Po mamos ligos rado grėsmingą mutaciją
Nacionaliniame vėžio institute (NVI) moteris lankosi jau nuo 2018 metų, kuomet jos mamai buvo nustatytas krūties vėžys.
„Po operacijos mamai buvo atliktas genetinis testas. Jai buvo nustatyta BRCA geno mutacija. Po to testai buvo atlikti visai šeimai: man (esu vienas vaikas šeimoje), taip pat buvo tirta mano mamos sesuo ir jos vaikai. Visiems mums buvo patvirtinta ši geno mutacija.
Kaip dabar atsimenu, įvertinta, kad iki 70 metų amžiaus susirgti krūties vėžiu rizika yra 70 proc. Tuo metu rizika atrodė didelė, bet man tada buvo 28-eri ir tai atrodė toli, negreitai“, – NVI surengtame pacientų forume prisiminė Dovilė.
Moteris pasakojo, kad, nustačius pavojingą genų mutaciją, nuspręsta kasmet atlikti pagrindinius tyrimus: echoskopiją, mamogramą, magnetinio rezonanso.
2018–2019 m. Dovilės tyrimai praėjo sklandžiai, taigi ji vylėsi, kad ilgai taip bus ir toliau.
„Tačiau jau 2020 metų gruodį patikrinimo metu iš gydytojos išgirdau jaudinančius ir bauginančius žodžius: „Reikia atlikti biopsiją“. Kadangi mama sirgo, žinojau, kas tai yra“, – sakė Dovilė.
Nors tuo metu tyrimų rezultatai dar buvo geri, nerasta nieko piktybinio, moteriai labai įsiminė gydytojos pasakyti žodžiai, kad, jos vietoje, jau dabar galvotų ir atliktų krūtų šalinimo operaciją.
„Tai yra kaip prevencinė priemonė. Apie tai man užsiminė genetikė po atlikto tyrimo. Tikrai pradėjau svarstyti apie šią prevencinę priemonę, bet planavau tą atlikti galbūt būdama 40 metų, tikrai – ne 30-ies. Kodėl? Tuo metu man patiko mano kūnas ir aš tikėjausi tapti mama, o tuomet vystyti ryšį su savo vaikais, maitindama juos krūtimi“, – atviravo Dovilė, vis dar neatmetanti galimybės vaikų susilaukti ateityje.
Masektomiją norėjo atidėti
Vis tik po gydytojos patarimo krūtis šalinti jau dabar, ji pradėjo svarstyti, kad galbūt verta operaciją atlikti ir anksčiau – nelaukiant keturiasdešimtmečio, o kokių 37–38-erių metų.
„Jeigu dabar galėčiau atsukti laiką atgal, to sprendimo nebeatidėliočiau.
Nutiko taip, kad pernai gruodį darėme tyrimus – rezultatai dar buvo neblogi, dar nebuvo nieko piktybinio, bet buvo pakitimų, todėl nutarta kitą patikrinimą daryti nebe po metų, o po 4 mėnesių – balandžio pabaigoje. Bet jau šių metų vasario mėnesį prausdamasi duše užčiuopiau guzelį vienoje iš krūtų. Tai buvo vasaris ir kovą man buvo diagnozuotas piktybinis navikas, balandį man jau buvo atlikta operacija“, – įvykių eigą prisiminė pacientė.
Dabar Dovilė teigia nė akimirkai nesijautusi auka ir nekėlusi sau klausimų, kodėl taip nutiko būtent jai.
„Supratau, kad po pirmosios biopsijos labai daug apie tai galvojau, labai bijojau susirgti. Deja, atsitiko tai, ko labiausiai bijojau: aš susirgau. Bet labai noriu padėkoti visam medicinos personalui, su kuriuo susidūriau, už sklandumą ir priežiūrą“, – sakė Dovilė.
Balandžio mėnesį jaunai moteriai buvo atlikta dviguba mastektomija – dvigubas krūtų šalinimas. Nors navikas buvo tik vienoje krūtyje, iškart sutarta operuoti abi – kitą krūtį šalino dėl prevencijos.
„Operacija buvo kartu su rekonstrukcija. Man iš karto buvo įdėti implantai. Liepos mėnesį man buvo taikoma spindulinė terapija. Netgi po šio gydymo esu patenkinta savo krūtine – tikrai viskas labai gerai“, – šyptelėjo Dovilė.
Vertingas patarimas likimo sesėms
Dabar moteris dar daugiau nei 4 metus turės vartoti hormoninius vaistus, bet ji nepraranda pozityvumo.
„Labai svarbu ta stiprybė ir pozityvumas, tikėjimas, kad viskas bus gerai. Esu sau dėkinga už ligos metu atrastą stiprybę“, – sakė Dovilė.
