Būtent šią diagnozę išgirdo ir pats beveik 50 metų chirurgu dirbęs Rimantas. „Kai pats medikas, apie save ir pamiršti pagalvoti. Įsisuki į darbų ratą ir negalvoji“, – savo istoriją pradeda pašnekovas.
Ligos požymiai klaidino
Rimantas teigia, jog pirmuosius ligos požymius pajuto jau prieš kelerius metus, tačiau jie nebuvo aiškūs. „Pajutau dusulį, bet tai siejo su kraujospūdžiu. Jis būdavo tai mažesnis, tai didesnis. Nustatė hipertoniją. Vėliau susirgau plaučių uždegimu, buvo ir gripo požymių, tačiau gydymas užsitęsė. Atliko rentgenogramą, bet ji nieko nerodė. O reikėjo atlikti kompiuterinę tomografiją“, – pasakoja pacientas.
Atlikus reikiamus tyrimus septyniasdešimtmetis buvo nusiųstas į Santaros klinikas, kur nustatė ligą – idiopatinė plaučių fibrozė. Šiuo metu vyras vartoja vaistus, jam taip pat yra paskirtas gydymas deguonimi. „Deguonis per kateterį man paskirtas papildomai kvėpuoti 12-16 valandų per parą“, – atsidūsta pašnekovas. Jis tikina, jog sergant tokia liga sunku kontroliuoti emocijas – apima liūdesys, bet su tuo padeda kovoti artimieji – žmona ir vaikai, kurie suteikia Rimantui vilties: „Tai nepagydoma liga. Lėtais tempais einam į neigiamą pusę. Kartais būna pakenčiama, kartais nepakenčiama.“
Neatsiranda staiga – tik sunku apčiuopti
Profesorius Edvardas Danila, Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas- gydytojas pulmonologas, gydantis istorijos herojų Rimantą teigia, jog, išties, ši liga klastinga ir sunkiai pastebima iš pirmųjų požymių. „Visų pirma idiopatinės plaučių fibrozės kilmė yra nežinoma. Dėl ko žmonės suserga šia liga nėra aišku. Pats žodis fibrozė reiškia, jog normalus audinys randėja ir nebeatlieka savo funkcijos. Kuo daugiau plaučių sričių pažeidžiama, tuo labiau sutrikdoma jų funkcija“, – teigia medikas. Taip pat paraleliai prasideda ir destrukciniai – irimo, procesai.
Gydytojas pulmonologas teigia, jog ši liga neatsiranda staiga, tik ligos pradžioje ją sunku apčiuopti.
„Pirmieji požymiai, kuriuos pajunta žmogus, tai dusulys ir sausas kosulys, bet svarbiausias – dusulys. Jei, pavyzdžiui, visą gyvenimą gyvenote 5 aukšte be lifto ir lengvai užlipdavote laiptais, o dabar tai daryti sunku – reiktų jau sunerimti“, – sako pašnekovas. Anot prof. E. Danilos, yra ir objektyvių priežasčių, dėl ko idiopatinė plaučių fibrozė aptinkama tik vėlesnėje stadijoje. Jei žmogus jau vyresnio amžiaus – o šia liga serga dažniausiai vyresnio amžiaus žmones, pirmiausia gydytojai ieško kraujotakos ar širdies ligų. „Taip ir būna. Dažnai ir dėl širdies ligų žmogus dūsta, tačiau jei skiriant tinkamą gydymą, nėra gero efekto, dusulys išlieka ar net blogėja, būtina. ieškoti kitos priežasties“, – sako profesorius.
Parodo tik krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija
Taip pat gydytojas teigia, jog idiopatinę plaučių fibrozę sunku atpažinti, jog klausantis plaučių stetofonendoskopu nėra girdimas aiškus garsas (mediciniškai – karkalai), kaip, pavyzdžiui, būna sergant bronchine astma ar lėtine plaučių, kai girdima bronchų obstrukcija. „O sergant šia liga yra pažeidžiami ne bronchai, o plaučių audinys, dėl to garsas yra tylus, primena traškesį, – pasakoja gydytojas ir priduria. – Be to, dažnai, ypač ligos pradžioje, įprastinė krūtinės ląstos rentgenograma neparodo šios ligos požymių. Tik kompiuterinė tomografija.“
Vėlesnėse stadijose pasirodo ir kiti, vizualiai matomi požymiai – pirštai tampa būgno lazdelių formos, o nagai pasidaro išgaubti – kaip laikrodžio stikliukas, oda įgyja melsvą atspalvį. Nors šie požymiai pasitaiko sergant ir kitomis ligomis, jie būdingi idiopatinei plaučių fibrozei. Dėl deguonies stygiaus sutrinka ir smegenų veikla – gali būti sunku susikaupti, dirbti protinį darbą, bei kitų organų funkcionavimas.
Turėtų sunerimti rūkoriai
Profesorius atkreipia dėmesį ir į gyvenimo būdą. „Nors nėra žinoma šios ligos kilmė, tačiau iš savo praktikos pastebiu, jog gyvenimo būdas turi įtakos šios ligos eigai. Rūkymas labai pablogina šios ligos eigą“, – pokalbį vainikuoja gydytojas.