Pas urologą dažniau skuba išvydę kraują, o ne prevenciškai
Prostatos vėžio atvejų gausėjimas siejamas su ilgėjančia gyvenimo trukme, gerėjančia ligos diagnostika bei tyrimų prieinamumu. Prostatos vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyresniems nei 50 metų amžiaus vyrams. Nuo šio amžiaus pacientai dažniau pradeda jausti ir gerybinio prostatos išvešėjimo sukeltus šlapinimosi sutrikimus: dažną, apsunkintą šlapinimąsi, susilpnėjusią šlapimo srovę, kėlimąsi naktį į tualetą. Vyrams iki 50 metų amžiaus dažniau pasireiškia prostatos uždegimo arba lėtinio dubens skausmo sindromo simptomai.
Trys dažniausiai vyrams nustatomos prostatos ligos yra gerybinė prostatos hiperplazija (BPH), prostatitas (prostatos uždegiminė liga) ir prostatos vėžys. Laiku nustačius visų trijų ligų simptomus ir paskyrus gydymą, galima išvengti sunkių komplikacijų.
„Faktas, kad vyrai vengia lankytis profilaktiškai pas urologą. Dažnai į konsultaciją juos palydi ir moterys, kurios papasakoja daugiau apie partnerius kankinančius simptomus nei jie patys. Vyrai į savo sveikatą kreipia daug mažiau dėmesio, ignoruoja simptomus, keltis daugiau nei vieną kartą per naktį į tualetą jiems yra norma, ypač pavartojus alkoholio, daugiau skysčių, tačiau tai pirmasis prostatos išvešėjimo požymis, tad reikėtų pasitikrinti“, – komentuoja klinikos „Motina ir vaikas“ gydytojas urologas Adomas Mačiulis.
Prostatos ligos skirstomos į kelias grupes. Vyrai iki 50-ties metų dažniausiai skundžiasi uždegiminėmis prostatos ligomis, juos vargina „jaunatviniai“ uždegimai, pasireiškiantys pilvo apačios, tarpvietės skausmais, dažnu šlapinimusi, lytinio potraukio bei erekcijos susilpnėjimu. Nuo 50-ties dažniau pasireiškia gerybinės hiperplazijos (prostatos padidėjimo, išvešėjimo) sukelti simptomai: apsunkintas šlapinimasis, dažnas naktinis ėjimas į tualetą, susilpnėjusi šlapimo srovė ar jos nutrūkimai, stanginimasis šlapinantis.
Į kokius simptomus reaguoti būtina?
Reikia atkreipti dėmesį, kad pati pavojingiausia grupė ligų, aktuali vyrams nuo 50-ties metų yra piktybinės prostatos ligos – prostatos vėžys, kuris yra klastingas tuo, kad dažniausiai neturi specifinių klinikinių simptomų, leidžiančių įtarti ligą, dėl šios priežasties, dažniausiai diagnozuojamas remiantis kraujo PSA tyrimu, prostatos apčiuopa, radiologiniais tyrimais – echoskopija ir MRT. Šlapimo patamsėjimas (gali rodyti slaptą kraujavimą), kraujingas šlapimas, kraujo krešuliukai šlapime, dažnas, pasunkėjęs šlapinimasis – tai simptomai, kurie gali rodyti ne tik prostatos, bet ir šlapimo pūslės, inkstų bei šlapimtakių onkologines ligas.
Gydytojo teigimu, kraujas yra vienas rimčiausių požymių, jį pastebėjus svarbu nepanikuoti, bet kreiptis į gydytoją urologą ir atlikti visus tyrimus tam, kad būtų rasta kraujavimo priežastis. Realus pavyzdys, jauno amžiaus vyras kreipėsi iš karto, kai pamatė kraują šlapinimosi metu, atliekant echoskopiją šlapimo pūslėje rastas darinys, kuris turi būti operuojamas, o diagnozuotas ankstyvoje stadijoje gali būti visiškai išgydomas taikant minimaliai invazyvias priemones (operaciją be pjūvio).
