Refliuksas nesukelia pykinimo ir vėmimo
„Kartu su rūgštimi kartais atkeliauja ir tulžis bei kitos medžiagos iš dvylikapirštės žarnos, kurios gali būti dar agresyvesnės nei ta pati skrandžio rūgštis. Kartais būna taip, kad žmogus gydosi gerdamas vaistus nuo rūgštingumo, bet jam negerėja. Tada reikia pagalvoti, ar ligos negali sukelti tulžies problemos. Todėl labai atsargiai reikėtų elgtis su laisvai skiriamais vaistais nuo skrandžio rūgštingumo, nes jie kartais gali ne padėti, o pabloginti situaciją“, – sakė prof. V. Urbonas.
Refliuksas pasireiškia deginimu už krūtinkaulio, skausmu krūtinėje, skrandžio turinio atpylimais. Refliukso simptomai, pasak gydytojo gastroenterologo-endoskopuotojo Luko Juškos, kartais supainiojami su dispepsijos simptomais, tai yra pilnumo, ankstyvo sotumo jausmu, o atskirti šias dvi ligas gana sunku.
Kaip teigia prof. V. Urbonas, pagrindiniai refliukso simptomai yra du: atsirūgimas rūgštimi ir graužimo, deginimo jausmas už krūtinkaulio.
Visi simptomai, tiek vaikams, tiek suaugusiems, yra dalinami į 2 dideles grupes – simptomai, susiję su stemple, ir simptomai, už jos ribų, pavyzdžiui, lėtinis kosulys, žagsėjimas, laringitas, krenkštimas. Būtent simptomus už stemplės ribų diagnozuoti ir susieti su refliukso liga nėra lengva.
Gydytojas gastroenterologas prisiminė pavyzdį iš savo praktikos, kai vaikui refliuksas buvo diagnozuotas neteisingai, o vėliau pasirodė, kad iš tiesų yra smegenų navikas.
„Atvažiuoja vaikas su refliukso diagnoze, padaryta biopsija, yra erozija stemplėje, klasikinis atvejis. Bet po mėnesio gydymo rimtais medikamentais nebuvo jokio efekto. Kai atvyko pas mane, klausiau, koks pagrindinis simptomas. Mama pasakė, kad pykinimas ir vėmimas. Iškart atlikome galvos smegenų magnetinį rezonansą ir radome galvos auglį. Vaikas buvo sėkmingai operuotas ir toliau gyvena“, – kalbėjo profesorius.
Tad gydytojas pabrėžia – refliuksas nesukelia nei pykinimo, nei vėmimo, o jei pasireiškia tokie simptomai, reikia ieškoti kitos ligos.
Kol kas niekas tiksliai nežino, dėl kokių priežasčių atsipalaiduoja gerklės raukas ir pasireiškia refliukso liga. Tačiau, kaip įsitikinęs prof. V. Urbonas, didžiausią įtaką tam turi maistas ir psichoemocinė būsena, ypač, kai stresas yra lėtinis ir patiriamas nuolat.
Refliuksą gali skatinti geležis ar žuvies taukai
Refliuksą gali paskatinti nutukimas, nėštumas, kai kurie maisto produktai, kofeinas, rūkymas, kitos ligos ar net vaistai bei maisto papildai.
„Labai geras maisto papildas yra žuvų taukai, bet juos ne visi toleruoja – pradeda atpilti, atsiranda refliuksas. Skiriami rūgštingumą mažinantys vaistai, nors tiesiog reikėtų nebegerti žuvies taukų. Labai sunkiai toleruojama ir geležis, tiek skrandžio, tiek žarnyno, ji sukelia labai daug problemų. Citrinos valgymas, dideli kiekiai sulčių irgi gali sukelti refliuksą“, – sakė profesorius.
Kaip pasakoja gydytojas gastroenterologas Lukas Juška, besiskundžiantiems refliuksu iš pradžių skiriamas nemedikamentinis gydymas, gyvenimo pokyčiai. Jei pacientas nutukęs, visų pirma, reikia numesti svorį, o tam padeda gydytojai dietologai.
„Būna, kad kreipiasi ir labai sportiški pacientai, bet skundžiasi padidėjusiu rūgštingumu. Kai sportuojama, didinamas slėgis, spaudžiami organai ir viskas kyla į viršų. Tokiu atveju reikėtų nevalgyti prieš sportą arba reguliariai vartoti vaistus“, – kalbėjo L. Juška.
Dažnai galvojama, kad refliuksą sukelia Helicobacter pylori, tačiau iš tiesų tokių įrodymų nėra, nors atliekama daug tyrimų. Beje, įdomu, kad užsikrėtusių vaikų šia bakterija vis mažėja.
Sodos gerti nereikėtų
Prof. V. Urbonas pastebi, kad kai kurie, perskaitę neteisingų patarimų internete, rytais geria vandenį su citrina ir taip neva šarmina organizmą. O L. Juška sako sulaukiantis pacientų, kurie geria šarminį vandenį, valgo šarmines daržoves ir tikisi, jog padės. Kai kurie netgi skolinasi vaistus iš kaimynų.
Kartais, norint sumažinti rūgštingumą, griebiamasi gerti sodą.
„Aš įsivaizduoju, kad sodą būtų galima gerti, jei žmogus yra kokioje nors dykumoje, kai rėmuo labai graužia, o po ranka yra tik sodos. Tačiau po kurio laiko rūgštys užkyla dar labiau“, – sakė profesorius.
Jei refliuksas negydomas, ilgainiui pasireiškia ezofagitas, opos, bareto stemplė, galiausiai gresia netgi stemplės adenokarcinoma, tai yra vėžys, nors jis atsiranda retai.
Pasak prof. V. Urbono, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų smarkiai mažėja, nes visuomenėje sumažėjo turinčių helicobacter pylori. Visgi stemplės adenokarcinomų daugėja.
Jei pacientas jaunas, skundžiasi klasikiniais simptomais, nėra pavojaus ženklų, pavyzdžiui, nepaaiškinama anemija, kraujavimas iš virškinamojo trakto, stringantis kąsnis, endoskopijos daryti neskubama – iš pradžių paskiriamas 8 savaičių medikamentinis kursas. Jei skundai išlieka, rekomenduojama atlikti endoskopinį tyrimą.
Kai ateina 45 metų ir vyresni pacientai, šeimoje yra onkologinių ligų atvejų, dažniausiai nelaukiama ir iškart atliekamas endoskopinis tyrimas.
Prof. V. Urbonas sako, kad kasdien poliklinikoje pas jį ateina daugybė pacientų, kurie skundžiasi refliuksu, tačiau daugumai vaistų neprireikia.
„60–80 proc. pacientų su refliuksu negydau medikamentais, užtenka surasti priežastį, o tada laikytis dietos ir susitvarkyti emocijas. 2 savaites režimo, patariu, ką daryti, o jei tai nepadeda, tik tada skiriami medikamentai.
Problema su vaistais yra ta, kad sumažiname rūgščių kiekį skrandyje, iš skrandžio sterilizatoriaus padarome inkubatorių, kur bakterijos dauginasi, bet refliuksas lieka. Taip, jis mažesnis, retesnis, užgyja žaizdos stemplėje, bet nutraukus vėl viskas grįžta“, – sakė profesorius.