Išskirtinai svarbu, kada aptinkama liga
Plaučių vėžys, kaip ir kitos šios onkologinės ligos rūšys, turi kelias stadijas.
Išskirtinai svarbu, kada pastebimas plaučių vėžys. Kai plaučių vėžys diagnozuojamas anksti, daugėja šansų įveikti ligą.
Esant ankstyvai stadijai, yra maždaug 50 proc. tikimybė, kad žmogus bus visiškai išgydytas – arba chirurginiu būdu, arba spinduliniu būdu vėžys bus sunaikintas.
Kai vėžys pasiekęs jau trečią ar ketvirtą stadiją, išgyventi penkerius metus turi tik keli procentai žmonių, Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ sakė profesorius E. Danila.
Kodėl nepavyksta anksti nustatyti plaučių vėžio?
Informacijos apie visas onkologines ligas, apie kvėpavimo takų ligas, o ypač apie plaučių vėžį turime pakankamai daug, tačiau laiku diagnozuoti plaučių vėžį sudėtinga, nes plaučiai, kaip aiškino Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, „neturi jokių skausmo receptorių“, šių receptorių turi tik plaučių apvalkalėlis.
„Pačiame plaučių audinyje jokių receptorių, signalų, kad kažkas yra [skausmingo] nėra. Kodėl? Tiesiog evoliucijos metu numatyta, kad ta vieta vyksta tik švaraus oro apykaita. Nėra numatyta, kad, tarkime, kaip oda turėtų taktiliškai reaguoti į kokius nors dirgiklius. Trachėjoje ir bronchuose yra receptoriai, tik ne skausmo receptoriai, o pavadinkime juos kosulio receptoriais. Jeigu plaučių vėžys pradeda augti plaučių audinyje, <...> nėra jokio signalo“, – paaiškino medikas, dėl kokios priežasties plaučių vėžys gali būti labai ilgai nediagnozuojamas.
Jei vėžys ima augti bronche, vienintelis signalas būna kosulys. Deja, kosulys – nespecifinis simptomas, kurį gali sukelti begalė priežasčių – virusinės infekcijos ir kt. Negana to, rūkantiems ir gyvenantiems dulkėtoje aplinkoje kosulys yra įprastas dalykas, į kurį tiesiog nekreipiama dėmesio. Tad apskritai „signalų apie plaučių vėžį organizmas siunčia labai mažai“.
Vis dažniau suserga nerūkantys žmonės
Plaučių vėžiu suserga ir nerūkantys žmonės – statistikos duomenimis, jų daugėja. Natūralu, jog kyla klausimas – kas lemia, kad liga apima ir nerūkančiųjų plaučius?
„Maždaug prieš 40 metų plaučių vėžys buvo lygu ilgalaikis, gausus rūkymas. Dabar ta tendencija keičiasi. Manoma, kad artimiausiais dešimtmečiais rūkančių žmonių iš sergančiųjų plaučių vėžiu jau bus mažuma“, – sakė E. Danila ir pridūrė – tendencija, kad vis dažniau plaučių vėžiu suserga nerūkantys žmonės, pastebima jau keliolika metų.
Tai lemia du svarbiausi veiksniai, tęsė laidos pašnekovas: pirma, dėl socialinių sąlygų pagerėjimo, mitybos, sveikatos apsaugos gerėjimo žmonės gyvena daugiau ilgiau, nei „numatyta evoliucijos dėsnių“. O tai reiškia, kad žmonėms senstant organizmo gebėjimas regeneruoti silpsta ir „trumpėja tam tikros genų vietos, kurios atsako už atsinaujinimą“.
Kitas reikšmingas aspektas, lemiantis daugelio ligų, o ypač plaučių vėžio atsiradimą, yra didėjanti industrializacija su kietosiomis dalelėmis iš degimo produktų, taip pat – klimato pokyčiai.
Pasak E. Danilos, šiltėjant klimatui kyla daugiau dulkių, tačiau jos nepakyla aukštai, o žmonės jas įkvepia; tai sukelia stiprų uždegimą, formuojasi aktyvūs deguonies junginiai, kurie, pridėjus ir silpstantį organizmo gebėjimą regeneruoti, lemia plaučių vėžį.
Tendencijos rodo, kad dar kelis dešimtmečius plaučių vėžio atvejų daugės, o juo vis dažniau sirgs nerūkantys žmonės.
Fizinis aktyvumas ir natūralūs vitaminai – apsauga ir plaučiams
Patarimas esant didelei kietųjų dalelių koncentracijai mažiau būti lauke, neabejotinai girdėtas daug kartų. O kokiomis dar priemonėmis galėtume saugoti plaučius?
Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas pirmiausiai išskyrė sveikos ir aktyvios gyvensenos svarbą.
„Sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, atrodytų, kuo susijęs [su plaučiais]? Bet tai išlaiko organizmą santykinai jauną. Kuo žmogus aktyvesnis fiziškai, emociškai ir pan., tuo jis biologiškai yra sveikesnis, juk biologinis amžius nelygu paso amžiui – žmogus savo biologinį amžių gali trumpinti arba ilginti. O trumpina dažniausiai rūkydamas, persivalgydamas. Žinoma, įtampa, stresas irgi trumpina“, – teigė E. Danila.
Natūraliai su vaisiais, daržovėmis gaunami vitaminai, „veikia kuo puikiausiai“ kaip apsauginės priemonės, o vartojami vitaminai neretai ne tik neduoda naudos, bet ir daro žalingą poveikį.
„Yra tyrimų, kurie parodo, kad papildomai vartojant tam tikrus vitaminus (beta karotenolį, vitaminą E) net didėja plaučių vėžio tikimybė, o ne sumažėja. Žinoma, situacijos, kai yra vitamino D, folio rūgšties trūkumas, yra atskiros situacijos, tačiau apskritai reikėtų tik natūraliu būdu gaunamų vitaminų“, – sakė profesorius ir pabrėžė kalbantis apie faktą, kuris yra patvirtintas daugybe tyrimų ir „jau dėl jo nebediskutuojama“.
Profilaktiškai jau tikrinami plaučiai
Plaučių vėžys labai retai aptinkamas, esant ankstyvai stadijai, tad gydytojai, E. Danilos teigimu, ėmė svarstyti, kaip kuo anksčiau aptikti šią onkologinę ligą. Pavyzdžiui, Amerikoje, jau daugiau nei 10 metų kviečiami išsitirti nuo plaučių vėžiu asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie turi kokių nors sveikatos nusiskundimų, ar ne.
Vilniaus Santaros klinikos, Pašilaičių medicinos centras ir Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centras nuo rugsėjo profilaktiškai tikrina pacientų plaučius, priminė pašnekovas laidos pabaigoje. Ši programa vadinasi Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa.
