Visgi tikroji diagnozė išdavė onkologinę ligą. Kadangi šiuo metu merginos liga yra remisijoje, Roma sutiko pasidalinti savo išgyvenimais, galbūt padėsiančiais ir kitiems.
- Roma, prašau, papasakok trumpai apie save.
- Esu Roma, man 18 metų, gyvenu Vilniuje, bet gimiau Trakuose. Mokausi 12-toje klasėje. Aktyvų gyvenimą labai mėgstu, sportuoju, žaidžiu regbį. Studijuoti norėčiau kažką susijusio su medicina, kadangi daug laiko esu praleidusi ligoninėje.
- Ką iki tavo dianozės tau reiškė žodis „vėžys“?
- Artimoje aplinkoje vėžio atvejų nebuvo. Prieš susergant, apie vėžį mažai ką žinojau, suprasdavau tik iš žmonių plikų galvų, jog jie serga šia liga.
- Kaip liga pasireiškė?
- Iki diagnozės buvau visiškai sveika, labai retai sirgdavau peršalimo ligomis. Pradėjau mamai skųstis pilvo skausmais, galvojom, kad apendicitas. Nuėjome į polikliniką ir iš karto gavome siuntimą vyktį į Santariškių Vaikų ligoninę. Aš nenorėjau ten vykti ir melavau mamai, kad man jau nebeskauda.
Mama manęs neklausiusi vis tiek mane ten nuvežė.
Atlikus tyrimus sužinojome, kad mažajame dubenyje yra kažkoks darinys, kurį reikėjo pašalinti. Atlikus operaciją paaiškėjo, kad tai buvo piktybinis navikas ir aš buvau nusiųsta į Onkohematologijos skyrių kuo greičiau pradėti gydymą.
- Ar buvo laiko gydymo metu pagalvoti apie ištikusią nelaimę? Kaip priėmei žinią?
- Susitaikyti su diagnoze buvo labai sunku, tiek man, tiek mano artimiesiems. Negalėjau nustoti galvoti, kodėl man reikės tai iškentėti. Galvoje virė mintys - ar pasveiksiu, ar nemirsiu...
Būtent tą minutę išlaikyti stiprybę man padėjo mama, ji buvo su manimi nuo pat gydymo pradžios. Jeigu ne ji - aš nežinau, ką būčiau dariusi.
- Kaip vyko gydymo procesas?
- Vėžys buvo piktybinis. Įpusėjus gydymui man buvo atlikti tyrimai būklei įvertinti ir buvo pastebėta, kad plaučiuose ir diafragmoje yra metastazių. Teko iškentėti dar vieną operaciją joms pašalinti, tačiau sudėtingesnę.
Likusieji kursai praėjo neblogai, buvau įpratusi prie pykinimo, jau žinojau, nuo kurių būtent vaistų jausdavausi blogiausiai, tai eidavau miegoti, kad nereikėtų kentėti to pačio baisaus pykinimo.
- Kaip liga pakeitė tavo gyvenimą?
- Liga mano gyvenimą pakeitė 100%. Pradėjau vertinti kiekvieną smulkmeną, kiekvieną gyvenimo duotą iššūkį.
Laisvalaikio neturėjau, retai kada susitikdavau su draugais. Būdavau ligoninėje arba namuose, negalėjau vykti į prekybos centrus, kur būdavo žmonių, neėjau į mokyklą, nes buvo pavojinga su silpnu imunitetu ir mažais kraujo rodikliais „pasigauti“ kokią infekciją, kuri kenktų gydymo eigai.
- Ar galima sakyti, kad vėžį jau įveikei?
- Dabar mano sveikatos būklė yra puiki! Teigti, kad esu visiškai pasveikusi negaliu, esu remisijoje, būklę reikia stebėti dar keletą metų, kad liga neatsinaujintų.
