Diagnozės nerado ilgai
„Skausmai prasidėjo labai staigiai, lapkričio mėnesį buvau Romoje ir pėsčiomis keliavome į Vatikaną, o jau gruodį, sausio pradžioje nebegalėjau atsikelti iš lovos“, – prisiminė pašnekovė.
Nebegalėjusi apsikęsti, Greta kreipėsi į gydytojus, kad jai būtų nustatyta diagnozė. Moteris lankėsi ligoninėje, atliko įvairius tyrimus, tačiau šie nieko blogo neparodė. Pasak Gretos, visas tyrimų procesas užtruko apie porą mėnesių, o atsakymai buvo vis tie patys – kūne nieko blogo nerasta. Po dar vienos tokios procedūros gydytojai pastebėjo, kad problema gali slypėti kauluose, kadangi jie buvo tarsi sutrupėję.
„Po kiek laiko gydytoja Rudžianskienė nustatė, kad tai daugybinė mielominė liga, – kalbėjo moteris.
– Jau prieš tyrimus šią ligą gydytojai buvo įtarę. Buvau daug apie tai skaičiusi ir, galima sakyti, numaniau, kad tokia diagnozė ir bus, kadangi visi požymiai sutapo. Aišku, buvo šokas. Taip pat reagavo ir šeima.“
Šiuo metu džiaugiasi remisija
Nustačius diagnozę pacientei buvo paskirtas gydymas – teko gerti tabletes, buvo skiriama chemoterapija, spindulinis gydymas, atlikta transplantacija.
Pašnekovė prisimena, kad sunkiausiai sekėsi tada, kai buvo taikomas spindulinis gydymas. Tuo metu jai buvo sunku net valgyti. Dar vienas sunkus laikotarpis buvo po atliktos transplantacijos – smarkiai nukrito kraujo rodikliai, moteris jautėsi labai silpnai.
„Po transplantacijos buvo toks periodas, kai pati negalėjau nė užlipti į antrą aukštą. Apie apsitvarkymą nebuvo jokios kalbos. Liga sulaužė kaulus, net kai tyrimus atlikinėdavo klausdavo, ar aš nebuvau patekusi į kokią nors avariją“, – kalbėjo pašnekovė.
Tačiau greitai su šypsena priduria: „Vis dėlto, manau, kad atsigavau pakankamai greitai.“
Dabar Greta jau 2 metus džiaugiasi kartu su gydytojais sustabdžiusi ligą – ji remisijoje. Vis dėlto ir šiuo metu kas 3 mėnesius reikia atlikti tyrimus. Be to, net ir prasidėjus remisijai, skausmai neapleido.
Grįžo į darbą reanimacijoje
Moteris nuoširdžiai dėkoja savo mamai, vyrui, visiems artimiesiems ir medikams. Pasak pašnekovės, visą gydymo laikotarpį buvo jaučiamas didelis jų pasiaukojimas ir pagalba kiekviename žingsnyje.
„Dabar, manau, kad gyvenu gerai. Praėjo 3 metai po transplantacijos, jaučiuosi puikiai. Matyt, su Dievo pagalba. Grįžau į savo gyvenimą. Aišku, nešioju nuo skausmo pleistriukus. Du metus ėjau į skausmo kliniką, kadangi kaulų pažeidimai išliko. Būna, kad dar ir dabar labai skauda, – sakė Greta.
– Nors grįžau į darbą reanimacijos skyriuje, bet dirbu daugiau sėdimą darbą, registruoju pacientus, nebūnu naktinėse pamainose, tų jėgų, kokios buvo anksčiau, neturiu. Bet, jei sugebu užsidėti aukštus aukštakulnius ir su jais pavaikščioti, manau, viskas visai neblogai.“
Ir optimistiškai priduria: „Visko būna, kartais geriau, kartais blogai, bet dabar jaučiuosi pakankamai stipri.“
Lietuvoje kasmet po 150 tokios ligos atvejų
LSMU Kauno klinikų gydytoja hematologė dr. Milda Rudžianskienė papasakojo, kas ši mažai girdėta mielominė liga.
„Mielominė liga – plazminių ląstelių, kurios atsakingos už mūsų imunitetą, piktybinis susirgimas. Tai yra lėtinė liga, kurios metu navikinių ląstelių gaminami baltymai gali pažeisti inkstus, atsiranda kaulinio audinio irimas, kas sukelia pacientui skausmą, kaulų lūžius o sunkesniais atvejais ir nugaros smegenų suspaudimą, lydimą didelio skausmo ir motorikos sutrikimų. Labai dažnai sergant mielomine liga būna mažakraujystė“, – pasakojo hematologė.
Nors liga, tikriausiai, nėra pati žinomiausia, bet Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 150 naujų jos atvejų. Europoje mielominės ligos sergamumas svyruoja apie 5 iš 100 000 žmonių per metus. Rizika ja susirgti didėja su amžiumi, dažniausiai mieloma diagnozuojama virš 65 metų.
