Man 26-eri. Gyvenu ganėtinai sveiką gyvenimą – į darbą važiuoju dviračiu, į cukrų žiūriu kaip į didžiausią blogį, retai valgau baltą duoną, nerūkau ir pan. Todėl priėmusi pasiūlymą visą kūną išsitirti magnetinio rezonanso tomografija (MRT), nustebinau aplinkinius – esą, kam tau, juk vėžys renkasi vyresnius pacientus. Išties, statistika byloja, kad, pavyzdžiui, onkologinėmis krūties ligomis, storosios žarnos vėžiu suserga žmonės, sulaukę 50 metų. Tiesa, nuo gimdos kaklelio vėžio rekomenduojama tirtis jau nuo 25-erių.
Visgi kasdien rašydama sveikatos temomis negaliu nepastebėti išimčių iš šių taisyklių. Neseniai Europos mastu atliktas tyrimas atskleidė, kad per daug paauglių ir jaunų suaugusiųjų miršta nuo tų pačių vėžio tipų. Žurnale „The Lancet Oncology“ teigiama, kad tyrimo metu buvo analizuoti beveik 57 000 vėžiu sergančių vaikų ir 312 000 vėžiu sergančių paauglių ir jaunų suaugusiųjų atvejai 27-iose Europos šalyse. Jo rezultatai parodė, kad sergančiųjų išgyvenamumo penkerius metus rodikliai tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų buvo 82 proc., lyginant su 79 proc. išgyvenamumu tarp vaikų.
Tyrėjai sako, kad dėl to kalti skirtingi augliai, vėlesnis ligos diagnozavimas ir gydymas bei klinikinių tyrimų šioje amžiaus grupėje stoka.
Bijoti nereikėtų
Šioms mintims turiu pakankamai laiko – man atliekamas viso kūno tyrimas trunka 56 minutes. Gera žinia – jis neskausmingas. Bloga – jaučiantiems uždarų patalpų baimę gali būti nejauku.
Neturėdama, ką veikti, imu analizuoti girdimą triukšmą. Nors ir uždėtos ausinės, puikiai skiriu, kad vieni garsai primena sunkiasvorės mašinos atbulinio vairavimo skleidžiamą pypsėjimą, kiti – automatinio ginklo „tratata“. Mintyse net nusijuokiu, kad jaučiuosi tarsi Šiuolaikinio meno centro garsų performanse, terapijoje.
Viso kūno magnetinio rezonanso tomografija – tai neinvazinė patikra, kurios metu matomi viso kūno vaizdai naudojant greitas magnetinio rezonanso impulse sekas. Viso kūno MRT naudojama vizualizuoti pagrindinius žmogaus kūno vidaus organus.
Tai apima galvos smegenis, tarpuplautį, kepenis, žarnyną, kaulus (ieškant metastazių), inkstus, dubenį ir kt. organus. Skenavimo metu galima aptikti navikinius susirgimus, metastazes, uždegiminius židinius, limfmazgius, trauminius ar kitus pažeidimus.
Viso kūno MRT gali patikimai nustatyti naviko plitimą į kaulus ar kaulų čiulpus ir geras tuo, kad nesukelia jonizuojančios spinduliuotės.
Kaip man aiškino „Affidea Lietuva“ medicinos diagnostikos centro Kaune gydytoja radiologė Silvija Jakštienė, tyrimo metu gautus vaizdus analizuoja trys skirtingi specialistai. Jos teigimu, man pateikti rezultatai nenurodys, kad,pavyzdžiui, yra 87 proc. tikimybė, jog sergu vėžiu.
„Galbūt jums pateiksime išvadą, kad kažkurią sritį reikėtų išsitirti detaliau, tada būtų atliekami nišiniai MRT tyrimai. Viso kūno MRT parodo bendrą žmogaus kūno vidaus organų vaizdą. Jeigu žmogus turi problemų su viena konkrečia sritimi, tuomet jam derėtų atlikti konkrečiai tos srities magnetinio rezonanso tomografiją, kad gautų reikiamos rezoliucijos vaizdus bei detales“, - pasakojo radiologė.
Viso kūno MRT yra naudojama kaip patvirtinimo priemonė teoriškai sveikiems pacientams, kurie nerimauja dėl savo sveikatos būklės ir nori būti tikri, jog yra visiškai sveiki, arba tiems pacientams, kuriems reikia nustatyti išplitusius navikinius susirgimus ar metastazes.
Vertėtų paminėti, kad viso kūno MRT tyrimas nėra tobulas. Jis neturi galimybės efektyviai diagnozuoti vainikinių arterijų ligos ar įvertinti vėžį plaučiuose, taip pat nustatyti išsėtinės sklerozės. Taip pat - tai nėra optimaliausia diagnostikos priemonė ankstyvam gaubtinės žarnos ar prostatos vėžiui, taip pat diagnozuojant plaučių parenchimos smulkius pakitimus, tuščiavidurių organų navikus, kasos navikus, gimdos kaklelio navikus – tam naudojamas specialus detalesnis skenavimas.
Natūraliai kyla klausimas, ar sveikiems žmonėms tada reikalingas toks viso kūno tyrimas, siekiant prevenciškai užbėgti ligai už akių.
„MRT principas – kuo siauresnė sritis tiriama, tuo detalesni rezultatai. Pavienių suvėžėjusių ląstelių veikiausiai nepamatysime. Tai yra apžvalginis tyrimas, kuris padeda nustatyti įtarimų keliančią sritį. Daugelis pacientų bijo tirtis, nenorėdami išgirsti blogų prognozių, bet vėžys yra tokia liga, kurią ir galima įveikti tik aptikus ankstyvose stadijose“, - tikino S. Jakštienė.
Gydytojos teigimu, buvęs pacientas, kuris, kaip ir aš, atėjo tirtis vedamas smalsumo. Jam buvo rastas trečios stadijos vėžys, „išsisėjęs“ daugybėje kaulų – stubure, ilguosiuose, dubenyje.
„Atliekant profilaktinį tyrimą žmonėms be nusiskundimų dažniausiai nerandama labai grėsmingų vėžių, tačiau vienokius ar kitokius pakitimus fiksuojame. Dažniausiai tai būna amžiniai pakitimai, ypač stubure, sąnariuose. Tačiau žmogui nereikia baimintis, kad jei pradėsi ieškoti ligos, tai būtinai ir rasi vėžį“, - ramino pašnekovė.
Pakitimų nerasta
Gydytojai paminėjus, kad labai retai pacientui nerandama jokių pakitimų, sunerimau. Tačiau po poros dienų atėjo pirmieji rezultatai.
„Slanksteliuose, periferiniame skelete, dubens, pečių juostos, krūtinės ląstos, veido kauluose patologinio SI židinių nematyti. Sąnariuose degeneracinių, uždegiminių pakitimų nematyti, skysčių nepadaugėję. Minkštieji audiniai, raumenys be matomų pakitimų. Išvada: kaulų-raumenų sistemoje be esminių pakitimų“, - rašoma el. paštu atsiųstame atsakyme.
Dar dveji atsakymai mane pasieks kitą savaitę, tačiau jau panašu, kad ir jie praneš geras žinias. Nustebau, nes jau spėjau įsitikinti, kad visiems pacientams būtinai kažką randa. Turiu pripažinti, kad kasdien girdint apie naujas vėžio istorijas, naujas grėsmingas tendencijas – tikrai žinoti, jog nesergi – jausmas geras.
Atnaujinimas: skenuotojo krūtinės srityje žymesnių pakitimų taip pat nerasta. Kepenys - sveikos, limfmazgiai nepadidėję, kituose vidaus organuose nuo normos nukrypusių pokyčių nematyti. Geros žinios ir dėl galvos srities - aiškių struktūrinių pakitimų tyrimas nefiksavo. Galiausiai - kaklinė, krūtininė ir juosmeninės sritys taip pat sveikos. Vadinasi, tolesnių tyrimų neprireiks - esu sveika.
Pastaba: už „Affidea Lietuva“ medicinos diagnostikos centro tyrimą žurnalistė nemokėjo, tačiau tai niekaip nedarė įtakos teksto kokybei.