Kaip sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis, nieko panašaus į tokį centrą Lietuvoje nebuvo. O mokslui skiriamos lėšos po to atneša didelę naudą žmonėms.
Apie naują centrą bei tai, kas padeda išvengti insulto, prof. D. Jatužis papasakojo Žinių radijo laidoje „Mokslas suprantamai“.
Bet kokie vaistai ar kiti medicininiai atradimai, prieš pradedant taikyti žmonėms, turi praeiti ilgą kelią, o didelė dalis ikiklinikinių tyrimų atliekama su eksperimentiniais gyvūnais.
Visgi, kai šiais laikais, kai gyvūnams pradedami taikyti humaniško elgesio principai, aukoti tūkstančius laboratorinių gyvūnų tyrimams tampa neetiška, be to, gauti rezultatai neatitinka rezultatų su žmonėmis, nes gyvūnų ir žmonių audiniai skiriasi.
Todėl mokslininkai sugalvojo išeitį – panaudoti organoidus.
„Organoidai yra dirbtinai auginami audiniai, atitinkantys žmogaus organizmo biologines struktūras. Organoidai turėtų padėti tyrimams neaukojant gyvūnų ir galima gauti tikslesnius rezultatus. Tikimės, kad ateityje bus galima juos panaudoti ir organų pažeidimams, defektams gydyti, bet tai tolimesnis etapas“, – sakė prof. D. Jatužis.
Laidoje profesoriaus buvo paklausta, kodėl lietuvių širdies ir kraujagyslių sveikata yra tokia prasta.
„Vienas iš paaiškinimų – mūsų žmonių sveikatos kultūros stoka. Vien vaistais visos kardiovaskulinės ligų rizikos išspręsti neįmanoma. Tai parodė skandinavų ir kitų šalių patirtis. Kai pradedamos pakankamai aktyvios šviečiamosios veiklos, žmonių skatinimas, kad sveika gyvensena yra pagrindas, kad rečiau sirgtume, ir tai veikia efektyviau nei gydytojo paskirta tabletė.
Jeigu žmonės juda, palaiko fizinį aktyvumą, pakankamai išsimiega, pailsi, žino savo sveikatos problemas ir jas gydo, tai miokardo infarkto, insulto, kraujagyslių trombozių ir kitų ligų sergamumas ženkliai sumažėjo“, – kalbėjo prof. D. Jatužis.
Apie 2000-uosius metus sergamumo insultu Lietuvoje ir Suomijoje skaičiai buvo gana panašūs. Tačiau dabar sergamumo skirtumas yra labai ženklus ir, deja, lietuvių nenaudai.
„Skandinavijoje žmonės vaikšto, ir šiaurietiško ėjimo lazdos iš ten atėjo, skatinama sveika mityba, žmonės žino, koks jų cholesterolis, gliukozė, jie patys stengiasi duoti indėlį savo sveikatai. Tai ne per savaitę, bet per dešimtmetį duoda labai akivaizdžių rezultatų“, – sakė laidos pašnekovas.
Laikantis sveikos gyvensenos principų, pasak prof. D. Jatužio, insulto riziką galima sumažinti net 80 proc.
„Joks vaistas tam neprilygsta. Pavyzdžiui, efektyviausi antikoaguliantai, kurie gelbėja daugybę žmonių su aritmijomis nuo insulto, jų poveikis bus daugiausiai 60–70 proc. Ir kaip vaistui tai yra didžiulis poveikis, bet matome, kad kiti principai gali daugiau“, – sakė profesorius.
Tiesa, kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, didžiausia medicininių paslaugų koncentracija yra didžiuosiuose miestuose, o regionuose galimybių mažiau. Visgi, pasak profesoriaus, blogiausia, kai žmogus išvis niekur nesikreipia, nes taip jam padėti neįmanoma.
„Bet sakyčiau, kad užleistų ligų atvejų mažėja. Kai mes studijavome mediciną, tikrai galėjome pamatyti daugiau ligų atvejų kaip iš XIX ar XX amžiaus vadovėlių. Dabar ligos anksčiau nustatomos ir pradedamos gydyti“, – teigė prof. D. Jatužis.
