Sunku tramdyti emocijas
Jeigu esate „pakelis per dieną“ rūkalius ir nusprendėte mesti rūkyti, tai reiškia, kad turėsite pereiti nuo 20 iki 0 cigarečių per vieną dieną. Nusprendus atsisveikinti su žalingu įpročiu staiga prireiks daug valios jėgos nikotino priklausomybei įveikti.
Teigiama, kad bandantys mesti rūkyti dažniausiai pasirenka metodą, kai cigarečių atsisakoma ne palaipsniui, o nutraukiama staiga. Tai yra pats populiariausias, tačiau ir pats nemaloniausias būdas mesti rūkyti.
Drastiškas tabako vartojimo nutraukimas gali sukelti dirglumą, nuovargį, galvos skausmą, nemigą, vidurių užkietėjimą, prakaitavimą, kosulį, prastą koncentraciją, depresiją, padidėjusį apetitą ir tabako poreikį.
Metant rūkyti kartais neįmanoma kontroliuoti emocijų, nes kenčiama nuo nikotino abstinencijos. Rūkymo staiga mėginę atsikratyti žmonės prisipažino, kad pirmosiomis dienomis buvę pikti it velniai, vėliau laukė nauji, įdomūs potyriai: pradėjo smirdėti prisirūkę žmonės.
Rūko ir nėščiosios
Kauno Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotojos medicinai Alvydos Onos Gesaitienės nuomone, mesti rūkyti reikėtų iš karto, o ne mažinant surūkomų cigarečių skaičių: „Žmonės bijo, kad staiga metus kas nors atsitiks. Nieko neatsitiks. Numetus devynias cigaretes per dieną ir palikus vieną, nesiskaito, kad metei rūkyti. Rūkant po truputį žala yra ta pati.“
Gydytojos A.O.Gesaitienės teigimu, ypač jaunus pacientus būtina supažindinti su rūkymo pasekmėmis, kad tai taptų rimta paskata mesti rūkyti. Sužinojus, kad pacientas rūko, šeimos gydytojas turėtų įspėti apie gresiančias ligas. „90−95 proc. plaučių vėžio susirgimų priežastis yra rūkymas. Lėtinis obstrukcinis bronchitas yra neišvengiama rūkymo pasekmė. Nuo jo nemirštama, bet ateitis yra labai sunki: dusulys ir vaistai“, − vardijo gydytoja.
Moterų sveikata dėl šio žalingo įpročio, kaip teigia statistika, nukenčia dar labiau. „Jos vėliau pastoja ir dažniau būna nevaisingos. Būdingi menstruacijų ciklo sutrikimai, ankstesnė menopauzė. Kaip ir vyrams, dėl rūkymo padažnėja susirgimai kraujagyslių ligomis. Rūkymas neigiamai veikia moterų veido odą, tai ypač rizikinga besilaukiant“, − teigė gydytoja, susidurianti su rūkančiomis nėščiosiomis.
Daugelis pacientų, apsilankiusių Kauno Centro poliklinikoje, nenutuokia, kad pasyvus rūkymas taip pat gali būti kenksmingas. „Tai – blogas pavyzdys vaikams, be to, mažieji labai jautrūs tabako dūmams, jie gali sukelti alerginę slogą. Tai stebime ir mūsų poliklinikoje: kūdikiai, kurių mamos rūkė besilaukdamos, yra labiau linkę sirgti alerginėmis ligomis“, − pastebėjo A.O.Gesaitienė.
Galima apsilankyti pas psichologą
Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai parodė, kad tarp jaunesnių nei 16 metų jaunuolių nuolatinių rūkorių yra 3 proc., bandžiusių rūkyti – 18 proc. Iš nuolat rūkančių žmonių net 40 proc. tai pradėjo daryti dar būdami paaugliai, iki 16 metų.
Kauno Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai pastebi, kad ir Kaune yra nemažai jaunuolių, rūkančių nuo vaikystės: „Juos sunku atpratinti, nes yra labai priklausomi.“ Sąmoningai apsisprendusiems mesti rūkyti pacientams rekomenduojamos nepakeliamą norą rūkyti lengvinančios priemonės: nikotininė guma, pleistras, pastilės.
