Paanalizuokime priežastis, kodėl gali šalti galūnės.
Visi turbūt sutiksite, kad žmogaus organizme yra gyvybiškai svarbūs organai, kurie geriausiai aprūpinami krauju (širdis, kepenys, plaučiai, inkstai ir, savaime suprantama, smegenys) ir ne tokie svarbūs (periferiniai) – mūsų galūnės. Žmogaus kūnas taip jau „surėdytas“, kad periferijos kraujotaka visuomet prastesnė, galūnių temperatūra žemesnė, tiek rankų ir kojų pirštų raumenų bei riebalinio audinio nedaug, todėl net ir visiškai sveikam žmogui, kritus aplinkos temperatūrai, pirmiausia pradeda šalti galūnės. Tai normalu, ir dėlto niekas, matyt, nesiskundžia.
Kai į gydytoją kreipiasi jaunos moterys, kurias kankina savo kūną įvairiomis dietomis, staigiai numeta 20-30 kg svorio; ar kompiuterių fanatikas, kuris sėdi įbedęs akis į monitorių 10-12 valandų per dieną, aišku, kad tai visų pirma yra neteisingos mitybos (atsirado deficitas geležies, magnio, omega-3 riebalų rūgščių,vitaminų ) ar dienos režimo problemos (dėl ilgo sėdėjimo pablogėjo kojų kraujotaka).
Gerai žinoma, kad šiek tiek blogesnė galūnių kraujotaka gali būti determinuota ir genetiškai. Tokiu atveju nuo pat ankstyvos jaunystės būna skundai dėl šąlančių galūnių, ir, jei nerandama kitų priežasčių, vienintelis patarimas – maksimaliai saugoti rankas bei kojas nuo šalčio. Be abejo, jei dėl mados ar kitų priežasčių nešiojate aptempiančius drabužius ar dėvite mažo dydžio avalynę, tai mechaniškai trikdo kraujotaką, čia jau yra jūsų asmeninis pasirinkimas, todėl šeimos gydytojas daugiau proto jums tikrai neįdės. Tenka pačiam spręsti, kas svarbiau – mada ar sveikata.
Ar galūnių šalimas gali būti vienu iš simptomų rimtų ligų?
Atsakymas būtų, be abejo taip, ir kai kada net labai rimtų ligų. Obliteruojantis endarteritas. Verčiant į suprantamą kalbą – arterijų užakimą sukeliantis uždegimas.
Gerai atsimenu, kaip žymiausias Lietuvos kardiochirurgas A. Marcinkevičius mums, jauniems medikams, aiškino, jog yra didžiulė tikimybė, jog beveik visi žvejai fanatikai, laikantys kojas valandų valandas šaltame vandenyje, rizikuoja užbaigti savo žvejo karjerą kojų gangrena. Šaltis šalia kitų veiksnių (ypač rūkymo) ne tik išprovokuoja ligą, bet pastoviai šąlančios kojos tampa vienu iš šios ligos simptomų.
Kojų nuovargis, skausmai einant, atsiradęs protarpinis šlubumas signalizuoja apie ligos progresavimą bei būtinybę kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Deja, savo gydytojo praktikoje teko matyti jaunų vyrų, kuriems dėl šios ligos teko amputuoti abi kojas.
Šiuo metu dažnėjantis susirgimas – šalčio alergija arba dar įvardinama kaip pseudoalergija, nes alergenus tradiciškai mes įsivaizduojame truputį kitaip. Teko turėti pacientą, kuriam, esant teigiamai oro temperatūrai 10-12 laipsnių, išėjus į lauką, imdavo bėgti nosis, pradėdavo šalti ir tinti rankos, o šiltą vasarą dėl ženkliai padidinto terminio jautrumo negalėdavo net maudytis ežere, nes, išlipus iš vandens, šaldavo rankos ir kojos.
Beje, šalčio alergijos diagnozę galite nustatyti ir patys. Uždėkite ledo kubelį ant rankos. Jei po 20 min. paraus, pradės perštėti ir niežtėti toje vietoje, atsiras pūslelės - matomai, jums yra šalčio alergija. Vienas iš susirgimų – periferinė neuropatija (periferinių nervų pažeidimas), kurios atveju kai kurie pacientai be būdingų skundų tirpimu, dilgčiojimu, atžymi, kad šąla galūnės, nors man asmeniškai dėl savo darbo specifikos dažniau tekdavo susidurti su šiuo skundu, esant alkoholinei neuropatijai. Periferinės neuropatijos priežastimi be alkoholio gali būti diabetas (dažniausiai), įvairios infekcijos, nors trečdaliu atvejų ligos priežastis taip ir lieka neaiški.
Kai kas sako, kad šąlančios galūnės-senatvės požymis. Juk nuo aterosklerozės ir jos pagrindinio simptomo – kraujagyslių siaurėjimo, sąlygojančio kraujotakos blogėjimą, pabėgti sunku. Galbūt.Bet sveikas gyvenimo būdas, tinkama mityba tikrai prailgins tą laiką, kada dar galėsite džiaugtis gyvenimu.