Pasak laidos pašnekovo, medicinos progresas nuo to laiko – milžiniškas. Tačiau problema, kad diagnostika pažengė labai smarkiai, o gydymo progresas atsilieka. Pavyzdžiui, Alzheimerio liga diagnozuojama daug greičiau nei seniau, bet efektyvaus gydymo vis dar nėra. Tuo metu migrenos, išsėtinės sklerozės ar insulto gydymas yra pažengęs.
„Laukiame genų žirklių ir korekcijų galimybių, kas leistų gydyti genetiškai nulemtas ligas. Esu optimistas ir tikiuosi, kad šito sulauksime“, – optimistiškai kalbėjo profesorius.
10 tūkstančių insultų per metus
Insultas yra ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Lietuvoje sergančiųjų itin daug – kasmet skaičiuojama apie 10 000 insultų. Dažniausios priežastys, dėl kurių ištinka smegenų insultas, žinomi rizikos veiksniai.
„Turėdami inovatyvias gydymo galimybes vis tik turime siekti, kad būtų mažinama rizika susirgti. Tai yra teisingai koreguoti kraujospūdį, cholesterolį ir cukrinį diabetą, gydyti nutukimą, kai KMI yra didesnis nei 30 kg/m², gydyti širdies ligas ir ypač prieširdžių virpėjimą, būti fiziškai aktyviems, rūpintis emocine sveikata ir streso profilaktika“, – anksčiau sakė prof. Dalius Jatužis.
Gydytojai pastebi, kad vis daugiau lietuvių išmoko pastebėti insulto simptomus ir anksčiau kreipiasi į ligoninę. Daliai pacientų insultas nepatvirtinamas, tačiau, pasak medikų, jau geriau kreiptis ir šios diagnozės neišgirsti, nei likti namuose ir pasitikti blogiausią išeitį.
Visą tekstą, kaip insultas gydomas moderniais būdais, rasite čia.
Sureguliuokite kraujo spaudimą
Aukštas arterinis kraujo spaudimas yra viena pagrindinių insulto priežasčių. Kiek anksčiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas, gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis pranešime žiniasklaidai paaiškino, kad nuolat aukštas arba padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) verčia kraujotakos sistemą – širdį, arterijas ir kraujagysles – sunkiau dirbti, kad kraujas judėtų po kūną. Dėl šio papildomo darbo atsiranda kraujagyslių pažeidimų, todėl didėja smegenų kraujagyslių plyšimo ir užsikimšimo rizika.
„Didesnę tikimybę sirgti hipertenzija turi tie žmonės, kurie nesilaiko subalansuotos mitybos principų ir vartoja alkoholį, rūko, neužsiima jokia fizine veikla, patiria daug streso. Stresas arba emocinė įtampa gali daryti įtaką kraujospūdžio padidėjimui net ir tam žmogui, kurio kraujo spaudimas paprastai yra normalus ir sureguliuotas“, – sako gydytojas.
Be to, jis teigia, kad aukšto kraujo spaudimo žmogus dažnai nepastebi, o į medikus kreipiasi tik tada, kai įvyksta komplikacija: miokardo infarktas, insultas arba kojų arterijų liga. Todėl doc. dr. A. Vilionskis ragina reguliariai matuoti kraujo spaudimą ir pastebėjus padidėjimą imtis reikalingų priemonių jam reguliuoti, nuo sveiko gyvenimo būdo iki gydytojo paskirtų vaistų vartojimo.
Nerūkykite
Gydytojas neurologas primena, kad rūkymas padidina insulto riziką 2–3 kartus, priklausomai nuo per dieną surūkomo cigarečių skaičiaus, palyginus su nerūkančiais žmonėmis. Be to, kartu gyvenantis rūkantis žmogus dviem kartais padidina ir nerūkančiojo riziką patirti insultą.
