Kodėl taip nutinka ir kaip sau padėti, LNK laidai „Vidurdienio žinios“ plačiau papasakojo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja chirurgė-proktologė Asta Pukinskienė.
Gydytoja pasakojo, kad hemorojus yra bene geriausiai žinoma išangės liga.
Bėda ta, kad hemorojiniai mazgai atsiranda itin nepatogioje vietoje – išangėje. Todėl apie šią ligą kalbėti net ir su pačiais artimiausiais žmonėmis yra sunku, nes gėda.
Slaugytojos mums perduoda, kaip prieš eidami į mūsų kabinetą vyresnio amžiaus žmonės netgi žegnojasi.
„O gydytojai proktologai, žmonių akimis, turbūt iš viso yra patys baisiausi gydytojai. Nėra turbūt kito tokio gydytojo, pas kurį taip bijotų kreiptis pacientai, kaip pas proktologą. Nuo seno mes esame labai stigmatizuojami senų sovietinių gydytojų taikytais metodais, kuomet žmogus būdavo statomas ant keturių, atliekami kažkokie skausmingi tyrimai dideliais metaliniais vamzdžiais.
Todėl žmonėms nuo senų laikų ta baimė yra tokia didelė, kad netgi slaugytojos mums perduoda, kaip prieš eidami į mūsų kabinetą vyresnio amžiaus žmonės netgi žegnojasi.
Norėtųsi pasakyti pacientams, kad jau nebe tie laikai, jau visa tai yra praeityje. Šiais laikais jau nebesulauksite jokios skausmingos apžiūros, nebesulauksite jokių keistų ištyrimo metodų. Naudojami švelnūs, vienkartiniai įrankiai, o gydytojai proktologai yra turbūt vieni diskretiškiausių, švelniausių ir daugiausiai laiko pacientams skiriančių gydytojų“, – nuramino gydytoja A. Pukinskienė.
Dėl baimės ir gėdos kreiptis pas proktologus, pacientai neretai labai užleidžia hemorojų.
Kolegos yra pasakoję, kad buvo toks atvejis, kuomet į gydytojo kabinetą atėjo virš 40 metų amžiaus pacientas, nešinas pripučiama vaikiška plaukimo padanga, nes nebegalėjo sėdėti.
„Kolegos yra pasakoję, kad buvo toks atvejis, kuomet į gydytojo kabinetą atėjo virš 40 metų amžiaus pacientas, nešinas pripučiama vaikiška plaukimo padanga, nes nebegalėjo sėdėti.
Pacientai neskuba ateiti. Labai dažnas pasakoja, kaip jau kelerius metus jiems peršti, niežti, patinsta. Ir jie kaupiasi bent jau kelerius metus, kad pasirodytų. Žinoma, to pasekmės yra įvairios“, – pastebėjo gydytoja proktologė.
Pacientų, besiskundžiančių hemorojaus paūmėjimais, ypač padaugėja ilgųjų metų švenčių metu.
„Ilgosios šventės savyje turi turbūt visą įmanomą hemorojinės ligos ir apskritai visų išangės ligų rizikos veiksnių sąrašą.
Pirmiausia yra besaikis įvairiausių maisto produktų persivalgymas, kuris sukelia arba vidurių užkietėjimą, arba labai gausų viduriavimą.
Kitas dalykas – Lietuvoje ir ne tik labai populiarus ilgas sėdėjimas prie švenčių stalo, tai yra atsiėdame ir 4 valandom, jeigu žiūrime televizorių – ir 8 val., kai kurios šeimos ir kelias dienas gulinėja aplink televizorių. Dėl to užspaudžiami mazgai, jie trombuojasi, tinsta, mes dubenyje sukeliame visišką veninę stazę.
Paskutinis paminėtinas būtų Naujųjų metų vakaras, kurio metu gausiai vartojamas alkoholis, iki ryto vyksta šokiai, taip sukeliama dehidratacija. Alkoholio poveikis lemia, kad Naujuosius metus sutinkame su dideliu skausmingu guzu. Naujų metų vakarą reikėtų bent kas vieną alkoholio vienetą išgerti stiklinę sulčių ar vandens, kad pavyktų sumažinti dehidrataciją“, – rekomendavo gydytoja A. Pukinskienė.
Medikė sakė, kad po švenčių pacientų labai padaugėja Priėmimo skyriuje: „Atvyksta su skausmais, kraujavimais, dideliais dariniais išangės srityje. Po naujamečių įvairių porų nuotykių tenka traukti ir svetimkūnius iš tiesiosios žarnos“.
Gydytoja perdavė visiems pacientams žinutę: „Mielieji, nelaukite, neauginkite mazgų. Jeigu jūs matote, kad yra problemų su šita sritimi, pamirškite visas praeities istorijas, baisius pasakojimus ir kitus dalykus. Atvykite pasitikrinti dar iki švenčių: mes turime visus metus tikrintis. Galbūt išspręsime problemą ir jūs tas šventes pasitiksite be jokių bėdų“.
Visą LNK laidos „Vidurdienio žinios“ reportažą galite pamatyti čia: