Vis tik vienas simptomas gali padėti ligą užčiuopti labai anksti, kol ji tik pradeda vystytis. Tiesa, jis ne visada matomas plika akimi.
Sergamumo daugėja, bet išgyvenamumas gerėja
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Chirurgijos klinikos vadovas profesorius Algimantas Tamelis pasakojo, kad storosios žarnos vėžys yra dažna liga, pagal dažnį – antra ar trečia visame pasaulyje.
„Pasaulyje šios ligos dažnėjimas stabilizavosi, bet Lietuvoje šiek tiek kyla, ypač per pastaruosius 20 metų ir dabar 0,27 karto viršija Europos lygmenį. Tai yra tam tikras mūsų visuomenės vystymosi, senėjimo ir geresnio gyvenimo atspindys, nes liga dažnesnė vyresniame amžiuje, maždaug apie 60–70 metus“, – paaiškino profesorius A. Tamelis.
Nepaisant to, kad Lietuvoje daugėja storosios žarnos vėžio atvejų, išgyvenamumas susirgus onkologinėmis ligomis Lietuvoje yra apie 1,25 karto geresnis nei Europos vidurkis.
„Mūsų 2005, 2010 ir 2015 metų tyrimai, kuomet pagrindinėse Lietuvos ligoninėse peržiūrėjome duomenis, parodė, kad 5-erių metų išgyvenamumas sergant storosios žarnos vėžiu akivaizdžiai gerėjo – po 10 procentų kaskart. Reiškia, esame teisingame kelyje“, – pasidžiaugė profesorius A. Tamelis.
Anot jo, tiek tarp vyrų, tiek ir tarp moterų storosios žarnos vėžys yra panašiai paplitęs, tiesa moterys suserga šiek tiek vėliau, kažkiek skiriasi ir išgyvenamumas.
„Tai priklauso ne tik nuo pačios ligos, bet ir kūno sandaros ypatybių: moters dubuo yra platesnis, vyro – siauresnis, tad chirurginiai veiksmai siauresnėje vietoje yra sudėtingesni ir tada, kalbant apie tiesiosios žarnos vėžį, rezultatai yra šiek tiek blogesni, palyginti su moterų“, – aiškino profesorius.
Liga, nuo kurios niekas neturėtų mirti
Profesoriaus A. Tamelio teigimu, manoma, kad storosios žarnos vėžys yra liga, nuo kurios niekas neturėtų mirti: „Mes žinome, kaip ji atsiranda, kokie jos požymiai, kaip nuo jos apsisaugoti ir ją surasti anksti, kol ji tik pradeda vystytis ar dar nesivysto, žinome, kaip ją gydyti“.
Anot jo, geriausia aptikti ligą tada, kol žmonės dar nesijaučia sergantys, kai simptomų dar nėra ir galima nuo jos apsisaugoti.
Pagrindinis simptomas, kuris padeda anksti užčiuopti storosios žarnos vėžį, yra kraujo priemaišos išmatose. Jos gali būti matomos arba nematomos, bet aptinkamos slaptojo kraujo tyrimo metu, kurį atlikti gali nukreipti šeimos gydytojas.
„Suradę būsenas, iš kurių tas vėžys atsiranda, mes galime jo išvengti apskritai“, – neabejojo profesorius A. Tamelis.
Ir prevencija, ir diagnostika
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro gydytojas profesorius Tomas Poškus papildė kolegą, kad slaptojo kraujo tyrimo metu galima laiku pastebėti ligą.
Anot profesoriaus, storosios žarnos vėžys vystosi labai ilgai: „Nuo vienos ląstelės iki invazyvaus auglio praeina dešimtys metų.
Jeigu mes kažkur tuo metu nustatome arba ikivėžinį procesą, arba naviką – piktybinį ar dar gėrybinio naviko stadijoje, iš tiesų galime labai nesunkiomis endoskopinėmis procedūromis, be didelių intervencijų žmogų išgydyti jam net nesusirgus“.
Profesoriaus teigimu, toks tyrimas gali kartu būti ir vėžio diagnostika, jeigu jis truputį vėliau diagnozuojamas, ir profilaktika, kuomet pavyksta anksti nustatyti ir pašalinti polipą ir žmogus vėžiu net nesuserga.