„Norintiems mesti rūkyti siūlomi ir raminantys farmakologiniai preparatai, bet mes jų nerekomenduojame, geriau siunčiame psichologo konsultacijai“, − pridūrė A.O.Gesaitienė. Gydytojos nuomone, tik švietimas, aiškinimas apie pasekmes padeda kovoti su rūkymu. Be to, jaunesni pacientai ir moterys yra paveikesni gąsdinančiai statistikai, dėl kurios ryžtasi atsikratyti žalingo įpročio. Kai kurie senjorai, net patyrę miokardo infarktą, grįžę iš ligoninės rūko toliau.
Rūkymą turi keisti nauji ritualai
Keli patarimai, pateikiami „Facebook“ profilyje „Metu rūkyti“:
1. Prisiminkite, kad sunku būna tik iš pradžių. Nemalonūs abstinencijos požymiai (dėmesio sutrikimai, dirglumas, nerimas, depresija, miego sutrikimai) praeina, jų negalima sieti su normalia būsena nerūkant.
Atsiradęs noras parūkyti trunka tik apie 2 min. Jei nenueisite rūkyti, o užsiimsite kita veikla, jis greitai praeis.
2. Susigalvokite ritualą – pavyzdžiui, išgerti stiklinę vandens, suvalgyti griežinėlį obuolio ar morkos. Atlikite šį ritualą tik užsinorėję rūkyti. Tai padės atitraukti dėmesį ir noras rūkyti netruks praeiti.
3. Jei visa kompanija eina parūkyti, galite eiti su jais, tačiau neškitės, pavyzdžiui, kavos puodelį, kad turėtumėte ką veikti, kol kiti rūkys.
4. Labai efektyvus būdas – įrodyti sau, kad gali mesti rūkyti. Galima pranešti aplinkiniams apie savo ketinimus. Tada reikės įrodyti ne tik sau, bet ir kitiems.
5. Jei metate rūkyti savarankiškai, geriau mesti iš karto. Surūkytų cigarečių mažinimas sukelia emocinę įtampą (nuolatinis laiko skaičiavimas, laukimas). Specialistas gali taikyti įvairius metodus, kurių pagrindas – cigarečių mažinimas.
6. Trumpalaikio veikimo nikotino preparatus (gumą) galima derinti su ilgo veikimo (pleistru). Guma kramtoma iš ryto, kol pleistras dar nepradėjo veikti.
7. Rūkymo metimas tiesiogiai nesusijęs su svorio priaugimu. Svorio priaugama todėl, kad atsiblokuoja alkio centras (rūkymas jį blokuoja). Taip pat sustiprėja uoslės ir skonio pojūčiai, todėl maistas atrodo skanesnis. Rekomenduojama metant rūkyti pirmąjį mėnesį sureguliuoti dietą – valgyti daugiau skaidulinio maisto (vaisių, daržovių), pavyzdžiui, ledinuką iškeisti į morką.
Mesti cigaretes verta
Kaip gerėja sveikata, nustojus rūkyti:
Po 20 minučių – normalizuojasi širdies ritmas ir kraujo spaudimas.
Po 8 valandų – padidėja deguonies kiekis kraujyje, anglies monoksido kiekis nukrinta iki normalaus lygio.
Po 24 valandų – sumažėja širdies miokardo infarkto rizika.
Po 48 valandų – pagerėja uoslė ir skonio jutimas.
Praėjus nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių – pagerėja kraujotaka visame kūne bei bendra fizinė būklė, ištvermė.
Praėjus nuo 1 iki 9 mėnesių – sumažėja oro stygius, išnyksta varginantis kosulys ir nuovargis.
Po 1 metų – perpus sumažėja išeminės širdies ligos rizika.
Po 5 metų – perpus sumažėja plaučių, burnos ir gerklų vėžio susirgimo rizika; taip pat sumažėja smegenų insulto rizika.
Po 10 metų – susirgti išemine širdies liga rizika bus tokia pati kaip tokio paties amžiaus žmogaus, kuris niekada nerūkė.
Po 15 metų – susirgti plaučių vėžiu rizika bus tokia pati kaip tokio paties amžiaus niekada nerūkiusio žmogaus.