Šiuo atveju gali būti konstatuojamas pasveikimas nuo COVID-19 ligos, tačiau pacientas, praėjus 28 d. nuo pirmųjų ligos simptomų, dar ilgą laiką jaučia pačius įvairius požymius, pasireiškusius ligos pradžioje ar atsiradusius naujai. Šie simptomai daugumą sergančiųjų pokovidiniu sindromu gali varginti 6 mėn. ir ilgiau, kol reikšmingai susipilnėja ir išnyksta.
Dažniausiai sutinkama simptomų triada
Pokovidiniam sindromui, skirtingai nuo kitų susirgimų, būdinga ypatingai marga simptomatika. Džniausiai sutinkama simptomų triada – sekinantis nuovargis, išliekantis dusulys ir pažintinių funkcijų susilpnėjimas: susilpnėjęs mąstymo aštrumas, negebėjimas koncentruotis bei sunkumai išlaikyti dėmesį, didesnis pastangų poreikis atliekant protines užduotis ar jų iki galo negalint atlikti.
Tačiau tyrėjai suskaičiuoja net iki 200 įvairiausių pacientų nusiskundimų. Tai ir miego sutrikimas – nemiga, negalėjimas užmigti, poilsio trūkumas, ryškūs, ar net košmariški sapnai, naujai atsiradę širdies permušimai ir skausmai širdies plote, nuotaikos pokyčiai su polinkiu į depresyvumą, nuolatiniai ar migruojantys raumenų ir sąnarių skausmai, kojų šalimas, susilpnėjusi klausa, pakitęs regėjimo aštrumas, ar naujai stebimi odos pokyčiai – bėrimai, odos sausumas.
„Ar kas susidūrėte, kai po koronaviruso prasidėjo bėrimai?“, „Gal kam po koronos tirpsta rankos ar dilgčioja?“, „Kažkoks košmaras, tokių skausmų gyvenime nesu jautusi“. Tai vos keletas pacientų įrašų iš feisbuko grupių, bendrai vienijančių per 20 000 susiburusiųjų.
Kuriems pacientams būdingas pokovidinis sindromas?
Paradoksalu, tačiau pokovidinis sindromo išsivystymas būdingas jauno, darbingo 30-59 m. amžiaus moterims, kurių dauguma iki COVID-19 ligos neturėjo jokių gretutinių ligų ir savo sveikatos būklę vertino kaip gerą arba labai gerą. Dauguma jų buvo fiziškai aktyvios. Tiesa, detaliau analizuojant buvo stebimas polinkis į pokovidinio sindromo išsivystymą pacientams, sirgusiems bronchų astma, migrena, aterine hipertenzija, refliukso liga arba buvo diagnozuota alergija tam tikriems maisto produktamas, sezoniniams alergenams ar aplinkos dirgikliams. Dar vienas būdingas šių pacientų požymis, kad 9 iš 10 pacientų šią ligą persirgo ir gydėsi ambulatoriškai namuose ir vos 1 iš 10 COVID-19 gydėsi ligoninėje.
Kodėl serga moterys?
Viena iš mokslininkų svarstomų teorijų, jog tai galimai tai susiję su moterų vartojamais hormoniniais kontraceptikais ar pakaitine hormonų terapija menopauzės laikotarpiu. Keliama hipotezė, kad šių preparatų vartojimas susijęs su biocheminiais kai kurių mikroelementų pokyčiais, pavyzdžiui, magnio trūkumu, galinčiu daryti įtaką vitamino D pasisavinimui. Nors esama įvairių tyrimo duomenų, tačiau vitaminas D kaip antioksidantas, kai kurių autoritetingų ekspertų nuomone laikomas COVID-19 prevencijos priemone. Vartojant hormoninius preparatus taip pat gali sumažėti ir cinko, kuris taip pat rekomenduojamas COVID-19 prevencijai.
Kaip ilgai gali tęstis pokovidinio sindromo simptomai
Vertinant pirmosios pandemijos metu apibendrintus sergančiųjų pokovidinio sindromo duomenis, deja, tenka konstatuoti, kad sergančiųjų nusiskundimai gali tęstis iki 6 mėn., o kai kurie ir ilgiau. Nors daugumai pacientų simptomai susilpnėja ar išnyksta per pirmuosius 3 mėnesius, didžioji dalis sergančiųjų savo sveikatos būklę vis dar vertina kaip patenkinamą, o daugiau nei ketvirtadalis kaip blogą.
Šiai chameleoninį atspalvį turinčiai ligai ypatinga ir tai, kad greta įprastinių simptomų, ilgainiui gali atsirasti ir visiškai nauji, ligai, rodos, nebūdingi simptomai.
Pokovidinio sindromo varginantys simptomai gali daryti ir ženklią įtaką fiziniam pajėgumui. Tyrimai rodo, kad vos kas ketvirtas pacientas sugeba aktyviai grįžti į darbinę veiklą kaip ir dirbo iki susirgimo. Deja, maždaug kas antras pacientas dėl išliekančių varginančių ligos simptomų esti priverstas darbe dirbti mažesniu intensyvumu.
Kaip galima vaduotis iš pokovidinio sindromo gniaužtų?
Nors ir pasitaiko išimčių, tačiau dauguma naujai atsiradusių ir užsitęsusių nusiskundimų, persirgus COVID-19 liga, galime tapatinti su pokovidiniu sindromu ir taikyti simptominį gydymą. Pagrindinė rekomenduojama universali priemonė šiems pacientams išlieka dozuotas kasdienis fizinis aktyvumas.
Pačioje pradžioje, priklausomai nuo turimų jėgų atliekamas fizinis krūvis gali būti labai lengvas: idealu pradėti nuo lengvo malonaus pasivaikščiojimo, pamažu jį intensyvinant. Ypač svarbu vengti didelių krūvių, nes simptomai gali vėl atsinaujinti.
Neatsistačius uoslės receptoriams, juos galime lavinti uodžiant skirtingus kvapus. LSMU Ergoterapijos studijų magistrai savo moksliniame darbe įrodė, kad taikant kvapų suvokimo testą, susidedantį iš 16 skirtingų kvapų, greičiau atsistato ne tik prarasti uoslės receptoriai, bet ir lavėja pažintinės funkcijos. Taip pat sergantieji pokovidiniu sindromu su šeimos gydytojo siuntimu gali būti nukreipti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai.