„Sergamumas storosios žarnos vėžiu Vakarų šalyse siekia apie 40–60 atvejų 100 tūkst. gyventojų, kai besivystančiose šalyse – apie 8–10 atvejų 100 tūkst. gyventojų, arba reikšmingai mažiau. Paveldimi genų pokyčiai nulemia tik apie 10 proc. susirgimų, apie 15–20 proc. visų atvejų – šeiminiai, kai konkrečios genų mutacijos nežinomos. Tačiau net 70–75 proc. ligos atvejų nulemia mūsų gyvensena“, – pastebi prof. R. Jančiauskienė.
Apskaičiuota, kad 27-ose ES šalyse storosios žarnos vėžys sudaro 12,7 proc. visų naujų vėžio atvejų ir 12,4 proc. visų vėžio sukeltų mirčių.
Vis dar jaučiama pandemijos įtaka
Higienos instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje nuo storosios žarnos vėžio miršta apie 800–900 gyventojų. Vertinant 2010–2022 m. laikotarpį, „prasčiausi“ metai buvo 2015-ieji, kai nuo šio vėžio mirė 971 asmuo, kai pernai – 851. Gydytojos onkologės teigimu, geresniais rodikliais džiaugtis – per anksti, nes dėl pandemijos buvo sustabdytos atrankinės patikros programos, dalis vėžio atvejų liko nediagnozuoti ir bus nustatyti pavėluotai.
„Mažesnis mirčių skaičius pastaruosius keletą metų gali būti ir dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus šalyje. Be to, vis dar buvo juntama COVID-19 pandemijos įtaka, kuomet 2020 m. drastiškai – net 34 proc. – smuko prevencijos programoje dalyvaujančių asmenų skaičius. Todėl tikrąsias sergamumo ir mirtingumo tendencijas pamatysime vėliau“, – tikina Kauno klinikų gydytoja.
Pandemija paveikė ir storosios žarnos vėžio prevencijos programą. Ji Lietuvoje – viena populiariausių: 2019 m. per 261 tūkst. asmenų atliko slapto kraujo išmatose testą. Tačiau jau po metų, 2020-aisiais, besitikrinusiųjų skaičius sumenko iki 172 tūkst., arba kone 90 tūkst. mažiau. Tai, pasak prof. R. Jančiauskienės, kelia grėsmę nemažai daliai šalies gyventojų, kurie net neįtaria turį vėžinių darinių ar ikivėžinių pakitimų – polipų, adenomų – savo žarnyne.
„Skaičiuojama, kad apie 8–10 proc. atlikusiųjų slapto kraujo išmatose testą gauna teigiamą atsakymą. Jiems turi būti atliekama kolonoskopija, siekiant nustatyti, ar yra vėžinių darinių arba ikivėžinių būklių. Vadinasi, iš 2020 m. programoje nedalyvavusių 90 tūkst. žmonių maždaug 9 tūkst. testas galėjo būti teigiamas – rasta kraujo išmatose, ir šiuos žmones reikėjo ištirti ieškant vėžio, kaip galimos slapto kraujavimo priežasties. Aišku, tuo metu nediagnozuotas vėžys niekur nedingo, ir, tikėtina, bus nustatytas labiau pažengęs. Kuo vėliau vėžys nustatomas, tuo sunkiau jį gydyti, o tikimybė pasveikti – sumažėja“, – paaiškina gydytoja onkologė chemoterapeutė.
Taikosi į jaunesnius
Tačiau naujausiais 2022 m. duomenimis, situacija dėl dalyvavimo storosios žarnos prevencijos programoje gerėja, nes pernai programoje dalyvavo daugiau asmenų nei 2019 m.
„Eurostatas 2019 m. vykdė apklausą, kurios duomenimis, pagal aktyvumą tiriantis dėl storosios žarnos vėžio Lietuva yra tarp pažangesnių Europos valstybių. Aktyvumas – geras, bet galėtų būti dar geresnis. Vertintas ir „niekada nedalyvavusių programoje“ rodiklis, pagal kurį esame 7 vietoje tarp geriausių ES valstybių: dėl storosios žarnos vėžio niekad nesityrė 39,2 proc. šalies gyventojų, visi kiti 50–74 m. amžiaus grupės žmonių buvo nors kartą dalyvavę šioje prevencinėje programoje“, – teigia gydytoja prof. R. Jančiauskienė.
Pasaulio mokslininkams nerimą kelia tai, jog pastaraisiais dešimtmečiais storosios žarnos vėžiu suserga vis daugiau jaunų žmonių (jaunesnių nei 50 m.). Nustatyta, jog jaunesnių susirgusiųjų vėžio prigimtis kitokia, diagnozės nustatymo metu jis būna labiau pažengęs, yra linkęs greičiau plisti. Todėl ankstyva vėžio diagnostika tampa kaip niekad svarbia.
Kaip išvengti ligos? Gydytojos patarimai
Maždaug 3 iš 4 storosios žarnos vėžio susirgimų nulemia sveikatai nepalanki gyvensena: per mažai judama, valgomas netinkamas maistas, patiriamas stresas, gyvenama užterštoje aplinkoje. Todėl gydytoja prof. R. Jančiauskienė pirmiausia ir pataria pagalvoti, kaip pakeisti gyvenseną.
„Europos Komisija yra parengusi vadinamąjį Europos kovos su vėžiu kodą (angl. European Code against Cancer) – tai 12 punktų rekomendacijos, kuriomis aiškiai įvardijama, ką turėtų daryti žmogus, jog nesusirgtų vėžiu. Svarbu nerūkyti, vengti bet kokios formos tabako, riboti alkoholio vartojimą, būti fiziškai aktyviems, palaikyti normalų kūno svorį, vengti jonizuojančios spinduliuotės ir vėžį sukeliančių medžiagų, dalyvauti krūties, storosios žarnos, gimdos kaklelio vėžio prevencinėse programose“, – sako specialistė.
Siekiant kuo labiau sumažinti susirgimo storosios žarnos ar bet kuriuo kitu vėžiu riziką, patariama peržiūrėti savo mitybą ir rinktis mažiau perdirbtą maistą, valgyti mažiau raudonos mėsos, ypač perdirbtos – dešrelių, rūkytos mėsos ir pan., mažiau cukraus ir kitų rafinuotų produktų. Taip pat rekomenduojama į savo kasdienį meniu įtraukti daugiau vaisių ir daržovių bei pilno grūdo produktų, kurie kupini organizmui naudingų skaidulų. Taip pat svarbu išmokti valdyti patiriamą stresą.
Vienu iš svarbių apsaugos nuo storosios žarnos vėžio būdų įvardijamas dalyvavimas prevencinėje vėžio programoje. Lietuvoje tokia programa pradėta vykdyti 2009 m., nemokamai išsitirti kviečiami 50–74 m. amžiaus žmonės.
„Norėčiau paraginti visus šios amžiaus grupės žmones tirtis, taip pat pakviesti dalyvauti programoje ir savo artimuosius. Paslaugos – nemokamos, nes išlaidas kompensuoja valstybė. Nors šioje programoje jau dabar dalyvauja maždaug pusė 50–74 m. amžiaus žmonių, dalyvaujančių galėtų būti daugiau. Kuo anksčiau aptinkamas vėžys, tuo didesnė tikimybė pasveikti, ir tam puikiai pasitarnauja storosios žarnos vėžio prevencijos programa“, – nedelsti pasirūpinti savo sveikata ragina gydytoja prof. R. Jančiauskienė.