Parkinsono ligos simptomai paprastai reiškiasi palaipsniui ir ilgainiui progresuoja, tačiau kiekvieną asmenį jie paveikia unikaliai. Konkretūs žmonės gali patirti visiškai skirtingus simptomus, ir tai nepriklauso nei nuo jų sunkumo, nei nuo progresavimo spartos.
Kas būdinga konkrečių tipų simptomams ir kaip kuo anksčiau juos atpažinti, nurodoma toliau pateiktoje apžvalgoje iš portalo „Medical News Today“.
Ankstyvieji simptomai
Nors Parkinsono ligos simptomai ne visada reiškiasi vienodai, galima išskirti keletą gana anksti šią ligą diagnozuoti leidžiančių požymių, kaip antai:
- neramaus miego (REM) fazės sutrikimas ir kitos miego problemos;
- uoslės praradimas;
- tremoras, ypač vienos rankos;
- pasmulkėjusi rašysena;
- sunkumai judant, vaikštant arba specifiniai laikysenos pakitimai;
- vidurių užkietėjimas;
- mažesnė veido mimikų kaita, dėl kurios asmuo atrodo tarsi nepatiriantis emocijų;
- pažemėjęs arba pritilęs balsas.
Ankstyvieji motorikos sutrikimai
Keturi pakitimai, priskiriami Parkinsono ligos simptomams, – tai sulėtėję judesiai, kitaip – bradikinezija; drebulys, arba tremoras; raumenų sąstingis; sunkumai išlaikant pusiausvyrą, sutrikusi judesių koordinacija, vadinamasis posturalinis nestabilumas.
Minėtina, kad iš pradžių simptomai dažnai ima reikštis vienoje kūno pusėje.
Sulėtėję judesiai
Tampa sunkiau pradėti judėti, pavyzdžiui, pakilti nuo kėdės. Įvairios fizinių pastangų reikalaujančios užduotys užtrunka ilgiau nei įprastai. Dėl kiek sutrikusios koordinacijos žmogus kartais suklumpa arba išmeta daiktus.
Sunkiau tampa ne tik atlikti konkrečius judesius, bet ir suprasti, ką daryti, arba pradėti judėti.
Daugelis žmonių sulėtėjusius judesius sieja su senatvės požymiu, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti vienas iš Parkinsono ligos simptomų.
Tremoras
Tremoras – bene labiausiai daugelio atpažįstamas Parkinsono ligos simptomas. Paprastai pradeda drebėti tik viena ranka.
Kartais drebulys gali apimti vieną koją. Nutinka ir taip, kad žmogus pradeda trinti smilių ir nykštį. Retesniais atvejais drebėti pradeda žandikaulis arba veidas. Tremoras retai kada būna labai stiprus.
Drebulys paprastai ištinka tada, kai galūnė, kurioje jis reiškiasi, yra atpalaiduota. Patiriant stresą ir susinervinus jis tampa akivaizdesnis.
Tremoras būdingas ir kitiems sveikatos sutrikimams, kaip antai išsėtinė sklerozė, encefalitas, arba galvos smegenų uždegimas, alkoholizmas.
Taigi, tremoras nebūtinai rodo, kad žmogus serga Parkinsono liga.
Vis dėlto, kaip nurodo Parkinsono ligos federacija, nedidelio tremoro epizodų kuriuo nors etapu patiria maždaug 70 proc. šia liga sergančių pacientų.
Raumenų sąstingis
Raumenys tarsi sustingsta, todėl tampa vis sunkiau atlikti kasdienes užduotis, pvz., atsistoti iš sėdimos padėties, apsiversti lovoje, tinkamai vartoti kūno kalbą arba tiksliai manipuliuoti rankų pirštais.
Dažniausiai stingulys apima galūnių ir kaklo raumenis. Stiprus sąstingis gali gerokai apriboti žmogaus judesių amplitudę. Sąstingį kartais lydi skausmas.
Laikysenos pakitimai ir sunkumai išlaikant pusiausvyrą
Kai vis sunkiau išlaikoma pusiausvyra ir sutrinka koordinacija, be to, atsiradus raumenų sąstingiui, gerokai padidėja rizika pargriūti.
Antriniai motorikos sutrikimai
Be jau paminėtų pirminių motorikos sutrikimų, gali pasireikšti ir tam tikri toliau išvardyti antriniai su motorika susiję simptomai, tokia kaip:
- palinkimas arba pasvirimas į priekį, tarsi greitai einant;
- tvirtas rankų priglaudimas prie šonų;
- raumenų spazmai arba mėšlungis;
- seilėtekis;
- nuovargis;
- rašysenos pakitimai;
- pirštų miklumo praradimas;
- judesių koordinacijos sutrikimas;
- nevalingų judesių ir užsitęsiančių raumenų susitraukimų atsiradimas;
- mimikos kaitos praradimas, keliantis besibodinčio arba į vieną tašką įsistebeilijusio žmogaus įspūdį;
- lytinio potraukio ir pajėgumo disfukcija;
- pritilęs balsas, neaiškus tarimas, žodžių kartojimas, monotoniškos intonacijos arba besikaitaliojantis kalbos tempas;
- sunkumas ryjant;
- nemosavimas rankomis einant.