Savo likimo sesėms, žinančioms, kad turi tokią pat genų mutaciją, bet atidėliojančioms sprendimą šalinti krūtis, Dovilė siūlė būti ryžtingesnėms: „Jeigu atliksite šią prevencinę operaciją, jums tikrai nebus šalinami limfmazgiai ir tikrai nereikės kiekvienais metais jaudintis, atvykstant tyrimams, kad galbūt šiemet kažkas bus negerai. Turėsite pakeltą simetrišką krūtinę ir netgi, tikėtina, galėsite išsaugoti savo spenelius ir aureolę. Aš iki pat pabudimo po operacijos nebuvau tikra, ar man juos pavyks išsaugoti, kadangi navikas buvo labai arti tos zonos. Bet viskas buvo gerai, ši zona nebuvo pažeista ir man pavyko juos išsaugoti.
Svarbiausia, kad nuo šių metų implantai kompensuojami valstybės. Tai netgi ši operacija man nieko nekainavo“.
Operacija nebuvo lengva, bet jau kitą dieną po jos Dovilė galėjo vaikščioti.
„Kelios savaitės ar mėnuo, kurių gali prireikti atsistatyti po operacijos, tikrai yra mažesnis nepatogumas negu galimi ilgi gydymai, tuo labiau, kad jie visi turi galimą šalutinį poveikį“, – mano Dovilė.
Ką daryti, nustačius genų pakitimus?
NVI gydytoja genetikė Olga Liaugaudienė priminė, kad pas genetikus pasikonsultuoti kviečiamos moterys, kurios susirgo vėžiu iki 50 metų, taip pat tos, kurios turi krūties arba kiaušidžių vėžiu sergančias artimas giminaites: mamą, seserį ar dukterį.
Kviečiamos pasikonsultuoti ir moterys, kurios serga arba sirgo trigubai neigiamu krūties vėžiu – tai reiškia, kai yra neigiami estrogenų, progesterono ir herceptino receptoriai. Apie tai galima pasiklausti gydančio gydytojo. Genetiniai tyrimai nieko nekainuoja.
Labiau krūties vėžiu rizikuoja susirgti patogeninių genų mutacijų nešiotojai.
„BRCA1 ir BRCA2 genai yra vadinami naviko „slopinimo“ genais. Esant normaliai mūsų organizmo būklei, šie genai kaip tik saugo mus nuo onkologinio proceso išsivystymo. Tačiau šių genų veikla gali sutrikti, kai žalingi aplinkos veiksniai sukelia jų pokyčius (mutacijas). Dėl neteisingos mitybos, tabako rūkymo, alkoholio vartojimo sukeltų genų mutacijų organizmo ląstelės pakinta (supiktybėja) ir pradeda nevaržomai dalintis – atsiranda vėžys.
Patogeniniai BRCA1 ar BRCA2 genų variantai arba mutacijos yra paveldimi, t. y. gali būti perduodami iš kartos į kartą. Šių patogeninių genų mutacijų nešiotojų rizika susirgti vėžiu yra daug didesnė“, – paaiškino O. Liaugaudienė.
Gydytojo genetiko konsultacijai patariama kreiptis ir tada, kai įtariate, kad turite paveldimą polinkį sirgti onkologine liga. Nusprendęs dėl genetinių tyrimų tikslingumo gydytojas genetikas šiuos tyrimus paskiria pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas genetinio tyrimo indikacijas. Jeigu nėra indikacijų atlikti genetinį tyrimą, bet pacientas pageidauja,tyrimas gali būti atliktas paciento lėšomis.
Moterims nustačius genų mutacijas, galima pasirinkti arba profilaktines operacijas, kuomet šalinamos krūtys, arba skirti nuolatinį stebėjimą.
„Jeigu nustatyta mutacija, kaip ir Dovilės istorijoje, tik operacija sumažina riziką susirgti. Stebėjimas rizikos nepanaikina, tik leidžia nustatyti ligą kuo anksčiau ir tada atitinkamai pagydyti“, – pabrėžė gydytoja.
Nustatyta, kad BRCA1 ir BRCA2 genų patogeniniai variantai padidina krūties vėžio riziką ir moterims, ir vyrams. Taip pat padidėja kiaušidžių, prostatos, kasos vėžio, melanomos rizika.
