– Papasakokite, kas yra sepsis ir kokį pavojų žmonių sveikatai ši būklė kelia?
– Sepsis suprantamas kaip infekcijos sukelti gyvybei pavojingi organų funkcijų sutrikimai, lemiantys sunkias, ilgalaikes sveikatos komplikacijas, dažnai pasibaigiančias mirtimi. Paprastai tariant, tai yra labai pavojinga būklė, kurios metu organizmo imuninė sistema pernelyg suaktyvėja, bandydama kovoti su infekcija, tuo pačiu metu sukeldama didelį uždegimą. Sepsis gali vystytis labai greitai, o jei nesuteikiamas reikiamas gydymas – gali būti mirtinas.
– Ar sepsis yra dažnai pasitaikanti liga?
– Nors apie sepsį nekalbama taip dažnai ir plačiai kaip apie kitus pavojingus sveikatos sutrikimus, visgi sepsiu sergama vis dažniau ir daug jo aukų neišgyvena dėl pavėluoto gydymo. Sepsiu serga visų amžiaus grupių žmonės nepriklausomai nuo lyties, rasės, socialinės padėties visuomenėje. Apie sepsį daugiau išgirstame tik tada, kai nuo jo miršta visuomenei žinomi arba jauni ir sveiki žmonės, pavyzdžiui, susirgę meningokokų sukelta infekcija. Laimė, tobulėjant technologijoms ir gerėjant sveikatos priežiūros priemonėms, gydymas tampa vis sėkmingesnis.
Kodėl apie sepsį turėtų žinoti ne tik medicinos personalas, bet ir visuomenė?
Sepsio gydymo sėkmė labai priklauso nuo kuo greičiau pradėto gydymo – net ir kelios valandos gali lemti visiškai sveiko žmogaus mirtį. Todėl apie sepsį daugiau turėtų žinoti ne tik medikai, bet ir visa visuomenė. 70 proc. sepsio atvejų prasideda dar prieš ligoniui patenkant į gydymo įstaigą, todėl susirgusiems sunkesne infekcija medicininės pagalbos reikėtų ieškoti skubiai – kuo anksčiau gydymas pradedamas, tuo jis būna efektyvesnis. Jei susirgusieji, jų artimieji ir medikai dažniau keltų klausimą „Ar tai jau sepsis?“, tai padėtų išgelbėti milijonus gyvybių pasaulyje.
– Kaip susergama infekcijomis, kurios vėliau gali komplikuotis į sepsį?
– Mūsų aplinkoje gyvena daugybė infekcijas galinčių sukelti mikrobų – bakterijų, virusų, grybelių, parazitų. Į mūsų kūną iš aplinkos jie gali patekti per odą, žaizdas, juos galime įkvėpti ar nuryti su užterštu maistu ar gėrimais. Kartais mūsų kūne pavyzdžiui, žarnyne, esantys naudingi mikrobai, gali prasiskverbti į kitus greta esančius sveikus sterilius audinius ir ten sukelti infekciją.
Paprastai mūsų imuninė sistema turėtų mus saugoti nuo infekcijos išsivystymo, identifikuodama mikrobus ir kovodama su jais. Į gausių ir agresyvių mikrobų prasiskverbimą imuninė sistema dažniausiai sureaguoja labai kovingai, kartais priešingai – imuninis atsakas būna per silpnas. Mikrobai išplinta, prasideda infekcija, susirgusio žmogaus kūne prasideda stiprus uždegimas, sukeliantis ląstelių, audinių ir organų pažeidimą bei sutrikdantis jų funkcijas – taip pasireiškia sepsis.
– Kas atsitinka prasidėjus sepsiui?
– Dėl mikrobų sukelto uždegimo išsiplečia smulkiosios kraujagyslės, skysčiai iš kraujo skverbiasi į aplinkinius audinius, sukelia jų brinkimą, sumažėja arterinis kraujo spaudimas, kraujo patekimas į gyvybei svarbius organus. Kraujagyslėse susidaro smulkūs krešuliai, kraujo ląstelės sulimpa, sulėtėja kraujo tėkmė, sumažėja deguonies ir maisto medžiagų patekimas į ląsteles, prasideda svarbių organų veiklos sutrikimai, galintys pasibaigti mirtimi.
