Tik dėl visiškos sėkmės (atitikusių kriterijų) ir ją gydančios onkologės pastangų jaunai moteriai pavyko patekti į moderniausio šiuo metu vaisto ankstyvo prieinamumo programą – naujausi duomenys rodo, kad išgyvenamumo mediana keturis kartus lenkia dabartinį gydymą, taikomą Lietuvoje.
Į šią programą pateko vos kelios moterys. Už borto liko dar 92 moterys, sergančios išplitusiu HER2 teigiamu krūties vėžiu, tačiau dėl dabartinių užtrukusių ir neveikiančių vaistų kompensavimo procesų gyvenimą prailginančių vaistų jos negaus. Dėl šios priežasties įvairios šalies pacientų interesus atstovaujančios organizacijos ir draugijos kreipiasi į valdžios atstovus, klausdamos, kokių veiksmų ir kada bus imtasi, kad būtų išvengta jaunų moterų mirčių.
Tikiu, galinti tapti sėkmės istorija
Savo sveikata Agnė rūpinosi visą laiką, nes moters mama mirė nuo krūties vėžio. Kasmetiniai tyrimai buvo pristabdyti tik dviejų vaikų žindymo laikotarpiu ir prasidėjus pandemijai. Trečiojo nėštumo metu, praėjusių metų rugsėjį, moteris išgirdo nuraminimą – tyrimai geri, vėžio nėra. Tačiau nuojauta nedavė ramybės ir sugrįžusi po trijų mėnesių, skųsdamasi padidėjusiais limfmazgiais, moteris išgirdo šokiruojančią diagnozę – metastazavęs krūties vėžys. Tada ji tesužinojo turinti ir BRCA geno mutaciją, lemiančią didesnę riziką susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu.
„Gavau siuntimą į Nacionalinį vėžio institutą. Kadangi kūdikis jau buvo beveik išnešiotas, 34 savaičių, pirmas žingsnis buvo gimdymas, tada dvi savaitės atsistatymui ir iškart chemoterapija. Kūno neskaudėjo, nepykino, tačiau skaudėjo vidų – nemeluosiu, kankino depresyvios mintys, buvo sunku džiaugtis motinyste. Stengiesi iš visų jėgų negalvoti apie ligą, nes turi tik vieną tikslą – pasveikti dėl trijų savo vaikų. Stebuklų gyvenime tikrai būna, o aš esu tikinti“, – kalbėjo 44–erių pašnekovė.
Chemoterapija padėjo sustabdyti ligą, vėžio žymenys rodė pagerėjimą, tačiau šį rudenį liga smogė dviguba jėga – sugrįžo ir dar piktesnė. Moteriai jau taikyta biologinė terapija (antiHER2 terapija), bet jos liga atspari šiems vaistams. Daugiau Lietuvos sveikatos sistema ko pasiūlyti Agnei neturi – visos galimybės išsemtos.
„Todėl galiu tik žemai lenktis prieš savo gydytoją, kuri įdėjo visas pastangas, kad man pavyktų patekti į ankstyvo prieinamumo programą (remiamą vaisto gamintojo) ir gauti naujausius man tinkančius vaistus. Jau buvo pirma injekcija, rodikliai geri. Esu gydytojai dėkinga ne tik už galimybę gyventi, bet ir už palaikymą, kuris lygiai taip pat svarbus. Bandau kabintis į gyvenimą toliau, tikiu, kad galiu išgyti. Žinoma, būna juodų dienų, kai krenti į dugną, kai gali galvoti tik apie sausą statistiką, kiek šis vėžys pražudo moterų, bet tada vėl susirenki save, vėl pakeli tikėjimu, kad pavyks. Kad aš irgi galiu būti ta sėkmės istorija, kurioje vėžys buvo įveiktas. Neturiu prabangos palūžti prie savo vaikų“, – atviravo pašnekovė.