„Šia liga vyrai serga šiek tiek dažniau nei moterys. Jos priežastys nėra žinomos, manoma kad riziką susirgti didina žalingi įpročiai, cheminės medžiagos, radiacija, virusai, imuniteto nusilpimas. Nėra jokių duomenų, kad mielominė liga būtų paveldima“, – paaiškino dr. M. Rudžianskienė.
Simptomai nespecifiniai
Ligos pradžioje trečdalis pacientų nejaučia jokių simptomų, arba jie būna nespecifiniai – nuovargis, silpnumas. Tad ir pradinėse ligos stadijose mielominė liga nustatoma labai retai, dažniausiai ji diagnozuojama, kai atsiranda kiti simptomai, pavyzdžiui, mažakraujystė, kuri nepasiduota gydymui geležies preparatais.
Pasak gydytojos, neretai pacientus su šia diagnoze kankina kaulų skausmai, kaulų lūžiai, gali išsivystyti hiperkalcemija (padidėjęs kalcio kiekis kraujyje). Tokiu atveju pacientai skundžiasi mieguistumu, yra apatiški, gali jausti pilvo skausmus, troškulį, pykinimą, vėmimą, kai kuriems pasireiškia inkstų funkcijos nepakankamumas, dažnos sunkios infekcijos, kurių gydymui prireikia antibiotikų.
Gali būti išreikštas tik vienas ar keli simptomai.
Deja, bet mielominė liga iki šiol laikoma neišgydoma. Vis dėlto skiriant inovatyvų gydymą, atliekant transplantaciją, galima pasiekti ilgalaikį ligos atsitraukimą – remisiją.
„Jei dar prieš dešimtmetį vidutinis mielomine liga sergančių pacientų išgyvenamumas buvo 5 metai, tai šiais laikas į rinką atėjus naujos kartos vaistams, biologinei terapijai, pacientų, sergančių mielomine liga, išgyvenamumas ženkliai prailgėjo“, – pasakojo LSMU Kauno klinikų gydytoja.
Visiškai išgydyti kol kas galimybių nėra
Pasak dr. M. Rudžianskienės, nustačius mielominės ligos diagnozę, labai svarbu tinkamai parinkti gydymą konkrečiam pacientui.
„Kartais tai nėra labai lengva. Šios ligos gydymas susideda iš trijų veiksmų grupių: specifinio gydymo siekiant kontroliuoti pačią ligą, paciento stebėsenos bei ligos sukeltų komplikacijų gydymo. Specifinis ligos gydymas dažniausiai yra chemoterapija ir biologinė terapija, kurios tikslas kontroliuoti mielominę ligą, pasiekti remisiją“, – sakė pašnekovė.
Jei paciento amžius ir būklė leidžia, pasiekus remisiją atliekama autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija, po kurios remisija būna ilgesnė, liga sugrįžta vėliau. Kaip pasakojo Kauno klinikų gydytoja, mielominės ligos komplikacijų gydyme svarbią vietą užima chirurginis patologinių lūžių gydymas, spindulinis gydymas, nuskausminamieji vaistais, bisfosfonatai, taip pat inkstų nepakankamumo gydymas hemodializėmis.
„Šiuo metu pasaulyje mielominei ligai gydyti sukurta ir vis dar kuriama daugybe naujų vaistų. Reikia pasidžiaugti, kad nuo šių metų pradėta kompensuoti du inovatyvūs vaistai mielominės ligos recidyvui gydyti ir taip pat biologinės terapijos vaistas naujai diagnozuotai mielominei ligai gydyti, jeigu pacientui negali būti taikoma transplantacija. Bet gaila, kad Lietuvos pacientams dar neprieinamas palaikomasis gydymas, negalime skirti kai kurių vaistų pirmos eilės gydymui“, – sakė gydytoja.
Specifinės prevencijos mielominės ligos atveju nėra. Kaip ir visų onkologinių susirgimų taip ir mielominės ligos atsiradimo priežastys nežinomos, įtakos jai išsivystyti gali turėti tokie rizikos veiksniai kaip rūkymas, alkoholis, nutukimas, cheminės medžiagos, radiacija, virusai ir kt.
„Todėl jos profilaktikai galime rekomenduoti tik bendro pobūdžio rekomendacijas kaip sveika gyvensena, aktyvus gyvenimo pobūdis, sveika mityba ir priemonės stiprinančios žmogaus imunitetą, – sakė dr. M. Rudžianskienė.
– Mielominės ligos metu kitaip nei krūties vėžio, prostatos vėžio ar kitų onkologinių susirgimų atvejais nėra patvirtintų patikros programų, genetinių tyrimų atlikimo, kurie leistų numatyti susirgimą iš anksto.“