„Kiaušidžių vėžio rizika, esant šioms mutacijoms, irgi padidėja, bet šiuo atveju nėra efektyvaus stebėjimo. Todėl rekomenduojame moterims išsioperuoti kiaušides, bet jau vyresniame amžiuje. Jeigu tai yra BRCA1 geno mutacija, rekomenduojame atlikti operaciją po 35 metų, jeigu BRCA2 – kiek vėliau, po 40 metų, atsižvelgiant į tai, kiek moteris nori susilaukti vaikų ir į individualią situaciją – jeigu pokyčių yra ir anksčiau, rekomenduojama ir anksčiau operaciją atlikti“, – patarė gydytoja genetikė.
Svarbūs 3 tyrimai
NVI gydytoja radiologė, prevencinių programų koordinatorė daktarė Rūta Briedienė pasakojo, kad Lietuvoje kasmet nustatoma po 1600 naujų krūties vėžio atvejų. Iš jų – 10–15 atvejų yra paveldimo vėžio.
„Tos moterys, kurios turi padidėjusią riziką susirgti krūties vėžiu, turi būti tiriamos šiek tiek kitaip ir truputėlį atidžiau nei kitos“, – sakė R. Briedienė.
Paveldėjusioms BRCA genų mutaciją siūloma pradėti prevencinius tyrimus kuo anksčiau – nuo 25-erių metų amžiaus kas pusmetį–metus apsilankyti pas specialistą, kuris skirs tyrimus. Tyrimai yra trys: echoskopija arba krūtų ultragarsinis tyrimas, kuris yra visiškai nekenksmingas ir neskausmingas, taip pat mamografija – tai tyrimas su rentgeno spinduliuote, kuris yra informatyvesnis vyresnio amžiaus moterims, turinčioms krūtyse yra daugiau riebalinio audinio, dėl ko geriau matomi pokyčiai. Trečias tyrimas – magnetinis rezonansas, kuris yra pats jautriausias tyrimas.
„Magnetiniu rezonansu krūties vėžį „pagauname“ praktiškai visada. Būtent šis tyrimas Lietuvoje yra kompensuojamas moterims, kurios turi BRCA mutacijas. Lygiai taip pat jis yra nemokamas, jeigu moteris siunčia gydytojas klinicistas, remdamasis kitais tyrimais, jeigu yra neaišku ir nežinome, kokia diagnozė“, – paaiškino gydytoja, kvietusi pasinaudoti mūsų šalyje suteiktomis galimybėmis ištirti.
Moterims, turinčioms BRCA mutacijas, magnetinio rezonanso tyrimą siūloma atlikti kasmet, ultragarsinį – taip pat, o momografiją – ne nuo 25, bet nuo 35 metų, kadangi su šis tyrimas susijęs su rentgeno spinduliais, galinčiais taip pat turėti įtakos vėžiui išsivystyti.
Daktarė R. Briedienė pastebėjo, kad moterys vengia tirtis dėl baimės, kad kažkas bus nustatyta ir tai supurtys jų kasdienybę.
„Žinoma, kai sužinai apie ligą, ko gero, labai baisu. Bet sužinoti anksčiau yra žymiai geriau, nes nulinės ir pirmos stadijos (iki 2 cm dydžio) krūties vėžio labai dažnai moterys dar nečiuopia. Todėl ir reikalingi prevenciniai tyrimai, kai dar nieko nejaučiame.
Jeigu jau jaučiame, tai derinukas bus didesnis. Tada išgyvenimo tikimybė ir gydymo efektyvumas bus prastesnis. Nulinės ir pirmos stadijos vėžiu susirgusios moterys beveik visos toliau gyvena sėkmingai, jeigu yra jauno amžiaus, gali susilaukti ir vaikų arba tiesiog turėti gerą normalų gyvenimą“, – sakė gydytoja, pakvietusi neignoruoti profilaktinių tyrimų.
Tai, kas padeda pasiruošti operacijai ir sveikti po jos
NVI Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja gydytoja Jolanta Paškevičienė pasakojo, kad po krūties pašalinimo operacijos ankstyvuoju periodu moterims padeda atsigauti kineziterapeutai.
Iš karto po operacijos per tris paras atliekama mankšta, kad būtų išvengta komplikacijų, pagerintas žaizdų gijimas ir sumažinta peties sąnario kontraktūra, idant būtų galima pradėti sekantį specifinio gydymo etapą, kur reikalingi gana didelės apimties rankos judesiai.
„Pacientės lankosi mūsų kineziterapijos salėje. Jeigu kiek vėliau planuojamas spindulinis gydymas ir pacientės yra vilnietės arba turi galimybę atsistoti bei atlikti procedūrų ir pratimų kompleksą pas mus, skiriama ambulatorinė reabilitacija. Jeigu tokios galimybės nėra, organizuojamas reabilitacinis gydymas sanatorijoje, pasirinkus atitinkamą kurortą, kuriame pageidautų gydytis“, – paaiškino gydytoja J. Paškevičienė.