Prevenciškai, laiku atliekant echoskopiją, galima diagnozuoti urologines, onkologines ligas ir išvengti komplikacijų bei vėžio plitimo. Jei delsiama, onkologinės prostatos ligos gali plisti, o tuomet prireikia sudėtingesnio gydymo. I ir II stadijos prostatos vėžys šiais laikais gali būti operuojamas ir minimaliai invazyvia chirurgine technika – laparoskopiniu būdu, tai suteikia galimybę ženkliai paspartinti atsigavimą po operacijos, garantuoja greitesnį grįžimą į darbus ir pilnavertį gyvenimą, minimalų kraujo netekimą operacijos metu, taip pat žymiai mažesnius pooperacinius randus.
Geri pagrindinio tyrimo rezultatai dar negarantuoja ramybės
Pagal sveikatos prevencijos programą, šeimos gydytojas vyrams nuo 50-ties metų skiria profilaktinį prostatos testą (PSA), tačiau, pasak Adomo Mačiulio, pagrindinis tyrimas ne visada yra pagrindinis vertinimo rodiklis, nes net ir geri PSA testo rezultatai neatmeta onkologinės ligos tikimybės. Kai kurių ligų metu PSA nepadidėja, tokiu atveju urologinė apžiūra suteikia galimybę anksčiau nustatyti diagnozę. Jei yra papildomų rizikos veiksnių, reikėtų tirtis atidžiau ir įvertinti prostatos būklę echoskopijos metu.
„Jei šeimoje, giminėje kažkam buvo nustatytas prostatos vėžys, PSA rodiklį rekomenduojama tikrinti nuo 40-ties, kartą per metus atlikti echoskopiją. Paveldimumas turi labai svarbią reikšmę. Rizika susirgti kitiems šeimos nariams (vaikams, anūkams) labai padidėja, tad reikėtų tirtis dažniau. Realus atvejis, kai virš keturiasdešimties vyro PSA testo rezultatai buvo geri, tačiau jo šeimos nariui buvo prostatos vėžys, tad jis nusprendė atlikti echoskopiją ir prostatos apčiuopą. Tyrimų metu aptiktas prostatos augliukas, kuris patvirtintas biopsijos tyrimu ir paskirtas gydymas“, – komentavo gydytojas urologas Adomas Mačiulis.
Laiku neskiriant gydymo dažniausios komplikacijos yra įsisenėjęs lėtinis prostatitas (dažnai vadinamas ir lėtiniu dubens skausmo sindromu), progresuojančios onkologinės ligos. Prostatos ligos gydomos ne tik medikamentais ar operacijomis, tačiau kai kuriais atvejais ir reabilitacinėmis procedūromis, elektrostimuliacija, elektromagnetine terapija, ekstrakorporine smūginių bangų terapija, nervų blokadomis. Gydymo metu svarbus bendradarbiavimas, kai gydytojai urologai dirba komandoje su neurologais, reabilitologais bei kitų sričių specialistais tam, kad pasiektų geriausią gydymo rezultatą.
Ne tik vyrų reikalas – daro įtaką ir socialiniam, ir intymiam gyvenimui
Nuo 50-ties vyrų prostata gali padidėti, o tai gali blokuoti šlapimo nutekėjimą iš šlapimo pūslės ir sukelti seksualinės funkcijos problemų. Ši būklė vadinama gerybine prostatos hiperplazija. Gydytojo urologo A. Mačiulio teigimu, prostatos sutrikimai, ligos daro didelę įtaką ne tik savijautai, bet ir santykiams. Daug vyrų ateina pasikonsultuoti nežinodami, kad turi gerybinę prostatos hiperplaziją ar uždegimines prostatos ligas. Jie kreipiasi į gydytoją urologą dėl pablogėjusios lytinio gyvenimo kokybės, sumažėjusio lytinio potraukio, suprastėjusios erekcijos. Atlikus tyrimus dažnam randama prostatos uždegiminė liga, kurią dažnai sukelia lytiškai plintančios ligos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad suradus priežastį ir paskyrus gydymą, galima toliau pilnavertiškai gyventi. Tam, kad vyrai galėtų džiaugtis gera prostatos sveikata, reikalinga prevencija ir rizikos veiksnių valdymas. Susirgti prostatos ligomis riziką didina rūkymas ir darbai su pavojingomis medžiagomis, chemikalais, stresas, antsvoris, fizinio aktyvumo nebuvimas. Sveika gyvensena yra pagrindinė visų onkologinių ligų prevencija. Tad vienintelis ir svarbiausias patarimas vyrams – nepamiršti savo sveikatos ir būti atidiems, kokius signalus siunčia kūnas.