Tuo įsitikinęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Paulius Rakštys, kuris yra pavyzdys to, kaip įmanoma nugalėti šią klastingą ligą. Jis yra ir Europa Uomo valdybos narys, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas, buvęs ilgametis Lietuvos šaudymo federacijos prezidentas, daugkartinis šaudymo čempionas, tarptautinės kategorijos teisėjas, medžiotojas ir aktyvų gyvenimo būdą mėgstantis žmogus. Tai žmogus, savo pavyzdžiu rodantis, kad klastinga liga yra ne tik įveikiama, bet ir toliau galima gyventi pilnavertišką gyvenimą, būti aktyviu piliečiu.
– Ne už kalnų – Tėvo diena. Kaip elgiasi mūsų šalies vyrai ir tėčiai, sužinoję apie onkologines ligas? Ką patartumėte jiems?
– Situacijų būna įvairių, priklauso nuo žmogaus ir daugelio aplinkybių. Visgi dažniausiai mūsų kraštiečiai vis dar vengia kalbėti atvirai apie problemas net su šeimos nariais. Juos stengiasi laikyti savyje. Taip nereikėtų elgtis. Visada geriau pasidalinti savo išgyvenimais su žmona, šeima, gydančiu gydytoju, o prireikus – kreiptis ir į psichologą. Tai padeda lengviau gyventi. Tad nelikite vieni, neužsidarykite. Ir, svarbiausia, visada reikia stengtis galvoti pozityviai, kad ir kaip sunku būtų, žengti tik pirmyn.
– POLA komandoje yra žmonių, kurie nebūtinai sirgę ar susidūrę su onkologinėmis ligomis. Ar tai reiškia, kad visuomenė tampa jautresnė ir atviresnė sergantiesiems?
– Taip, mes irgi matome tokius pokyčius, kurie džiugina. Vis daugiau žmonių tampa jautresni ir stengiasi padėti kitiems, net jei tai – ne jų artimasis. Labai džiaugiamės, kad prie POLA komandos prisijungia ne tik tiesiogiai su šias klastinga liga kovojantys žmonės ar jų artimieji, bet ir tie, kurie supranta, kad šioje kovoje turime būti vieningi.
– Birželis – vyrų sveikatos išsaugojimo mėnuo. Kodėl svarbu vyrams tirtis prevenciškai dėl prostatos vėžio?
– Aktyviau savo sveikata svarbu rūpintis ne tik vyrams, bet ir moterims. Klastingos onkologinės ligos, jei uždelsiama, gali tapti sunkiai įveikiamos. Tad svarbu išnaudoti visas valstybės siūlomas galimybes – tirtis ne tik prevenciškai, pagal onkologinės patikros programos, kurių paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, bet ir reguliariai tikrintis sveikatą, atlikti kraujo ir kitus šeimos gydytojo rekomenduojamus tyrimus.
– Skatinu vyrus reguliariai tirtis prevenciškai, nelaukiant kokių nors organizmo ženklų. Lietuvoje jau daugybę metų galima pasinaudoti nemokamomis prevencinėmis vėžio patikros programomis. Viena iš jų – prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa. Ji skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Jiems periodiškai atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Svarbu žinoti tai, jei PSA kiekis viršija normą, tokiais atvejais šeimos gydytojas siunčia konsultuotis pas urologą, o jis, prireikus, atlieka priešinės liaukos biopsiją.
Jei žmogus jaučiasi blogai ir nepatenka į minėtas amžiaus grupes, reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis gali atlikti reikiamus tyrimus ir siųsti tolimesnei konsultacijai pas gydytoją specialistą.
Tad labai svarbu nedelsti, nebijoti tikrintis prevenciškai. Juk kuo anksčiau diagnozuojama ši klastinga liga, tuo daugiau galimybių sėkmingai ją įveikti.
– Lietuvoje vis labiau populiarėja sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba, matome vis daugiau bėgiojančių ir gamtoje sportuojančių žmonių. Ar toks gyvenimo būdas gali padėti išvengti onkologinių susirgimų?