Šiuo metu jaučiuosi puikiai, esu be galo laiminga, kad viskas jau praeity ir tikiuosi, kad daugiau neteks su tuo susidurti.
Su plaukais teko atsisveikinti iškart po pirmojo kurso. Tada atrodė, kad tai buvo pats blogiausias dalykas, nutikęs per visą gydymo laikotarpį. Turėjau ilgus plaukus, labai verkiau ir be perstojo galvojau - o gal jie būtent man nenukris? Vaikščiojau su kepure ir visada slėpdavausi nuo aplinkinių žmonių žvilgsnių, ko dabar labai gailiuosi.
- Ko iš tavo istorijos galėtų pasimokyti kiti? Kaip reaguoti į diagnozę, neprarasti vilties?
- Išgirdus vėžio diagnozę, reikėtų išlikti ramiam. Nereikėtų galvoti apie tai, kaip apie patį blogiausią dalyką, reikia susikaupti ir iškentėti viską, ką likimas mums duoda. Mano manymu, Dievas sunkius išbandymus duoda tik patiems stipriausiems.
Nepalūžti man padėjo mama, nes kaip ir sakiau, ji visada buvo su manimi, todėl manau, kad svarbiausias yra artimųjų palaikymas.
Kviečia padėti sergantiems
Paramos fondas „Mamų unija“ nuolat palaiko ryšį ir bendrauja tiek su sergančiais vaikais, tiek su jų šeimos nariais.
„Iškęsti ligos ar ją lydinčių skausmų už vaikus ir jų artimuosius mes negalime, tačiau padaryti ligos kelią lengvesnį - mūsų pareiga, tam mes ir dirbame“, - DELFI sako „Mamų unija“ projektų vadovė Dovilė Marčinskaitė.
Anot jos, fondas nebūtų toks stiprus ir nesuteiktų tiek daug visokeriopos pagalbos onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, jei ne gražus ir ilgą laiką trunkantis bendradarbiavimas tiek su žmonėmis, kurie remia finansiškai, tiek su atsakingu, padėti norinčiu verslu.
„Viena gražiausių mūsų iniciatyvų yra ilgiausiai vykstantis socialinis projektas dėl vėžiu sergančių vaikų - „Reikia draugų“. Šiemet šis projektas organizuojamas jau aštuntus metus iš eilės. „Reikia draugų“ formatas yra paprastas ir patogus kiekvienam žmogui: atėjęs į prekybos centrą ir pirkdamas sau ar savo šeimai kasdienėms reikmėms reikalingų produktų ir pasirinkęs būtent specialiu Aitvaro ženklu pažymėtus produktus, žmogus jau prisideda prie paramos“, - sakė D. Marčinskaitė.
„Reikia draugų 2016“ vyksta visose „Maxima“ parduotuvėse iki kovo 1 d. Čia žmonės gali rinktis iš 11 akcijoje dalyvaujančių Lietuvos gamintojų ir prekių ženklų maisto, kosmetikos ir buities produktų. Tai UAB „Amber Pasta“, UAB „Malsena Plius“, ŽŪB „Nematekas“, UAB „Galinta ir partneriai“, UAB „Rokiškio pienas“, taip pat prekių ženklai „Maxima Favorit“, „Margarita“ kosmetika, arbata „Žolynėlis“, kava „Lofbergs“, šokoladas „Tai tau“, mineralinis vanduo „Light“.
Prisidėti taip pat galima ir aukojant į specialias aukų dėžutes, esančias prie kasų parduotuvėse. Visos surinktos lėšos bus skirtos 2018 m. planuojamam atidaryti Vaikų onkologijos pagalbos centro (VOPC) Reabilitacijos skyriui. Jame bus įkurtas specialiai onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams pritaikytas sporto ir fizioterapijos kompleksas su baseinu, taip pat įvairių rūšių terapiją teiksiantis centras. VOPC yra statomas nuo 2016 m. rugsėjo, 2 km nuo Santariškių Vilniuje.