus išangės niežėjimas, labiausiai naktį.
Uoga miške – kirmėlė pilve
Nustatyta, kad Lietuvoje kaspinuočiais, o tiksliau echinokokais, yra užsikrėtusios daugiau nei pusė lapių. Tokios kirmėlės yra vos iš kelių narelių, apie kelis milimetrus, tačiau atitrūkusiame narelyje būna iki 800 kiaušinių. Narelis šliaužia maždaug 25 cm visur barstydamas kiaušinėlius.
„Todėl nežinome, ar tas narelis užbarstė kiaušinius ant uogų, ar ne, o echinokokozė pasireiškia ne iš karto, tai lėtinė liga, kuria sergama 10–15 metų. Žmogus nežino, kur užsikrėtė, ar nuo šuns, kurio negydo, ar iš miško parsinešė užkrėstų žemuogių“, – sakė D. Veitienė.
Visas daržoves ir vaisius būtina plauti, net iš savo daržo, nes parazitų kiaušinėlius perneša ir musės, ir tekantis lietaus vanduo, jei netoliese yra užkrato šaltinis, pavyzdžiui, lauko tualetas.
„Lietuvoje cirkuliuoja parazitinės ligos. Tarkime, askaridės, kurių patelė gali išaugti net iki 40 cm ilgio, kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 200 atvejų. Vadinasi, žmonės jas platina“, – kalbėjo Žinių radijo pašnekovė.
Jei darželyje yra vaikas, užsikrėtęs spalinėmis, didelė tikimybė, kad dauguma grupėje esančių vaikų taip pat jomis užsikrės. Gana pavojingos vaikams ir atviros smėlio dėžės, kuriose galima rasti itin daug parazitinių ligų sukėlėjų. Visgi uždarose smėlio dėžėse jų beveik nerandama.
Pasak D. Veitienės, kaspinuotis kūne gali būti ir 12 metrų ilgio, jis neturi skrandžio, bet maitinasi visu kūno paviršiumi, taip atimdamas maisto medžiagas iš žmogaus. O askaridė, prisikabinusi prie žarnos sienelės, minta epiteliu ir žarnų turiniu.
„Turėjome atvejį su Dioctophyme renale parazitu, kuris gyvena inkstuose. Tai mėsėdžių parazitas, serga šunys, katės, labai dažnai – audinės. Iš ligoninės mums pristatė 71 cm ilgio ryškiai raudonos spalvos kirminą, jį pašalino operacijos metu.
Nustatėme, kad tai inkstų parazitas, kuris pas žmogų buvo kepenyse, nenukeliavo iki inkstų. Parazitas supūliavo, kepenys jį izoliavo ir teko atlikti operacija. Tai labai retas atvejis, bet būna“, – sakė D. Veitienė.
Kaip apsisaugoti?
Kaip pataria pašnekovė, jei kažkas namuose užsikrėtė spalinėmis, būtina atlikti generalinę tvarką, išplauti visus namų kampus, karštu vandeniu išplauti šluostes, patalynę, ką galima, išnešti į saulę.
Tokia pat tvarka turėtų būti padaryta ir darželyje, nes nuo vaistų sunyksta tik kirmėlės, bet kiaušinėliai lieka.
Vaikus nuo mažens reikia mokyti plauti rankas, nekišti pirštų į burną.
„Nereikėtų dalintis telefonu, nes kiaušinėlių radome ir ant jų. Kiaušinėliai lipnūs, taip lengvai jų nenukratysi, tik nuplausi su muilu“, – sakė D. Veitienė.
Gerti vaistus profilaktiškai nėra geras apsisaugojimo būdas, mat parazitų yra įvairių, nuo to priklauso ir vaistai bei dozės, todėl neaišku, ką ir kiek gerti. Tad be tyrimų vaistų gerti nereikėtų. Verčiau atlikti profilaktinius tyrimus.
„Jei žmogus jaučia galvos svaigimą, pilvo pūtimą, išangės niežėjimą, pasireiškia viduriavimas, skauda po dešiniu šonkaulių lanku, geriausia atlikti tyrimus. Tai pats paprasčiausias išmatų tyrimas“, – kalbėjo pašnekovė.
Norint apsisaugoti nuo parazitų pravartu valyti namų rankenas, telefoną, grįžus namo iškart nusiplauti rankas su muilu.
„Nemažai pas mus atvykusių žmonių yra dirbantys užsienyje, žuvų pramonėje, jie turėjo žuvinį kaspinuotį. Tad svarbu nevalgyti blogai termiškai apdorotos žuvies, jautienos ir kiaulienos“, – patarė D. Veitienė.