Automatiniai nervų sistemos pokyčiai
Parkinsono liga veikia galvos smegenis ir centrinę nervų sistemą, ypač tas jos dalis, kurios kontroliuoja judesius.
Motorika neapsiriboja regimais rankų, kojų ar kitų kūno dalių judesiais. Ji apima ir tokias gyvybiškai svarbias funkcijas kaip virškinimas ir kraujo cirkuliacija.
Dėl šios priežasties gali imti reikštis toliau suminėti simptomai.
Vidurių užkietėjimas. Tai labai dažna Parkinsono liga sergančių žmonių problema. Galimas ir nevalingas išmatų ištekėjimas.
Su šlapinimusi susiję sutrikimai. Gali tapti sunkiau sulaikyti šlapimą arba, atvirkščiai – įstengti pasišlapinti.
Probleminis kraujospūdis. Galimi staigūs kraujospūdžio pokyčiai, nes kraujo apytakos sistema nebepajėgia taip, kaip anksčiau, kontroliuoti kraujotakos.
Parkinsono liga sergantiems pacientams dažniau būdingas žemas kraujospūdis, todėl, pvz., atsistojus jiems gali imti svaigti galva, ištikti alpulio priepuolis.
Galimi ir dideli kraujospūdžio svyravimai. Ilgainiui tokia tendencija gali padaryti atitinkamą poveikį visai širdies ir kraujagyslių sistemai.
Emocijos, mąstymas ir pojūčiai
Pagrindinė visų Parkinsono ligos simptomų priežastis – sutrikusi dopamino gamyba galvos smegenyse. Kai taip nutinka, pakinta ne tik judesiai, bet ir žmogaus mąstymo procesai bei bendra savijauta.
Sutrikus dopamino gamybai gali išryškėti toliau išvardytos būklės arba tendencijos.
Demencija. Ji ypač būdinga vėlesniems ligos etapams. Žmogus vis sunkiau įsimena, nebesugeba aiškiai mąstyti.
Jei galvos smegenyse ima formuotis Lewy kūneliai, demencija tampa labiau tikėtina. Kai kuriems Parkinsono liga sergantiems asmenims formuojasi ir Alzheimerio ligai būdingi baltymų dariniai.
Miegant pasireiškiančios problemos. Tai bene pagrindinės sergant Parkinsono ligai būdingos problemos. Tarp įtakos turinčių veiksnių minėtini neramaus miego fazės sutrikimai, kai kurių medikamentų vartojimas, neramių kojų sindromas, skausmas, sunkumai apsiverčiant ant kito šono.
Pacientams gali būti sunku užmigti arba nemiegoti naktį, bet jie gali norėti miego ir miegoti dieną.
Nuovargis. Nuovargis ir energijos stoka gali ištikti ir dėl minėtų miego režimo pokyčių, ir dėl Parkinsono ligai būdingų motorikos sutrikimų.
Depresija. Tai taip pat dažnai pasitaikanti problema. Ji gali atsirasti dėl atitinkamų galvos smegenų veiklos pakitimų ir dėl paties asmens požiūrio į savo ligą. Dažni ligonius apima ir nerimo jausmas.
Psichozė. Ji paprastai pasireiškia vėlesniais ligos vystymosi etapais ir ištinka maždaug vieną iš trijų Parkinosno liga sergančių pacientų. Jai būdingi simptomai gali svyruoti nuo paprasčiausių iliuzijų ir ryškių fantazijų iki haliucinacijų ir paranojos.
Ligoniai dažniausiai patiria regos haliucinacijų, tačiau pasitaiko, kad girdi arba junta tai, ko iš tiesų nėra.
Pakitusios juslės. Parkinsono liga sergantys asmenys dažnai praranda uoslę. Taip gali nutikti gerokai anksčiau nei ima reikštis kiti simptomai. Uoslės praradimą specialistai kartais laiko tam tikru Parkinsono ligos pranašu. Kai kuriems žmonėms sutrinka ir lytėjimo pojūtis.
Skausmas. Skausmas kankina daugiau 60 proc. Parkinsono liga sergančių asmenų. Pasitaiko, kad skausmo pojūtis ir atbunka.
Kada kreiptis į gydytoją?
Parkinsono liga gali prasidėti ir be kokių nors akivaizdžių simptomų, be to, daugelis simptomų yra būdingi ir kitoms ligoms.
Dėl šios priežasties kartais sunku identifikuoti problemą, o gydytojui – diagnozuoti ligą.
Vis dėlto pajutus, kad pakito judesiai, mąstymas ar kitos organizmo funkcijos, derėtų kreiptis į gydytoją.
Jei Parkinsono liga bus diagnozuota ankstyvoje stadijoje, daugelio simptomų veikiausiai pavyks išvengti, o vartojant tam tikrus medikamentus gali sulėtėti ligos progresavimas.