Gerai, kad patologiją aptiko anksti
14 nėštumo savaitę pas gydytoją nuvykusi moteris sužinojo, kad jos pilve augančiam vaikui – įgimta patologija.
„Gastrošizė kūdikiui buvo diagnozuota 14 nėštumo savaitę. Esu labai dėkinga Kauno klinikų gydytojai Daivai Simanavičiūtei, sekusiai visą mano nėštumą. Dėl defekto pilvo ertmė nebuvo pilnai užsidariusi, todėl kūdikio plonasis žarnynas augo atskirai, išorėje. Dažnai įvyksta taip, kad dėl šios patologijos nėštumas baigiasi anksčiau – nuo 30 savaitės. Mūsų atveju Cezario pjūvis atliktas 34 savaitę“, - DELFI pasakojo daugiavaikė mama.
Nors šeima gyvena Klaipėdoje, prisiklausę rekomendacijų nusprendė kūdikio vystymosi stebėjimą patikėti Kauno specialistams.
„Žinojome, kad gydytoja D. Simanavičiūtė diagnozuoja net mažiausius defektus. Kai ji pranešė, kad mūsų vaikui yra gastrošizė, nieko nesupratome. Nebuvo aišku, ar vaikas išgyvens. Dvi savaitės buvo ypatingai sunkios. Labai daug skaitėme literatūros anglų kalba. Tada nurimome, nes gerų išeičių daugiau nei prastų – pasaulyje 7-15 proc. vaikų dėl šios patologijos miršta, tačiau mes vylėmės, kad į šią statistiką nepakliūsime“, - atviravo Aušra.
Šeimą guodė ir tai, kad ligą gydytoja aptiko labai anksti. Būna atvejų, kai patologija surandama tik gimdymo metu. Tada vaiką reikia transportuoti į didžiąsias šalies klinikas, tačiau kelionės metu kyla didesnė infekcijų, sepsio rizika.
„Pavojus dar yra tas, kad skystyje plaukiojančios žarnos gali žūti, sutrikus kraujotakai. Jos gali persisukti. Tada žarnyną gali tekti sutrumpinti, statyti stomą. Todėl nepaisant kas mėnesinių vizitų į klinikas, gydytoja mane priimdavo vos ne naktį, jei turėdavau kažkokių nuogąstavimų ar neaiškumų. Echoskopijos procedūra užtrukdavo ir 40 minučių, kol gydytoja kiekvieną žarnų kilputę pamatuodavo“, - pasakojo dėkinga moteris.
Kai dukrytė gimė, su visom žarnom ji buvo įvyniota į specialų sterilų maišelį.
„Realiai aš tik akies kampeliu mačiau ją, mat ji buvo labai greitai paimta ir nugabenta pas neonatologus, į naujagimių reanimaciją. Esu be galo dėkinga gydytojui Vidmantui Barauskui (ir jo komandai) už savo vaikelio gyvybę“, - dėkingumo neslėpė pašnekovė.
Kol vaikas gulėjo reanimacijoje, žarnos natūraliai iš specialaus maišelio perkeltos į pilvo ertmę.
„7 parą buvo atlikta antra operacija – pilnas pilvo sienos uždarymas. Vėliau sekė pooperacinis laikotarpis. Savo kūdikį galėjau paliesti tik praėjus savaitei po antrosios savaitės. Iki tol ateidavau prie inkubatoriaus ir stebėdavau, nieko daugiau negalėjau. Dabar vaikui jau lygiai du mėnesiai ir jis jaučiasi puikiai“, - tikino Aušra.
Tiesa, krizių netrūko – po antrosios operacijos vaikui naktį nukrito temperatūra. Šeima nerimavo dėl sepsio, kitų infekcijų pavojaus.
„Guodė tai, kad prie vieno vaikelio dirbo didelė gydytojų komanda. Dabar visą išgyventą siaubą primena tik mažas randelis“, - šypsojosi pašnekovė.
Svarbus laikas ir komandinis darbas
Vaikų chirurgijos klinikos vadovas prof. Vidmantas Barauskas DELFI pasakojo, kad šis atvejis nėra labai išskirtinis. Vien Kaune kasmet tenka operuoti 8-10 tokių mažųjų pacientų. Svarbu tai, kad šių naujagimių gyvybes padeda gelbėti vos daugiau nei metus veikiantis Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centras.
„Labai svarbi ankstyva diagnostika. Echoskopijos metu 14 nėštumo savaitę vaisiui diagnozuota įgimta patologija – gastrošizė. Vaisiaus pilvo sienoje buvo plyšys, per kurį išlenda vidaus organai. Dažniausiai – žarna, skrandis. Šie organai toliau vystosi plaukiodami vaisiaus vandenyse. Dėl to jie patinsta, sustorėja žarnos sienos. Tai – rimta patologija. Todėl Vaisiaus medicinos centro darbuotojai dar gana anksti paimą būsimą mamą savo globon.
Nėščioji kartą per mėnesį lankydavosi pas mūsų ginekologus-akušerius, kurie atlikdavo pilvo organų echoskopiją, vertindavo vaisiaus vystymąsi. Vos gimusiam vaikui jau kiti specialistai turi atlikti operaciją ir grąžinti organus (šiuo atveju - žarnas) į pilvaplėvės ertmę“, - aiškino V. Barauskas.
Geriausi rezultatai pasiekiami, jei žarnas pavyksta grąžinti iš karto. Visgi pilvo ertmė nėra didelė, tad viskas priklauso nuo žarnų storio (jis turėtų neviršyti 18 mm).
„Šiuo atveju žarnos viršijo storio rekomendacijas, tad pacientei uždėtas specialus maišelis ir laukta, kada bus galima vėl operuoti. Per savaitę žarnų patinimas atslūgsta ir jas galima grąžinti į pilvo ertmę. Tada atlikta dvietapė antrinė pilvo sienos plastika“, - pasakojo profesorius.
Antro etapo metu visada išlieka infekcijų pavojus, todėl veikti reikia labai greitai.
„Pagal visus pasaulinius kanonus vaiką su gastrošizės patologija reikia išoperuoti per pirmąsias jo gimimo valandas. Jei jis gims kitame mieste, kelionei į Kauno arba Santariškių klinikas, pasiruošimui operacijai bus sugaišta daug laiko. Todėl ir labai svarbu kad sudėtingi atvejai būtų prižiūrimi ir gydomi Vaisiaus medicinos centre – vaikas gimsta pas mus akušerijos skyriuje, o už kitų durų, Naujagimių ligų klinikoje, jau atliekama operacija“, - aiškino V. Barauskas.
Profesorius apgailestavo, kad vis susiduriama su atvejais, kai viso nėštumo metu nėščioji nesurūpino savo sveikata, nesikonsultavo su gydytojais, tad vaisiaus patologija būna staigmena tiek motinai, tiek gimdymą priimančiam gydytojui akušeriui. Tiesa, taip dažniau įvyksta rajono ligoninėse, iš kurių nėščioji su kūdikiu reanimobiliu atgabenama į tretinio lygio klinikas Kaune arba Vilniuje.