„Šiandien tarsi epidemija išplitę virškinimo ir skrandžio problemos ne tik simbolizuoja besikeičiančius laikus, bet ir yra natūrali „gero gyvenimo“ pasekmė“, – sako šeimos gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė Lolita Rapolienė, rašoma pranešime spaudai.
Virškinimo sistemos ligoms gydyti skirta nemažai vaistų ir papildomų priemonių, egzistuoja šimtai patarimų, kaip ir kuo maitintis, tačiau virškinimui vis dar neskiriamas deramas dėmesys. Dauguma, pajutę virškinimo problemas, pasirenka lengvesnį kelią – malšinti simptomus, pvz., vaistais nuo padidėjusio rūgštingumo, ar gyvulinės kilmės fermentais (išgaunamais iš kiaulės kasos), bet ne užsiimti profilaktika.
Profilaktika kainuotų daug pigiau, negu ligų diagnostika ir gydymas, o rezultatas būtų geresnis ir ilgesnis, įsitikinusi medikė.
Sugrįžimas prie šaknų
Nepaisant stulbinančios medicinos pažangos, žmonės serga vis daugiau, vis sunkiau ir neretai užsiima savigyda. Dalis medikų garsiai kalba apie tai, kad atskirus simptomus gydyti yra nebeefektyvu, trunka ilgiau, kainuoja brangiau ir kartais yra nesaugu.
Vietoj to medikai diagnozuodami ir gydydami ima žiūrėti holistiškai, įvertindami fizinę, emocinę, psichinę, socialinę, dvasinę būseną, aplinkos poveikį žmogaus sveikatai ir taikydami integruotos medicinos principus. Tai reiškia, kad kiekvienam pacientui gali būti pasiūlyta individuali jo sveikatą veikiančių veiksnių korekcija, atitinkanti jo poreikius ir gyvenimo būdą.
Pavyzdžiui, pasakoja pašnekovė, skrandžio problemas ne visuomet sukelia padidintas rūgštingumas, tačiau būtent jį mažinančių vaistų griebiamasi vos suskaudus. O juk tokie vaistai gali sutrikdyti vitaminų ir mineralų (kalcio, geležies, magnio, vitamino B12) įsisavinimą ar sutrikdyti žarnyno mikroflorą. Yra ir tokių vaistų, kurių reklamose rodoma, kaip smagu yra persivalgyti, o po to išsipūtusį pilvą nuraminti viena rožine tablete. Taip žmonės įgyja įprotį neatsakingai maitintis ir neatsakingai vartoti vaistus virškinimui, kurie yra skirti konkrečioms ligoms gydyti, o ne simptomams malšinti.
Todėl medikai šiandien vis drąsiau atsigręžia į natūralius metodus. Senovėje, primena gydytoja, medikai galėjo nebent maistu ir vaistažolėmis suvaldyti virškinimo trakto problemas ir gydyti pilvo dieglius, vėmimą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą ar pilvo pūtimą. Apie tai rašė ir vienas žinomiausių viduramžių ir renesanso gydytojų Paracelsas, praktikavęs gydymą dieta ir natūraliais augaliniais preparatais ir siekęs stiprinti paties organizmo galias ir jomis įveikti ligas.
Žoliniai produktai ir tinkama mityba šiandien jau laikoma biologiškai pagrįsta holistine terapija, kuri suteikia ilgalaikį poveikį, yra lengvai prieinama, natūrali ir pasižymi mažu skaičiumi pašalinių poveikių.
Apie sveiką mitybą ir valgymą mažomis porcijomis, valgymo reguliarumą, judėjimą, streso lygio mažinimą, žalingų įpročių atsisakymą kalba beveik visi gydytojai. Deja, nėra vieno sprendimo, tinkančio visoms virškinimo ligoms gydyti, primena medikė.
„Gerti vis daugiau vaistų – taip pat ne išeitis“, – įsitikinusi L. Rapolienė, todėl sugrįžtama ir prie istoriniuose šaltiniuose minimų ir aprašytų saugių ir natūralių produktų panaudojimo.
Skaičiuojama, kad apie penktadalis pasaulio žmonių ir šiandien vartoja natūralius produktus. Mokslininkai jau yra patikrinę dešimtis tūkstančių augalų ir aprašę jų panaudojimo medicinoje galimybes.
Pagal XXI amžiaus pradžios tyrimus, iš 252 Pasaulinės Sveikatos Organizacijos pagrindiniais ir būtiniausiais laikomų vaistų net 11 proc. – augalinės kilmės.
Pasekmės – rimtos
Gydytoja teigia, kad virškinimas yra tylus procesas, vykstantis mums ilsintis, valgant, miegant ar dirbant. Apie tai, kad kažkas negerai, sužinome kai pučia pilvą, skauda pavalgius ar užkietėja viduriai. Ilgai besikaupiančios problemos gali sukelti rimtas sveikatos problemas, o tuomet laukia opaligė, rėmens graužimas, žarnų uždegimai ir pan. Tai ligos, kuriomis sergant stipriai pablogėja gyvenimo kokybė.
Gydytoja prisimena pacientą, kuris ilgai dirbo stresą keliantį darbą, netinkamai maitinosi ir neskyrė laiko poilsiui, bet save laikė labai sveiku žmogumi. Į medikus žmogus kreipėsi tik po ilgai trunkančių skausmų ir dusdamas net po nedidelio fizinio krūvio.
Ištyrus jo sveikatą buvo rastas randuotas skrandis, kraujuojančios žaizdos, todėl vyrui teko šalinti dalį skrandžio. Deja, ir rimtos ligos neprivertė vyriškio pakeisti gyvenimo būdo. Po kelerių metų jam buvo diagnozuotas itin sunkiai gydomas storosios žarnos vėžys. Deja, šios ligos prognozė liūdna.
Svarbu sužinoti priežastis
Virškinimo sistemai priklauso ne vienas organas, jos darbą reguliuoja nervai ir hormonai, dalyvauja kraujagyslės, organams pernešančios kraują ir maistines medžiagas. Netinkamai gyvenant, gali sutrikti bet kuri grandis.
Gydytoja teigia, kad pasaulyje bent 70 mln. žmonių kenčia nuo kokių nors virškinimo sutrikimų. Tai ir nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, rėmuo, pykinimas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo skausmai, padidintas dujų išsiskyrimas ir kt.
Kiekvienas šis nemalonumas turi savo priežastis. Vieniems tai mityba, kitiems – stresas, rūkymas ar bakterijos.
Ignoruoti simptomų nebegalima, jei jie dažnai kartojasi ir nesiliauja pakeitus gyvenimo būdą. Jau tada reikia nedelsiant kreiptis į medikus ir gydytis. Ypač rimta, jei atsiranda pakitimų išmatose, ima varginti nuovargis, nuolatinis pykinimas ar silpnumas, dusulys, krenta svoris.
Savigyda tokiais atvejais gali būti labai pavojinga, sako gydytoja. Jei kankina tik trumpalaikiai ar pavieniai nesklandumai, galima panaudoti nereceptinius vaistinius preparatus rūgšties gesinimui ar virškinimo gerinimui, tačiau tai negali būti daroma ilgai. Mat tyrimai rodo, jog nuolatinis didelių dozių gyvulinės kilmės (iš kiaulės kasos) vartojimas gali slopinti organizmo fermentų sintezę. Be to, tokie vaistai malšina simptomus, bet ne ligos priežastis, atkreipia dėmesį L. Rapolienė.
Todėl svarbiausia – išsiaiškinti nemalonius simptomus sukėlusias priežastis ir jas pašalinti, sako ji. Žinoma, apsieiti be mitybos koregavimo nepavyks, todėl net ir sveikiems žmonėms reikėtų riboti neperdirbto, kepto, rūkyto, riebaus, aštraus, rūgštaus maisto kiekius, vengti saldiklių, ypač fruktozės, taip pat kavos ar alkoholio.
Saugi alternatyva ir momentinei pagalbai, ir ilgesniam gydymui
Tačiau kol simptomai nėra stiprūs ar grėsmingi, galima naudotis vienais seniausių ir saugiausių augalinių fermentų iš grybų teikiama nauda. Jie sėkmingai skaido pagrindines maisto medžiagas, angliavandenius, baltymus, riebalus, net vaisiuose ir daržovėse esančias skaidulas bei palengvina virškinimą.
Augaliniai fermentai iš grybų vertingi esant sunkumo ir pilnumo jausmui po valgio, raugėjant, pajutus nedidelį skausmą viršutinėje pilvo dalyje ar pučiant pilvą, net turint pieno produktų netoleravimą. Tinka ir persivalgius ar maistą suvartojus per greitai, nekramtant.
L. Rapolienė teigia, kad augaliniai fermentai iš grybų yra tinkamas sprendimas ir momentinei pagalbai, ir, kartais, ilgesniam gydymui.
Augalinių fermentų iš grybų stiprioji pusė – platus veikimo spektras. Be to, jie suveikia greitai – jau skrandyje pradeda virškinti įvairias maistines medžiagas. Dar viena šių fermentų funkcija yra padėti geriau įsisavinti maistines medžiagas, todėl juos naudinga vartoti ir tiems, kurių mityba ir skurdesnė, nevisavertė.
Neretai augaliniai fermentai iš grybų derinami su tam tikrais augalais, taip pat pasižyminčiais virškinimą lengvinančiu poveikiu. Dažniausiai tai gencijono ir kiaulpienės šaknys, silimarinas, artišokas, kurie reguliuoja tulžies rūgštį ir gerina virškinimą. Tokiems augaliniams deriniams nereikia recepto, jais naudinga papildyti mitybą siekiant lengvesnio virškinimo. Tačiau jei simptomai kartojasi ir nepraeina, dėl savo sveikatos būklės būtina pasitarti su medikais ar vaistininkais.
Gydytoja sako, kad, nepaisant gausybės tyrimų, natūralių produktų inkorporavimas į mediciną turi būti derinamas su moderniais moksliniais metodais ir technologijomis, kad kiekvienas galėtų saugiai juos vartoti. Neapsieisime ir be esminių gyvenimo būdo korekcijų, priduria patyrusi medikė.