Moteris pabrėžia, kad visur rašoma, kaip pastebėti vėžį, bet jai liga išsidavė aprašytais simptomais tik ketvirtoje stadijoje. Todėl, įsitikinusi ji, vien savo apžiūra kliautis nereikėtų – esant šeiminiam paveldėjimui (ir be jo) reikia eiti tikrintis pas specialistus, darytis visus reikalingus tyrimus, kurie ligą gali parodyti anksčiau nei nuojauta ar kūno pojūtis.
„O aš, įveikusi ligą, noriu pakeisti profesiją – iki šiol dirbau su skaičiais, o dabar noriu tapti slaugytoja. Paauginsiu vaikus, pasimokysiu ir dirbsiu darbą, kurio metu galėsiu tiesiogiai padėti kitiems“, – ateities planais dalijosi Agnė.
Vaisto poreikis didelis, bet gydytojų rankos surištos
Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1600 moterų, apie 400–500 nustatoma jau išplitusi liga, ir tik apie 20 proc. atvejų iš jų randama HER2, kuris yra jau savaime blogos prognozės žymuo – nekontroliuojamas HER2 teigiamas krūties vėžys greičiau atsinaujina, progresuoja ir moterys miršta.
Tokių moterų Lietuvoje gali būti tik apie 100, kurios viltingai laukia galimybės gydytis efektyviausiu vaistu. Pasak Nacionalinio vėžio instituto gydytojos onkologės chemoterapeutės Monikos Drobnienės, šio vaisto paklausa tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, yra daug didesnė.
„Pacientei šis vaistas skirtas pagal šiemet pradėtą ankstyvo prieinamumo programą, kurioje dalyvavo kelios moterys. Šis vaistas – ne pirmaeiliam gydymui. Vaisto efektyvumo rezultatai labai geri – jis prailgina laiką iki ligos progresavimo, prailgina bendrą išgyvenamumą, yra gerai toleruojamas, tad, apibendrinant, artojant šį vaistą galima tikėtis ženkliai ilgesnio ir kokybiškesnio išgyvenamumo“, – kalbėjo gydytoja.
M. Drobnienė pabrėžė pastebinti, kad pasitaiko, jog neretai specialistai vengia nėščiosioms skirti tyrimus, manant, kad kai kurie pokyčiai susiję su nėštumu ir pagimdžius tai praeis. Visgi NVI gydomos ir nėščiosios ir neseniai pagimdžiusios, todėl nėštumas tikrai neturėtų būti rodiklis neskirti detalių tyrimų.
Kreipiasi į valdžią
Reiškiant susirūpinimą dėl esamos išplitusio krūties vėžio gydymo situacijos Lietuvoje, užtrukusių ir neveikiančių kompensavimo mechanizmų, nulėmusių, jog efektyviausias medikamentinis gydymas Lietuvos moterims šiandien neprieinamas, pacientų organizacijos oficialiu raštu planuoja kreiptis į valdžios institucijas.
Jų neguodžia statistika, jog moterų, sergančių išplitusiu krūties vėžiu, 5 metų išgyvenamumas siekia vos 29 proc. HER2-teigiama liga dažnesnė jaunesnėms moterims. Apie 30 proc. moterų, susirgusių krūties vėžiu tarp 15–29 metų, nustatomas šis krūties vėžio tipas; apie 26 proc. – susirgusių tarp 30 iki 39 m., apie 19 proc. – susirgusių tarp 40–49 m. HER2 teigiamu sergančių moterų gydyme jau beveik 10 metų nebuvo naujovių, teikiančių vilčių ir dabar, kai naujas gydymas skubos tvarka įtrauktas į pagrindines tarptautines gaires, Lietuvoje – tyla.
„Tačiau susiklostė situacija, kai dėl vėluojančių sprendimų, deramas gydymas vis dar neprieinamas, jaunos moterys miršta nesulaukusios jo. Kas atsakys už jų mirtis? Turime kartu stengtis, kad ir mūsų šalies moterims būtų prieinami efektyviausi gydymo metodai, lėšos išleidžiamos tik efektyviausiems vaistams, kurie gali sumažinti kančias, prailginti jų gyvenimą“, – rašoma kreipimesi.