„Prieš 30–40 metų moterims diagnozuotas krūties vėžys 50 proc. atvejų buvo pasiekęs I ar II stadiją, šiuo metu šis skaičius yra išaugęs iki 72–74 proc. Tai reiškia, kad gerokai dažniau liga yra nustatoma ankstyvoje stadijoje, o tai leidžia išgelbėti šimtus gyvybių, užtikrinti optimalius gydymo rezultatus ir gerą pacientų gyvenimo kokybę“, – pasakoja prof. habil. dr. V. Ostapenko.
Tai – ne vienintelė gera naujiena. Remiantis naujausių tyrimų duomenimis, Lietuva patenka į penketuką šalių, kuriose per pastaruosius 5-erius metus fiksuotas sergamumas krūties vėžiu sumažėjo 11 proc. Anot gydytojo, šis pasiekimas – bendrų pastangų rezultatas.
„Prie tokio šiuolaikinės medicinos laimėjimo prisidėjo Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvoje dirbantys profesionalūs gydytojai ir jų taikomi pažangūs gydymo metodai, nevyriausybinės organizacijos bei vykdomos krūties vėžio prevencinės programos. Šį pasiekimą lėmė ir dar vienas svarbus veiksnys – augantis sąmoningumas, ypač tarp moterų, dėl būtinybės rūpintis savo sveikata ir onkologinių ligų profilaktika“, – teigia prof. habil. dr. V. Ostapenko.
Lietuvos rezultatai būtų dar geresni, jeigu ne tik moterys, bet ir vyrai skirtų daugiau dėmesio krūties vėžio prevencijai. Dėl jaučiamo nepatogumo, baimės ar nenoro kreiptis į gydytoją pasireiškus šios onkologinės ligos simptomams, jiems nustatomas navikas dažniausiai būna gerokai pažengęs: III ir IV stadijos, o tai lemia prastesnius gydymo rezultatus.
Savityros svarba gydymo sėkmei
Profesorius akcentuoja, kad reguliari krūtų savityra ir pagalbos kreipimasis laiku padeda krūties vėžį diagnozuoti ankstyvoje stadijoje, o tai leidžia gydytojams taikyti efektyvius gydymo metodus ir išsaugoti krūtį.
„Kiekviena moteris, nepriklausomai nuo savo amžiaus, kartą per mėnesį turėtų apžiūrėti savo krūtis ir užsiimti jų savityra. Ši procedūra nei skausminga, nei sudėtinga, tačiau labai svarbi, nes leidžia pastebėti pokyčius, kurie gali įspėti apie besivystančią onkologinę ligą. Tereikia atsistoti prieš veidrodį ir atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo krūtys, ar jos skiriasi viena nuo kitos, ar yra įdubimų, žaizdelių spenelių srityje, kraujingų išskyrų, deformacijų, odos pokyčių bei guzelių. Pastebėjus šiuos krūties vėžiui priskiriamus simptomus rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – teigia prof. habil. dr. V. Ostapenko.
Vyrams į mamologą reikėtų kreiptis, jeigu jie savityros metu apčiuopė darinį krūtyje, pastebėjo jos deformaciją, spenelių pokyčius ar kraujingas išskyras.
„Kai pacientas kreipiasi į gydytoją, priklausomai nuo pasireiškusių simptomų, jam gali būti paskirtas ultragarsinis echoskopinis ar rentgeninis tyrimas. Jie abu yra neskausmingi, o svarbiausia – leidžia patvirtinti ar paneigti krūties vėžio diagnozę ir, esant poreikiui, suplanuoti individualiai tinkantį gydymą“, – aiškina gydytojas mamologas, onkochirurgas prof. habil. dr. V. Ostapenko.
Kaip gydomi gerybiniai navikai?
Pasak V. Ostapenko, dažniausiai yra nustatomi gerybinės kilmės krūties navikai – fibroadenomos. Kai aptiktas darinys yra nedidelis, operacija nesiūloma, tačiau kai jis pasiekia 2,5–3,5 cm dydį, rekomenduojama atlikti chirurginę intervenciją.
„Jeigu leidžia paciento situacija, operacijos metu atliekami kosmetiniai pjūviai: aplink aureolę (mažą rožinės spalvos sritį aplink spenelį) periareoliarinis pjūvis arba po krūtimi – inframamarinis pjūvis. Be to, operaciją galima derinti su nedideliu krūties pakėlimu, nes mūsų tikslas – ne tik saugiai pašalinti darinį išsaugant krūties grožį, bet ir pasirūpinti, kad pacientas būtų patenkintas estetiniais darbo rezultatais“, – pasakoja gydytojas onkochirurgas.
Dažniausiai chirurginė intervencija, kurios metu šalinami gerybinės kilmės navikai, atliekama taikant bendrinę nejautrą. Chirurgas prieš operaciją apžiūri pacientą, aptaria su juo chirurginę taktiką, intervencijos apimtį, galimas komplikacijas ir estetinius rezultatus. Po operacijos būtini keli perrišimai tam, kad gydytojas galėtų įvertinti, kaip klostosi pooperacinis laikotarpis ir žaizdos gijimo procesas bei informuotų pacientą apie galutinį ištirto naviko patologinį rezultatą, skirtų nurodymus dėl stebėsenos.
Piktybiniam navikui gydyti – platus operacijų ir metodikų spektras
Profesoriaus teigimu, jeigu atlikus tyrimus nustatomi piktybinės kilmės navikai, atsižvelgiant į indikacijas, gali būti atliekamos standartinės radikalios (krūties šalinimo), tausojančios (krūtį išsaugančios), rekonstrukcinės ir onkoplastinės krūties vėžio operacijos. Sprendimą dėl tolimesnės gydymo taktikos priima daugiaprofilinis gydytojų susirinkimas, įvertinęs individualią paciento situaciją.
„Onkoplastinė krūties vėžio operacija – tai kombinuota chirurginė intervencija, kurios metu vienmomentiškai atliekama ir onkologinė operacija, ir krūties plastika, siekiant pagerinti estetinius chirurginio gydymo rezultatus. Onkologinio operacijos etapo metu užtikrinamas onkologinis radikalumas tikrinant, ar navikas buvo pašalintas radikaliai. Tam atliekamas rentgeninis ir patologinis pašalintos krūties dalies su naviku tyrimas bei kelių pažasties duobės limfmazgių skubus patologinis tyrimas“, – apie chirurginio piktybinių navikų gydymo procesą pasakoja prof. habil. dr. V. Ostapenko.
Baigus onkologinį operacijos etapą, pereinama prie krūties plastinio korekcinio etapo. Priklausomai nuo pirminio krūties naviko lokalizacijos, taikomos 6 pagrindinės onkoplastinių operacijų metodikos, kurios leidžia chirurgui pagerinti pooperacinį estetinį rezultatą.
Gydytojas mamologas, onkochirurgas sako, kad onkoplastinė operacija yra atliekama taikant bendrinę nejautrą. Chirurgas prieš operaciją apžiūri pacientą, aptaria su juo chirurginę taktiką, intervencijos apimtį, galimas komplikacijas ir estetinius rezultatus. Po operacijos būtini perrišimai tam, kad gydytojas galėtų įvertinti, kaip klostosi pooperacinis laikotarpis ir žaizdos gijimo procesas bei informuotų pacientą apie galutinius patologinius rezultatus. Taip pat pateiktų daugiaprofilinės komisijos rekomendacijas dėl tolimesnio gydymo (specialiais priešvėžiniais vaistais, spinduline terapija), reabilitacijos ir stebėsenos.
Prevencija: ką gali padaryti kiekvienas?
Onkochirurgas V. Ostapenko sako, kad norint sumažinti tikimybę susirgti krūties vėžiu, svarbu laikytis tam tikrų individualių prevencijos priemonių: sveikai ir subalansuotai maitintis, būti fiziškai aktyviems, nevartoti alkoholio, nerūkyti ir išlaikyti normalų kūno svorį. Be to, reikėtų vengti nėštumo nutraukimo, ilgiau nei 5 metus trunkančios pakaitinės hormonų terapijos ar naudojamos kontracepcijos.
„Jaunoms merginoms ir moterims taip pat rekomenduojama kas 3 metus apsilankyti pas gydytoją mamologą ir atlikti krūtų echoskopiją. Sulaukusioms 50–69 metų amžiaus – kas 2 metus dalyvauti nemokamose krūties vėžio profilaktinėse programose ir atlikti mamografinį tyrimą, kuris susidariusius navikus leidžia aptikti labai anksti“, – priduria Vilniaus gydytojas mamologas, onkochirurgas prof. habil. dr. Valerijus Ostapenko.
Atminkite, kad laiku pasirinktos prevencijos priemonės ir pažangūs gydymo metodai šiandien leidžia įveikti krūties vėžį, todėl rūpinkitės savimi ir paskatinkite tai daryti aplinkinius.