Viena iš dažniausių ligų, kurios metu blogėja periferinė kraujotaka ir šąla galūnės – diabetas (cukraligė). Šiuolaikinė šios ligos diagnostika pakankamai paprasta, ir dabartiniai mokslo pasiekimai (insulininės pompos) leidžia net ir sergant I tipo diabetu gyventi pilnavertį gyvenimą.
Yra grupė ligų, kai ir nesant išreikštai aterosklerozei, gali atsirasti šąlančių galūnių simptomai.
Tai ir širdies nepakankamumas, kuriam būdinga dusulys, dažnas pulsas, ženkliai sustiprėjantys fizinio krūvio metu, kojų tinimai.
Hipotirozė – skydliaukės funkcijos nepakankamumas, kada dėl skydliaukės hormonų trūkumo žmogaus organizme viskas pradeda lėtėti – ir pulsas, ir kraujo apytaka, ir medžiagų apytaka, ir žarnyno, ir nervų sistemos veikla. Toks ligonis tampa vangus, pradeda tukti, krenta intelektiniai pajėgumai. Būdinga, kad pacientai atžymi, jog jiems pastoviai šąla galūnės net karščiausią vasaros dieną.
Pakankamai dažnai kasdieninėje savo praktikoje šeimos gydytojas susiduria su anemija (mažakraujyste). Dažniausiai anemija atsiranda dėl geležies deficito. Pasaulyje geležies deficitine mažakraujyste serga apie 2 milijardus gyventojų. Pagrindinė priežastis – nepakankama, netinkama mityba, kai maiste yra trūkumas geležies, vitamino C.
Be šąlančių galūnių anemija sergantys pacientai dar skundžiasi bendru silpnumu, apetito stoka, lėtiniu nuovargiu, dusuliu, „muselėmis“ akyse. Apžiūrint stebimas odos blyškumas.
Hipotonijos (žemo kraujospūdžio) atveju dėl nepakankamos periferinės kraujotakos taip pat šąla mūsų galūnės. Taip pat būdinga vangumas, silpnumas, noras prigulti. Hipotonija dažniausiai yra simptomas kitų ligų (hipotirozės, infekcinių ligų, avitaminozės ir kt.) Hipotonija, kaip savarankiška liga, yra susijusi su kraujagyslių tonuso reguliacinių mechanizmų sutrikimu. Sergant hipotonija, pavojingiausi yra nualpimai, kada krentant, galima susižeisti.
Raudonoji vilkligė – sunki autoimuninė liga, kurios metu pažeidžiama ne tik oda, bet ir vidaus organai. Šąlančios galūnės – vienas iš šios ligos simptomų.
Kita liga, kurios atveju būna dažniausiai rankų pirštų šalimai yra Reino liga. Jos dažnis 5-10 proc. Dažniausiai serga jaunos moterys. Ligos eiga – gėrybinė ir, kaip taisyklė, problemų nesudaro. Dažniausiai šaltų orų periodo metu užeina priepuoliniai kraujagyslių spazmai, dėl ko rankų pirštai šąla ir bąla, po kiek laiko pamėlsta ir jau trečios fazės metu, kada atsistato kraujotaka, pirštai parausta, paburksta, prakaituoja. Priepuolių dažnis nuo kasdieninių iki kelių kartų metuose. Jei priepuoliai reti, ypatingo gydymo nereikia – paprasčiausiai vengti šalčio, stresų, nerūkyti. Jei dažni – būtina gydytojo konsultacija.
Tai ką daryti, kai šąla galūnės? Atsakymas vienintelis – jei yra rimtos ligos, būtina gydyti pagrindinę ligą. Šeimos gydytojas priims tinkamiausius sprendimus dėl tyrimų, gydymo, konsultacijų.
Ką privalo daryti pats pacientas? Keisti gyvenimo būdą, jei jis kaltas dėl atsiradusių kraujotakos problemų. Gerai žinoma, kad nikotinas sukelia kraujagyslių spazmus, todėl būtina mesti rūkyti. Kai kepenys nepajėgia metabolizuoti perteklinio alkoholio, tarpiniai labai toksiški jo apykaitos produktai gali pažeisti visus organizmo audinius, todėl būkime protingi.
Keiskime mitybos įpročius, valgykime daugiau vaisių, daržovių, liesos mėsos, žuvies. Neužmirškime, kad yra daug produktų, kurie pagerina kraujotaką (česnakas, ginkmedžio preparatai, nikotino r., B grupės vitaminai, vitaminai C, PP ir t.t.).
Bendrinė mankšta, rankų, kojų masažai, kontrastinės vonelės rankoms, kojoms, šiltos vonios visam kūnui. Suprantama, saugokite savo šąlančias galūnes. Šiltos kojinės, pirštinės, tinkami drabužiai yra būtini. Be abejo, stebuklų iš karto norėti nereikia, bet tinkamas užsispyrimas ilgainiui tikrai duos teigiamų rezultatų.