– Deja, bet žmonių patirtys rodo, kad net sveikiausiai gyvenančių žmonių neaplenkia ligos ir negandos. Visgi sveikas gyvenimo būdas, stiprus organizmas, gera imuninė sistema gali padėti lengviau įveikti įvairius susirgimus, kovoti su onkologinėmis ligomis. Kuo žmogus stipresnis ir kuo anksčiau pradeda savo sveikata rūpintis, tuo daugiau galimybių jis turi lengviau įveikti užklupusias ligas ar negalavimus.
– Ar koronaviruso (COVID-19) pandemija turi įtakos onkologinių pacientų aktyvumui tiriantis ir gydantis?
– Pirmojo karantino metu, kuomet dalis gydymo paslaugų buvo apribotos, onkologiniai pacientai nukentėjo, negalėjo laiku patekti pas gydytojus specialistus. Vėliau gydymo paslaugų teikimas sugrįžo į įprastą ritmą. Deja, bet pacientai, tarp jų ir onkologiniai, rečiau varsto gydymo įstaigų duris. Neretai nutinka ir taip, kad praleidžia reikiamus terminus prevenciškai tirtis, pavyzdžiui, atvyksta pusmečiu vėliau, neatvyksta į paskirtus vizitus. O tai nėra gerai. Onkologiniai susirgimai nelaukia, jie progresuoja, tad gali būti pavėluota. Būtent todėl labai svarbu, kad onkologiniai pacientai aktyviau kreiptųsi į medikus, jiems paskirtu laiku ir atėjus laikui – tirtis, kad būtų kuo mažiau uždelsta. Jei medikai turi galimybę pradėti taikyti gydymą kuo ankstesnėje stadijoje, tuo geresnių gydymo rezultatų galima tikėtis. Tad kviečiu mylėti save ir nepamiršti to, kas mums visiems svarbu. Sveikata yra viskas.
– Jau kelerius metus prie nacionalinio vėžio instituto (NVI) kiekvieną rugsėjo mėnesį sodinate medelius, įrengiate NVI parke vardinius suoliukus. Ką simbolizuoja ši akcija?
– Ji simbolizuoja labai daug – ne tik onkologinių pacientų padėką gydytojams, kurie daro stebuklus kasdien, gelbėdami savo pacientų gyvybes. Tai simbolis ir to, kad laiku pradėjus reikiamą gydymą, žmonės gali augti visomis prasmėmis ir sveikti kaip tie pasodinti medžiai.
– Kokie santykiai lieka su medikais, įveikus onkologines ligas?
– Manau, nesuklysiu sakydamas, kad tarp onkologinių pacientų ir medikų užsimezga draugiškas ryšys. Yra daug bendraujama, tariamasi dėl tolimesnio gydymo taktikos, aptariami sunkumai ir kaip juos įveikti, ieškoma naujų gydymo būdų. Pavyzdžiui, ieškoma galimybių dalyvauti užsienyje klinikiniuose naujų vaistų tyrimuose. Tad bendravimas su medikais tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, o daugeliui pacientų juos gydantys gydytojai tampa artimi. Esame dėkingi medikams už jų neįkainojamą indėlį gelbstint žmonių gyvybes ir į jų artimųjų veidus sugrąžinant šypsenas.
– Jūs gyvenate aktyviai, domitės ir užsiimate įvairiomis veiklomis, pavyzdžiui, esate dviejų asociacijų prezidentas, šaudymo sporto tarptautinės kategorijos teisėjas, medžiotojas ir žvejys, esate keturių anūkų senelis. Kaip spėjate? Kodėl tai svarbu Jums?
– Manau, kad kiekvienas žmogus gyvenime turi veikti tai, kas artima jam, teikia malonumą, leidžia atsipalaiduoti, teikia geras emocijas. Be to, kuo daugiau veiklų žmogus turi, tuo daugiau jis spėja jų nuveikti. Svarbiausia norėti, tikėti tuo, ką darai, matyti prasmę ir kurti pridėtinę vertę bendruomenei, kurioje gyveni.
– Ačiū už pokalbį.