Dvi svarbios žinutės
„Lietuvoje ir Europos Sąjungoje vykdomos storosios žarnos vėžio patikros programos. Mūsų šalyje pirmąkart tokia programa pradėta 2009 metais. Visoje Lietuvos teritorijoje ji vykdoma nuo 2012 metų. Taigi patirties turime daugiau negu 10 metų visoje Lietuvoje.
Per tą laiką jau buvo patikrinti daugiau negu 2 mln. žmonių vieną ar kelis kartus dėl storosios žarnos vėžio. Bet problema yra ta, kad dažnai mes matome tuos pačius žmones, atėjusius pasitikrinti, nes tikrintis reikėtų kartą per du metus ir matome, deja, didelę dalį žmonių, kurie nė karto nepasitikrino“, – apgailestavo profesorius T. Poškus.
Ekonominės kliūties atlikti tokį tyrimą, jo teigimu, tarsi nėra – visi programos aspektai kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
„Mėginys, kurį turėtų skirti šeimos gydytojas kiekvienam, sulaukusiam daugiau nei 50 metų asmeniui, yra nemokamas. Kolonoskopijos procedūra ir pasiruošimas jai yra visiškai nemokami ir kompensuojami ligonių kasų.
Taigi priežastis nedalyvauti programoje neturėtų būti ta, kad žmogus neturi pinigų“, – kalbėjo gydytojas.
Profesorius T. Poškus pastebėjo ir kitą dažną nerimą keliantį dalyką: kai kurie žmonės, net ir pirmojo tyrimo metu aptikus kraujo pėdsakus, nusprendžia antrojo tyrimo nebedaryti.
„Tik apie 60 proc. tų, kuriems nustatytas slapto kraujo mėginys, pereina į antrąjį tyrimo etapą – pasidaro kolonoskopiją. Tai yra negerai, nes kaip tik tie žmonės, kuriems nustatyti kraujo pėdsakai, yra didesnės vėžio rizikos ir kaip tik turėtų sudalyvauti antrame tyrimo etape.
Pasitikrinti verta. Tai tikrai sumažina riziką mirti nuo storosios žarnos vėžio, netgi sumažina riziką juo sirgti. Reikia sudalyvauti visose programos etapuose.
Jeigu kraujo nėra – taip būna 95 proc. Lietuvos žmonių, tai ramu – sekantis tyrimas po 2 metų. Bet, jeigu kraujo pėdsakai nustatomi, būtinai reikia praeiti antrą programos etapą – kolonoskopiją ir pabaigti tą diagnostiką iki galo“, – paragino T. Poškus.
Kraujo pėdsakai dar nereiškia vėžio
Profesorius nuramino: net nustačius slaptojo tyrimo metu kraujo pėdsakus išmatose, nereiškia kad žmogus mirs.
„Jeigu nustatome slaptojo kraujo tyrimo teigiamą atsakymą, 70 proc. atvejų, nerandame apskritai nieko – darant kolonoskopiją randama sveika žarna. Kraujo atsiradimo priežastys lieka nežinomos.
Apie 25–27 proc. nustatomi nepiktybiniai ikivėžiniai navikai – adenomos. Jas pašalinus vėžiu nesusirgsi.
Tik apie 2 proc. nustatomas piktybinis storosios žarnos vėžys. Kuo anksčiau jis nustatomas, tuo didesnė tikimybė pasveikti ir kuo ankstyvesnė stadija, tuo geresnė tikimybė išgyventi“, – teigė profesorius T. Poškus.
Du svarbiausi požymiai
Nors paprastai, kaip minėta, storosios žarnos vėžys nustatomas, atlikus slaptąjį kraujo tyrimą, jį užčiuopti padeda ir kiti požymiai.
Kaip svarbiausią veiksnį, kada reikėtų susirūpinti ir išsitirti dėl storosios žarnos vėžio, profesorius A. Tamelis paminėjo paciento amžių: „Ateina laikas, kai nelaukiant, kol ką nors pajusi, reikia pasitikrinti, nes pasitikrinus tokio vėžio išvengsi arba rasi jį dar pačioje pradžioje ir gydymas beveik garantuos, kad pilnai pasveiksi“.
Tiesa, labai retai storosios žarnos vėžys nustatomas ir jaunesniems žmonėms, dažnai tiems, kurie turi genetinį polinkį sirgti šia liga. Bet tokiu, pasak profesoriaus A. Tamelio, yra labai mažai – 10–15 proc.
„Pagrindiniai simptomai yra du: kraujas išmatose (tada reikia ieškoti, kodėl kraujuojame) ir pasikeitęs tuštinimasis. Dažniausiai taip nutinka dėl pakeistos vietos, kelionių, labai dažnai dėl hemorojaus, bet gali būti ir dėl storosios žarnos vėžio“, – įspėjo profesorius A. Tamelis, paraginęs visus išsitirti.
Riziką didina genetika ir mityba
Profesorius T. Poškus, portalo „Delfi“ paklaustas, kokie yra storosios žarnos vėžio rizikos veiksniai, išvardijo kelis: „Vienas dalykas yra amžius. Mes matome tarp tų, kuriems daugiau nei 50 metų, reikšmingai didėjantį atvejų skaičių.
Bet jauniems žmonėms šis vėžys irgi pasitaiko ir mes matome šito vėžio didėjimą tarp jaunų žmonių. Pasaulyje jau atsiranda duomenų, kad galbūt mes turėtume tikrinti ne nuo 50, bet jau nuo 45 metų.
Antras rizikos veiksnys yra paveldėjimas, kai artimieji pirmos eilės giminės yra sirgę storosios žarnos vėžiu. Kuo tie giminės arčiau, kuo jų daugiau, tuo didesnė rizika paveldėti storosios žarnos vėžį. Dauguma vėžių yra susiję su genetine pažaida, o didelę dalį gentinių pažaidų mes paveldime“.
Pašnekovas pasakojo, kad storosios žarnos vėžys siejamas ir su vakarietišku gyvenimo būdu, perdirbtos, raudonos mėsos vartojimu, kartu – nedėkingu mikrobiomos pasikeitimu mūsų žarnyne.
Gali išgydyti net vėlyvų stadijų vėžį
Profesorius T. Poškus pastebėjo, kad vis dar apie du trečdalius vėžių nustatoma III–IV arba vadinamosios neapibrėžtos stadijos vėlai. Ir tik trečdalis – ankstyvosios.
„Mes galime išgydyti net ir dalį IV stadija sergančių pacientų. Bet, jeigu vėžys yra I stadijos, pagydome apie 95 proc. sergančiųjų, II stadijos – apie 80 proc., III stadijos – apie 40–50 proc., o IV stadijos, priklausomai nuo išplėtimo ir intensyvumo, operuojant tokius ligonius 5 metų išgyvenamumas yra 21 proc.“, – pasakojo gydytojas.
Profesorius A. Tamelis pritarė: storosios žarnos vėžys gana neblogai pasiduoda gydymui.
„Jeigu žiūrėsime bendrai Europos duomenis, apie 60–70 juo susirgusiųjų pilnai pasveiksta. Lietuvoje tokių yra 50–56 proc.
Net IV stadijoje, kai yra išplitęs vėžys, dėl turimų efektyvių gydymo metodų, 10–20 proc. pasveiksta pilnai. Tai reiškia, liga tikrai pasiduoda gydymui“, – portalui „Delfi“ sakė profesorius A. Tamelis.
Anot jo, storosios žarnos vėžio gydymas susideda iš keleto gydymo metodų derinių.
„Jie susideda iš operacinio, kaip pagrindinio gydymo, šiek tiek prieš ir po operacijos chemoterapijos, spindulinės terapijos. Dabar yra ir biologinės terapijos“, – vardijo pašnekovas.
Aišku, storosios žarnos vėžys, kaip ir kiti augliai, plinta.
„Plitimo kelių yra įvairių: jis tiesiai auga, per limfmazgius, kraują. Dažniausios vietos yra kepenys ir plaučiai. Bet jis pakankamai dažnai plinta kaip vienas papildomas mazgas, todėl plaučių ar kepenų operacijos galimos ir leidžia išgydyti netgi taip išplitusį naviką“, – pasakojo profesorius A. Tamelis.