Ambulatorinės reabilitacijos metu skiriamos 4–5 procedūros: kineziterapija, masažas, fizioterapija, jeigu reikia, psichoterapija, socialinio darbuotojo konsultacija ir kitos. Šiuo atveju labai didelis dėmesys skiriamas gyvenimo kokybės pagerinimui.
Gydytoja akcentavo, kad labai svarbi ir priešoperacinė reabilitacija: „Kai pasiruoši operacijai fiziškai ir psichologiškai, visai kitaip ją ištveri“.
Po krūties šalinimo operacijos, anot medikės, pirmus trejus metus labai svarbu prižiūrėti savo ranką, kad nesivystytų limfostazė ir būtų pilnos apimties judesių amplitudė.
„Limfostazė yra sudėtingas reiškinys. Jis atsiranda tada, kai operacijos metu pašalinama dalis limfmazgių, arba jie yra sudeginami, sunaikinami per specifinį gydymą, – patikslino medikė, pridūrusi: – Moterims svarbu žiūrėti savo rankų būseną, žiūrėti, ar drabužiai nesidaro per ankšti, ar neveržia, nespaudžia, ar vienodos apimties.
Jeigu yra tokie pokyčiai, reikėtų kreiptis į mūsų institutą. Mes suteikiame galimybę per pirmus penkerius metus kartą per metus turėti 20 procedūrų kursą, jeigu yra nedidelio laipsnio limfostazė. Jeigu ji yra didesnio laipsnio, lankomasi tiek, kad pavyktų sutvarkyti tą nepatogumą“.
Gydytoja J. Paškevičienė pabrėžė, kad mankšta šiuo atveju yra labai svarbi, siekiant išlaikyti visišką peties sąnario amplitudę. Labai svarbi ir fizinė ištvermė, tad po gydymo rekomenduojama daug vaikščioti – ypač tinkamas šiaurietiškas ėjimas, kadangi apima daug sąnarių, didina ištvermę. Tiesa, tokia veikla turi teikti malonumą.
Apie ligą
Krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Didžiausi sergamumo rodikliai stebimi vakarietiško gyvenimo būdo aukšto pragyvenimo lygio šalyse. Lietuvoje sergamumo krūties vėžiu rodikliai yra vieni žemiausių Europoje ir kas metai nustatoma daugiau nei 1600 naujų šios onkologinės ligos atvejų. Sergamumo rodiklis 2020 m. buvo 106,5 atvejai 100 000 moterų (Šaltinis: ECIS informacinė sistema). Yra stebimas nuolatinis sergamumo krūties vėžiu rodiklių didėjimas.
Nors Lietuvoje jau nuo 2005 m. yra vykdoma antrankinės mamografinės patikros programa, kurios tikslas yra sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio jį nustačius ankstyvose stadijose, tačiau ankstyvose stadijos (I ir II stadijoje) yra nustatoma tik apie 70 proc. visų krūties vėžio atvejų Lietuvoje. Jei krūties vėžys buvo nustatytas I stadijoje, 5-erių metų išgyvenamumas yra 98 proc., t.y. 98 proc. moterų su I stadijos krūties vėžiu išgyvena mažiausiai 5-erius metus ir gyvenimo kokybė po gydymo dažniausiai išlieka nepakitusi. Krūties vėžį nustačius IV stadijoje, 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis tėra 31 proc.
Krūties vėžus taip pat yra ir dažniausia mirties priežastis nuo vėžio moterims. Lietuvoje tarp moterų 15 proc. visų mirčių nuo vėžio yra mirtys nuo krūties vėžio, 2020 m. nuo šios ligos mirė 560 moterų, o mirtingumo rodiklis yra 27,8 mirtys 100 000 gyventojų. Mirtingumo rodikliai Lietuvoje nuolatos mažėja, nepaisant didėjančio sergamumo.
Galime pasidžiaugti ir gerėjančiais išgyvenamumo susirgus krūties vėžiu rodikliais. 2015 m. duomenimis penkerius metus po diagnozės išgyvena daugiau nei 77 proc. moterų išgirdusių šios ligos diagnozę. Vien nuo 2000 m. šis rodiklis augo dešimtimis procentų. Mažėjantys mirtingumo rodikliai ir ilgėjantis išgyvenamumas susirgus ženkliai įtakoja ligotumo rodiklių gerėjimą: 2015 m. Lietuvoje gyveno daugiau nei 15 tūkst. moterų sergančių krūties vėžiu, 5,6 tūkstančiai iš jų su šia diagnoze gyvena 10 metų ir ilgiau.