Ar galima sepsį atpažinti anksčiau nei prasideda svarbių organų veiklos sutrikimai?
Bet kuri infekcija gali komplikuotis sepsiu, o jo pradinius požymius galima supainioti su kitų ligų simptomais, todėl sepsį yra nelengva nustatyti. Dėmesį reikėtų atkreipti į tokius pradinius sepsio požymius: karščiavimą, šaltkrėtį; šaltą, drėgną, prakaituotą, pasikeitusios spalvos odą; padažnėjusį kvėpavimą, sunkumą kvėpuoti; padažnėjusį pulsą, sumažėjusį kraujo spaudimą; sumišimą, nerimą, orientacijos sutrikimus. Pastebėjus tokius simptomus reikia nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos.
– Koks gydymas reikalingas susirgus sepsiu ir kiek jis veiksmingas?
– Sergančių sepsiu gydymas priklauso nuo skirtingų faktorių, tokių kaip, infekcijos rūšis, organų funkcijų sutrikimų sunkumas. Sudėtingos būklės ligoniams būtinas nuolatinis, atidus stebėjimas, visapusiškas organizmo veiklos ištyrimas ir gydymas ligoninėje, dažniausiai – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Įprastai tokių ligonių gydymas pradedamas skysčių infuzija į veną, skiriamas deguonis, infekcijos sukėlėjus naikinantys vaistai, atveriamas ir išvalomas infekcijos židinys. Jei reikia, gyvybei svarbių organų veiklos užtikrinimui skiriami kraujo spaudimą didinantys vaistai, gali prireikti dirbtinio kvėpavimo aparato, „dirbtinio inksto“ bei kitų vaistų ir gydymo priemonių. Deja, apie 20 proc. pacientų, kuriems diagnozuojamas sepsis, išgelbėti nepavyksta.
– Ar sepsis turi liekamųjų reiškinių, kurie pastebimi po gydymo?
– Sepsis gali turėti liekamųjų reiškinių arba komplikacijų, kurios pasireiškia po gydymo. Šios komplikacijos priklauso nuo sepsio sunkumo, paciento amžiaus, buvusių sveikatos problemų ir kitų veiksnių. Nuo sepsio pasveikę pacientai gali jausti nuolatinį nuovargį, silpnumą, raumenų ir sąnarių skausmus bei kitus fizinius simptomus. Kai kurie pacientai po sepsio patiria psichologinių problemų, pavyzdžiui, jiems pasireiškia depresija, potrauminis stresas ir kt. Be to, ilgalaikių pažeidimų gali turėti širdis, plaučiai, inkstai ar kepenys. Todėl jiems reikalinga ilgalaikė medicininė priežiūra ir reabilitacija.
– Ar egzistuoja sepsio prevencija? Jei taip, kokia ji?
– Išvengti sepsio gali padėti vakcinacija nuo tam tikrų infekcijų, tinkamai atliekama rankų higiena, sanitarinės sąlygos, hospitalinių infekcijų prevencija.
– Rugsėjo 13-ąją minima Pasaulinė sepsio diena. Koks jos tikslas?
– Kiekvienais metais Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vyksta renginiai, skirti Pasaulinei sepsio dienai. Šios dienos tikslas yra didinti supratimą ir sąmoningumą apie sepsį, jo poveikį žmonėms ir sveikatos priežiūros sistemoms visame pasaulyje. Pasaulinės sepsio dienos renginiai ir informacinės kampanijos padeda šviesti žmones apie sepsį, jo simptomus, rizikos veiksnius ir svarbą laiku diagnozuoti ir gydyti. Kartu ši diena atkreipia sveikatos sektoriaus darbuotojų dėmesį ir padeda geriau suprasti sepsio diagnostikos ir gydymo galimybes.