Dažniausia liga
Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga, kuri kasmet Lietuvoje nustatoma daugiau nei 2,5 tūkst. vyrų. Vis dažniau ji aptinkama anksti, kai šiuos vyrus galima išgydyti, rašoma pranešime spaudai.
Yra daugybė prostatos vėžio gydymo būdų ir niuansų, kurie priklauso nuo ligonio būklės ir amžiaus, nuo ligos ypatumų ir net nuo paciento pageidavimų. Gydytojai stengiasi derinti pacientui palankiausią terapiją su maksimaliu laukiamu rezultatu.
Jei nustatomas neišplitęs pradinių stadijų vėžys, jei liga neagresyvi, gydytojai tokio paciento net negydo, bet aktyviai stebi. Gydyti jis pradedamas, tuomet jei navikas „pabunda“.
Jei liga agresyvesnė, specialistai taiko radikalius gydymo metodus – pašalina naviką arba chirurgine operacija, arba taikydami spindulinę terapiją. Kartais skirama ir hormonų terapija. Šio gydymo tikslas – sunaikinti naviką ir išgydyti žmogų. Vis dėlto, nepaisant to, kad gydytojai pagal tam tikrus tyrimų rodiklius gali numatyti, ar žmogus pasveiks, šimtaprocentinių garantijų nėra. Kartais nutinka taip, kad net esant palankioms prognostinėms aplinkybėms, liga ima plisti.
Tad jei liga po pirminio gydymo ima progresuoti, vėžys išplinta, nustatomos metastazės arba, jei iš pat pradžių nustatomos metastazės, ligonis imamas gydyti kitaip.
Šiame etape labai svarbi chemoterapija. Tai – gydymas citostatikais, vaistais, kurie naikina vėžines ląsteles.
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė–chemoterapeutė dr. Jolita Asadauskienė sako, kad chemoterpija neskiriama ligoniams, kuriems yra neišplitęs pradinių stadijų vėžys, nes tokios vėžinės ląstelės mažai jautrios, o kai kurios iš viso nejautrios chemoterapiniams vaistams. Tačiau kai liga ima plisti, ląstelės tampa piktybiškesnės ir kartu mažiau atsparios chemoterpijai. Tuomet galima pradėti gydymą chemoterapiniais vaistais.
Svarbi naujovė
Jau seniai mokslininkai yra įrodę, kad prostatos vėžys yra priklausomas nuo hormonų. Tai reiškia, jog jis atsiranda todėl, kad organizmą veikia vyriškieji hormonai androgenai. Dėl šios priežasties kai vėžys atsinaujina, vyrams šalinamos sėklidės, kurios išskiria hormonus, – arba jas pašalinant operacija, arba medikamentais.
Toks gydymas efektyvus ir žymiai pailgina ligonių gyvenimą, bet vis dėlto ateina minutė, kai vėžinės ląstelės nustoja reaguoti į gydymą hormonais. Tuomet pacientams skiriama chemoterapija.
Tačiau mokslas eina pirmyn. Buvo įrodyta, kad su hormoniniais preparatais iš karto skyrus chemoterapinių vaistų – gydymas būna daug efektyvesnis, nei tuomet, kai jie skiriami vieni po kitų.
Jau kelerius metus Lietuvoje vyrams, kuriems yra išplitęs vėžys, iš karto taikoma ankstyvoji chemoterapija. Gydytoja teigia, kad toks gydymas davė neregėtai gerų rezultatų – jis sustabdo ligą ir ligonių gyvenimas pailgėja vidutiniškai pusantrų metų, bet daugelis pacientų be naujų metastazių gyvena ir trejus metus, o kai kurie prijungus dar ir kitus gydymo metodus net penkerius–septynerius.
Dr. Jolita Asadauskienė aiškina, kad kai liga vėl ima metastazuoti, pacientams skiriami antrosios eilės chemoterapiniai vaistai, kurie dar keletą mėnesių pailgina pacientų gyvenimą.
„Deja, chemoterapijos negalima skirti nuolatos, nes ji veikia visą organizmą, – teigia specialistė. – Pirmosios eilės vaistų galime skirti šešis kursus, o antrosios – dešimt. Tuomet būtina nutraukti gydymą arba daryti pertrauką. Po poros metų, jeigu leidžia paciento būklė, liga agresyvesnė, plinta greitai, ligonis jaučia skausmus, vėl galima skirti chemoterapiją.“
Ateina laikas, kai nebegalima tęsti ir šio gydymo, tačiau dėl to nusiminti nereikia, – yra vaistų, kuriuos galima vartoti ir tokioje situacijoje.
„Lietuvoje turime nemažą modernių vaistų arsenalą gydyti prostatos vėžį“, – tvirtina chemoterapeutė dr. J. Asadauskienė. Tik svarbu, kad vyrai reguliariai pasitikrintų sveikatą, o susirgę – bendradarbiautų su gydytojais.
Ligoninė veikia, ligoniai gydomi
„Karantino metu mūsų darbas beveik nepasiketė. Poliklinikoje, kaip ir anksčiau, konsultuojame pacientus, tik daliai jų konsultacijos vykdomos nuotoliniu būdu. Manau, kad jos pasiteisino. Ateityje ir toliau dalį pacientų taip konsultuosime, – tikrai iš tolimo rajono žmogus neturi važiuoti pas mus tik tam, kad gautų vaistų receptą. Jei žinome tyrimų duomenis – juos pateikia šeimos gydytojas, – galime skirti gydymą, išrašyti elektroninį receptą arba spręsti, ar ligoniui reikia papildomų tyrimų“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.
Tačiau, gydytojo teigimu, sulėtėjo šeimos gydytojų darbas, todėl sustojo priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas. Jis tikisi, kad pasibaigus karantinui, ji bus kuo skubiau atnaujinta – ligoniai neturi nukentėti.
„Dauguma mūsų pacientų sąmoningi ir suvokia situaciją. Stengiasi pasitikrinti, atvykti laiku“, – sakė dr. A. Ulys. Tačiau jis prisiminė vieną vyrą, kurio liga buvo pažengusi. Atvykęs vyras tikino, kad jam buvo sunku patekti pas šeimos gydytoją, kuris turi nusiųsti jį pas onkologus. Gydytojas tikina nežinąs, ar tai tiesa, nes kartais vyrai prisigalvoja įvairiausių paaiškinimų, kodėl užleido ligą.
Vis dėlto, NVI gydytojai, remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos urologų draugijos rekomendacijomis, atidėjo kai kurių pacientų operacijas.
„Jeigu paciento liga yra vidutinės arba mažos rizikos, jei jis turi gretutinių ligų, operaciją galima atidėti, nes negalima reabilitacija. Mes manome, kad po prostatos operacijos ji svarbi, toks ligonis neteks reikalingo gydymo etapo“, – sako urologas.
Kiti pacientai gydomi kaip anksčiau. Komplikacijų nepadaugėjo.
„Tik artimieji negali ateiti jų lankyti. Gal mūsų pacientai susikaupė ir sveiksta greičiau, kad galėtų grįžti namo“, – juokauja gydytojas ir priduria, kad kai kurie dabar padaryti pakeitimai ateityje taps gydymo norma, nes jie naudingi.
„NVI iš karto buvo priimti teisingi sprendimai – atstumo laikymasis, saviizoliacija atvykus iš užsienio, testavimas. Turime savo laboratoriją, kurios darbuotojai per nevisą darbo dieną gali pateikti tyrimo rezultatus, todėl mums neteko įgyti asmeninės kovos su koronavirusu patirties“, – sako dr. A. Ulys.