„Rūkant išsiskiria kenksmingų cheminių medžiagų, kurios iš plaučių patenka į kraują, neigiamai veikia kraujotakos sistemą. Anglies monoksidas mažina deguonies kiekį kraujyje, o nikotinas verčia širdį plakti greičiau. Dėl tabako dūmuose esančių cheminių medžiagų kraujas taip pat labiau linkęs krešėti. Visa tai didina kraujospūdį ir trombų susidarymo tikimybę, o kartu – insulto riziką. Be to, rūkymas gali turėti įtakos „blogojo“ cholesterolio susidarymui, tai irgi didina insulto riziką“, – sako jis.
Anot gydytojo neurologo, net jei žmogus rūko daug metų, metęs rūkyti jis vis tiek sumažins insulto riziką – net užkietėjusių rūkalių kraujotakos sistemos būklė po trijų mėnesių pradeda gerėti, praėjus dvejiems metams rizika gerokai sumažėja, o po penkerių metų ji būna panaši, kaip ir nerūkančiųjų. Paklaustas, ar rūkantys elektronines cigaretes taip pat rizikuoja patirti insultą, doc. dr. A. Vilionskis sako, kad ir elektroninės cigaretės didina insulto riziką.
Subalansuokite mitybą
Dar vienas veiksnys, padedantis sumažinti insulto riziką – subalansuota mityba, kurioje vyrauja augalinės kilmės produktai, žuvis, šiek tiek mėsos. Ši mityba plačiau žinoma Viduržemio jūros regiono dietos pavadinimu, o jos nauda širdies ir kraujagyslių sveikatai bei insulto prevencijai patvirtinta moksliniais tyrimais. Tyrimai taip pat parodė, kad nebūtina gyventi Viduržemio jūros regiono šalyse, kad būtų pasiekti panašūs rezultatai, tačiau reikia laikytis mitybos principų: valgyti daug vaisių ir daržovių (5 ar daugiau porcijų per dieną), riebios žuvies, pavyzdžiui, sardinių, lašišų ar skumbrių (ne mažiau nei 2 porcijos per savaitę), alyvuogių aliejaus, įvairių riešutų, ankštinių daržovių (ne mažiau nei 3 porcijos per savaitę).
„Per didelis suvartojamos druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekis susijęs su padidėjusia insulto rizika. Druska didina kraujospūdį, cukrus, saldūs gėrimai siejami nutukimu ir diabetu – insulto rizikos veiksniais, todėl sumažinus jų vartojimą sumažėja ir tikimybė susirgti insultu. Taip pat reikėtų vengti alkoholio, nes jis gali padidinti kraujo spaudimą ir prisidėti prie kitų sveikatos problemų“, – vardija gydytojas.
Judėkite
„Pasaulinė insulto organizacija skelbia, kad net vienas milijonas žmonių per metus patiria insultą dėl fizinio aktyvumo stokos. Tačiau situaciją gali pakeisti nedideli kasdieniai įpročiai – 30 minučių mankštos gali ketvirtadaliu sumažinti insulto riziką. Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti kontroliuoti svorį, mažinti kraujo spaudimą, stresą ir pagerinti bendrą širdies ir kraujotakos sistemos būklę, taigi – sumažinti insulto riziką. Be to, svarbu prisiminti, kad fizinis aktyvumas nebūtinai yra ėjimas į sporto salę – galima vaikščioti, bėgioti, lipti laiptais užuot važiavus liftu, dirbti namuose ar sode“, – apie judėjimo svarbą insulto prevencijai pasakoja gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis.
Mažai tikėtina, kad niekada nesportavusiems žmonėms nedidelis fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimai gryname ore, gali pakenkti. Tačiau jei žmogus serga liga, didinančia insulto riziką (pavyzdžiui, cukrinis diabetas, aterosklerozė ir kt.), arba vartoja tam tikrus vaistus, jis turėtų pasitarti su gydytoju dėl fizinės veiklos aktyvumo.
Be to, judėti turėtų ir jau išgyvenusieji insultą. Anot gydytojo, reguliari mankšta ir judėjimas jiems gali sumažinti kito insulto riziką, demencijos išsivystymo riziką, taip pat pagerinti gijimą ir bendrą savijautą, padėti įveikti nuovargį. Tačiau doc. dr. A. Vilionskis pabrėžia, kad prieš tai reikėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu ar ergoterapeutu, kurie parinks tinkamus pratimus.
