Santaros klinikų gydytojas-kardiologas Rokas Šerpytis apie tai, kodėl jaunų žmonių širdys kartais staiga nustoja plakti ir neatlaiko gyvenimo įtampos.
– Ar reanimacijos skyriuje atsiduria vis daugiau jaunų žmonių?
– Tam tikras skaičius visą laiką yra, jų nėra labai daug ir nėra dauguma, tačiau visą laiką statistiškai miokardo infarktu suserga nuo 5 iki 10 procentų žmonių, kurių amžius yra nuo 40 iki 50 metų.
– Yra posakis: „Jaunas žmogus sena širdis“. Ar jis pasitvirtina?
– Ne visada. Jeigu jaunas žmogus suserga miokardo infarktu, dažniausiai jis turi rizikos faktorių. Jis turi aukštą spaudimą, aukštą cholesterolį, geria alkoholį didesniais kiekiais, rūko, dažnai turi „prastus genus“, tėvai, seneliai irgi sirgo miokardo infarktu. Jeigu jaunas žmogus suserga infarktu, žiūrim, ar nėra narkotikų vartojimo, ypatingai kokaino.
– Šiauliuose 38 metų vyro gyvybė užgeso krepšinio aikštelėje. Ir tai yra ne pirmas atvejis, kai jaunų žmonių gyvybės užgęsta krepšinio ar futbolo aikštelėje. Ar sportas gali būti susijęs su širdimi ir staigia mirtimi?
– Jeigu jaunas žmogus iki 40 metų staiga miršta, tai nėra būtinai dėl miokardo infarkto. Gali būti įgimta kanalopatija, kuomet atsiranda ritmo sutrikimai ir yra pavyzdžių, kuomet sportininkai staiga miršta aikštelėje. Ir tai nėra dėl aterosklerozės, kuomet kraujagyslės užkalkėję.
Tie, kas sportuoja profesionaliai, bėga maratonus, užsiimta įvairiais ištvermės sportais, turėtų pasitikrinti ir kreiptis pas savo šeimos daktarą, pas kardiologą. Pasižiūrėti ar nėra kažkokių problemų, kurios galėtų slypėti ir didinti riziką.
– Jeigu tas žmogus, kurį ištiko staigi mirtis, būtų apsilankęs pas gydytoją-kardiologą, atlikęs tyrimus, gal jo nebūtų ištikusi staigi mirtis?
– Nebūtinai apsilankęs pas kardiologą turėtų indulgenciją nuo visų ligų. Bet jeigu šeimoje yra ritmo sutrikimai, ypatingai tarp tėvų, senelių ar pirmos eilės giminaičių, staigių mirčių iki 50 metų, tai tada tikrai yra būtina pasitikrinti. Visiems kitiems – nebent jeigu yra kažkokie sveikatos sutrikimai, jeigu jaučia dusulį ar širdies plakimus, ar skausmus krūtinėje, tada reikia nelaukti ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.
O visiems kitiems sakyti, kad skubėtų ir pultų pas širdies daktarą, aš negalėčiau to sakyti ar rekomenduoti, o tik tiems, kas jaučia, kad kažkas negerai. Dažniausiai tie, kuriems įvyksta staigi mirtis, 2 mėnesius iki to įvykio, jie jaučia kažkokius simptomus ir tiesiog nesureikšmina. Reikėtų atkreipti dėmesį į tas „raudonas vėliavėles“.
– Ar mokslas yra įrodęs, kad mūsų sveikatai, mūsų širdžiai kenkia greitas gyvenimo ritmas?
– Taip, yra nemažai mokslinių tyrimų, kurie sako, kad stresas didina infarkto riziką iki 30 procentų, insulto riziką 70–80 procentų, aukšto spaudimo tikimybę didina net 2 kartus. Karo zonose, ten, kur yra karo grėsmė, žmonės patiria žymiai daugiau bazinio streso ir ūminių koronarinių sindromų dažnis ryškiai padidėja. Mes tą stebime ir Ukrainoje, tai buvo stebima ir Jugoslavijos karo metu. Tie skaičiai žymiai didesni. Mūsų geopolitinėje padėtyje stresas ir neužtikrintumas yra, žmonės tą patiria. Šiek tiek streso visiems reikia.
Pianinas ar smuikas gražiai groja, kuomet yra tam tikra įtampa, tačiau kuomet yra per didelis stresas, ir neadekvatus, ir nekontroliuojamas, nėra darbo ir poilsio balanso, tai yra žalinga ir to nereikėtų daryti. Čia jau tokie filosofiniai klausimai kyla, ar mums skubėti, ar skubėt lėtai, ar sustot kiekvieną dieną ir 15 minučių pagalvoti, kur mes einam. Jauni žmonės turi riziką, tačiau dažniausiai riziką turi tie, kurie nesveikai gyvena ir turi „prastus genus“, kuomet šeimoj, giminėj širdies ligos yra dažnos ir neretas serga infarktu arba staiga miršta.
Visą LNK žinių reportažą galite pamatyti čia: