Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ apie tai pasakojo Santaros klinikų pilvo chirurgas, Lietuvos koloproktologų draugijos viceprezidentas prof. dr. Tomas Poškus.

Ne visada teigiamas rezultatas reiškia vėžį

„Akimis matome kraujo gramus, o šiais testais galime nustatyti tūkstantąsias kraujo gramo dalis. Šie tyrimai yra labai jautrūs ir specifiški žmogaus kraujui. Jei atsakymas teigiamas, turėtų kilti klausimas, iš kur yra tas kraujas“, – pasakojo prof. dr. T. Poškus.

Kraujas gali atsirasti dėl kelių priežasčių, rimčiausios yra dvi: storosios žarnos polipai ir storosios žarnos vėžys.

Tyrimas neskausmingas, nežalingas, nesudėtingas atlikti.

Baltijos ir Amerikos klinikos“ abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus

„Pastaruoju metu daug kas yra bandę namuose atlikti koronaviruso testus, dauguma žino, kas yra nėštumo testas. Tokiu pat principu atliekamas slapto kraujo išmatose testas, tada sužinome, ar yra kraujo pėdsakų, ar ne. Pirmas signalas, kad jei kraujo pėdsakų nėra, viskas gerai, o testą kartoti reikėtų po poros metų.

Jei testas teigiamas ir randama kraujo pėdsakų, reikėtų atlikti kolonoskopiją. Tada pasižiūrima, koks kraujavimo šaltinis“, – sakė profesorius.

Tačiau net ir gavus teigiamą testo rezultatą, nereikia nusigąsti, nes didžiajai daliai žmonių tai nereiškia vėžio.

Maždaug 60 proc. tiriamųjų, kuriems nustatytas teigiamas testo rezultatas, patologinių pakitimų neturi, tik jų žarna išskiria daugiau kraujo. Apie 30 proc. žmonių, gavusių teigiamą atsakymą, turi nepiktybinius polipus, kuriuos pašalinus galima išvengti storosios žarnos vėžio. Tik apie 2 proc. žmonių turi piktybinius navikus, bet dažniausiai vėžys būna ankstyvos stadijos.

Žarnynas

Šį testą galima įsigyti vaistinėje, jis kainuoja kelis eurus.

„Pakuotėje yra rinkinukas, kuris leidžia nesusitepti rankų. Jo rezultatas atrodo taip pat, kaip koronaviruso ar nėštumo, nes atlikus tyrimą užlašinami keli lašai skysčio. Taip susidaro 2 juostelės arba 1. Jei dvi, testas teigiamas. Kiekvienas šį testą gali atlikti namuose“, – kalbėjo profesorius.

Kai kurie testą gauna nemokamai

Gavus teigiamą rezultatą, reikia registruotis pas gydytoją ir atlikti kolonoskopiją. Pasak gydytojo, storosios žarnos vėžys yra vienas iš nedaugelio, kurį su šiuo testu patikimai galima atrasti ikivėžinėse ar ankstyvosiose stadijose.

Profesorius priminė, kad Lietuvoje yra storosios žarnos vėžio patikros programa, kurioje nemokamai gali pasitikrinti kiekvienas 50–75 metų žmogus, kartą per du metus pas šeimos gydytoją. Pagal šią programą buvo pasitikrinta jau apie 2 mln. kartų nuo 2009 metų.

„Kviečiu visus, kurie brangina gyvenimą ir nori jį pratęsti – pasitikrinti. Jei negali nusipirkti testo, nueik pas šeimos gydytoją, ir jį tau duos“, – sakė profesorius.

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa

Kodėl žmonės neina tikrintis profilaktiškai?

Vis kyla klausimas, kodėl žmonės neina tikrintis profilaktiškai. Prof. dr. T. Poškus mato kelias priežastis. Viena – sovietmečio paveldas, kai žmogus galvoja, kad kažkas kitas turi pasirūpinti jo sveikata, o ne jis pats.

„Kitas pavyzdys – turėjome kovidą, mirtiną ligą, bet su visomis pastangomis paskiepijome 70 proc. visuomenės, o 30 proc. žmonių turi savo įsivaizdavimą apie gyvenimą. Tai rodo, kad dar nesame tokia brandi visuomenė, kokia galėtume būti“, – sakė gydytojas.

Storosios žarnos vėžys

Nors patikros programa prasideda tik nuo 50 metų, pasak profesoriaus, ją būtų tikslinga paankstinti.

„Vidutinės rizikos žmonės, tai yra tie, kurių giminėje nėra brolių, seserų, tėvų ar vaikų, sirgusių storosios žarnos vėžiu, tikrintis gali kaip visi. Bet, jei atvejų jau buvo, tie žmonės turėtų pasitikrinti 10 metų anksčiau nei jauniausias, susirgęs šia liga. Pavyzdžiui, artimajam, kai susirgo, buvo 52 metai, tai tikrintis reikėtų pradėti nuo 42 metų“, – kalbėjo pašnekovas.

Profesorius pastebi, kad norinčių pasitikrinti daugėja, be to, gerėja ir pats gydymas. Vėžys nebėra mirties nuosprendis, net jį nustačius galima pasveikti ir gyventi ilgus metus.

„Kartais aterosklerozė, kurią daugiau ar mažiau turime visi, gali būti žymiai pavojingesnė ir sunkiau pagydoma liga, nei ankstyvos stadijos vėžys. […] Jei norime gyventi ilgiau ir kokybiškai, profilaktinis tikrinimas leidžia tai padaryti“, – sakė prof. dr. T. Poškus.

Laidos „Ekspertai pataria“ įrašą rasite čia: