Liga išryškėjo po sezoninio darbo
„Viskas prasidėjo nuo paprasto kojos skausmo. Iš pradžių į jį labai nereagavome – apsilankius pas gydytojus buvo paaiškinta, kad tai dėl per greito augimo, esą kaulai auga greičiau, raumenys nespėja. Tuo viskas ir baigėsi“, - DELFI pasakojo dabar jau 17-metė iš Naujosios Akmenės.
Skausmas padažnėjo Livetai išvykus dirbti sezoninį darbą.
„Tiesiog norėjau šiek tiek užsidirbti. Darbas buvo po 10-12 valandų, visada „ant kojų“. Galbūt būtent tai išjudino auglį. Skausmas pasidarė toks intensyvus, kad man tiesiog tirpo kojos. 2015 rugpjūtį dešiniajame klubakaulyje man rado piktybinį auglį, kuris buvo metastazavęs po visą organizmą. Vėžys – 4 stadijos ir nedaug šansų, kad išgyvensiu“, - mena mergina.
Šiandien ji gali ramiai pasakoti apie diagnozę, mat po keturių gydymo mėnesių vėžinių ląstelių neliko. Tiesa, gydymas nebuvo lengvas. Pavyzdžiui, 3 paras po 8 valandas buvo lašinama chemoterapija.
„Turbūt lengviausia buvo atsisveikinti su plaukais. Plaukai atauga. Organizme atsirado antikūnių. Kraujo rodiklius teko dirbtinai kelti. Buvo opų, tiek burnoje, tiek stemplėje. Buvo ir tokių momentų, kai verkiau iš skausmo. Daug teko iškęsti, tačiau dabar sėkmingai grįžtu į įprastinį gyvenimą ir jau turiu 54 proc. tikimybę, kad išgyvensiu“, - atvirai džiaugiasi jauna pašnekovė.
Liga padėjo pažinti tikrąjį dukters veidą
Livetos mama Rima Žiaurienė pasakojo, kad daugelio moksleivių tėvai kartkartėmis pasidalindavo pastebėjimais, kad jų vaikams skauda sąnarius, kaulus.
„Ir visi išgirsdavo tą patį – jauno organizmo kaulai auga per greitai, raumenys nespėja tokiu tempu, todėl ir skauda. Tą patį pranešė ir mums ir tik vėliau paaiškėjo, kad diagnozė daug rimtesnė, dėl kurios atsidūrėme Santariškėse.
Įsivaizduokite, ką reiškia mamai išgirsti, kad tavo antras vaikas, kuriam tik 16 metų, kuris labai judrus, lankęs muzikos mokyklą, labai gabus, veiklus – staiga susirgo tokia liga. Padėtis buvo tikrai nepavydėtina. Gydytojos paprašiau žmonių kalba tiesiai pasakyti – ar galėsite ją išgelbėti? Man atsakė, kad atsakymo dar nėra, nieko žadėti negalima, bet jie darys viską, kas gydytojų rankose“, - apie prieš metus šeimą sukrėtusią nelaimę pasakojo moteris.
R. Žiaurienė dėstė atvirai - kai ji išgirdo diagnozę, žemė išslydo iš po kojų – per ašaras kelio nesimatė.
„Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Gydymas buvo labai alinantis. Organizmas sunkiai priėmė chemoterapiją, vyko kamieninių ląstelių persodinimas, Liveta buvo pati sau donorė. Tada per 6 savaites taikyta 30 spindulinės terapijos procedūrų, tačiau supratome, kad Dievulis yra – su daktarų, personalo pagalba pavyko išsilaikyti“, - džiaugėsi Naujosios Akmenės gyventoja.
Mama įsitikinusi, kad gydymo sėkmė daug priklauso ir nuo ligonio.
„Liveta – tikra optimistė, stipri mergina. Nuolat besišypsanti, todėl ir skyriaus šypsena praminta. Ji ir kitus vaikus pralinksmindavo, palaikydavo. Jos moto buvo kuo mažiau stresuoti, verkti. Mes savo pykčiu nervines ligas maitiname, o vėžinės ląstelės tuo tik džiaugiasi. Kai nesinervini ir liga traukiasi. Tad ir mes šiuos metus taip ir elgėmės.
Visąlaik sakydavau, kad pažįstu savo dukrą, tačiau tik susidūrusi su šia bėda galiu pasakyti, kad pažinau tikrąjį savo vaiką. Mano dukra be galo stipri, didelė optimistė, šaunuolė. Ji mane palaikydavo, aš ją. Kai norėdavosi verkti, ji man neleisdavo, sakydama „mamyte, viskas bus gerai“. Pavyzdžiui, kai teko kirpti ilgus jos plaukus, man širdis plyšo, o ji tik priminė, kad čia auganti kūno dalis, o plaukai dar gražesni ataugs. Kitiems, sako, namai sudega, dar baisiau nutinka, o čia – tik plaukai. Ji mane išmokė kitaip gyventi, labai didžiuojuosi savo dukra“, - pasakojo Rima.
Dabar šeima gali jau drąsiau atsikvėpti. Gydymas eina į pabaigą, į ligoninę vykti reikia tik kontroliniams tyrimams.
Bus perkamos funkcinės lovos
Liveta tapo ir ilgiausio Lietuvoje kada nors vykusio pėsčiųjų žygio dėl vėžiu sergančių Lietuvos vaikų dalimi. 1000 km širdies žygio“ idėjos iniciatorius Saulius Bagdonas su dar daugiau nei dešimčia žmonių Naujojoje Akmenėje nusiskuto plaukus.
„Akcijos tikslas – kad žmonės nereaguotų į vėžio pacientus kažkaip kitaip, kad priimtų juos kaip savus. Kad būtų tolerantiški, bendrautų, nepaliktų žmogaus vieno, kai jam sunku. Akcijos metu kalbėjome apie vėžį, mažiausius onkologinius ligonius, o daugiau nei dešimt žmonių, palaikydami idėją nusiskuto plaukus.
Man tai buvo labai artima. „Ant dūšios“ pasidarė gera – mano mieste yra daug gerų žmonių ir aš ne viena vaikščiosiu be plaukų. Jie mane palaiko ir bendrauja. O juk plikė yra gražu“, - sakė Liveta.
Žygeivis iš Tauragės Saulius Bagdonas sakė, kad ši akcija nėra unikali, primindamas Ievos Krivickaitės poelgį praėjusiais metais, tačiau pabrėžė tokiose iniciatyvose matantis didelę prasmę.
„Be galo smagu žiūrėti, kai merginos akcijai dovanojo savo ilgas kasas. Netrūko ir džiaugsmo ašarų, ir emocijų, ir palaikymo“, - sakė jis. Daugiau nuotraukų iš akcijos - čia.
Šiuo metu vyriškis dėl onkologinių ligonių įveikė jau 600 kilometrų.
„Šis žygis – gyvenimą keičianti kelionė. Kone kiekvienoje šeimoje, kiekvienoje giminėje yra žmonių, kurie, deja, dėl vėžio išėjo Anapilin, arba serga, ar jau baigė gydymą. Realybė tokia, kad ir ateityje artimoje ar tolimesnėje aplinkoje išgirsime šią diagnozę. Nereikia bijoti kalbėti apie vėžį, reikia su juo kovoti.
Savo aplinkoje taip pat turiu žmogų, sergantį vėžiu. Žinau, kas yra skausmas, chemoterapija ar slenkantys plaukai. Žygis nėra lengvas. Įveikta 600 kilometrų – kruvinos kojos, girgždantys sąnariai, tačiau kai labai sunku, prisimeni tas šeimas dėl kurių eini, prisimeni tėvų ašaras, vaikų žvilgsnius, jų kovą. Tada skausmas iškart išnyksta. Kiekviename mieste tampu vis stipresnis.
Belieka pasidžiaugti, kad šiandien esame sugeneravę beveik 10 tūkst. eurų. Tai reiškia daugiau nei dvi funkcines lovas, kurių mes siekiame. Sužinojome, kad būtent jų labai reikia Kauno klinikų vaikų skyriuje. Vienos lovos kaina – 4-5 tūkst. eurų. Turime tokią viltį, kad pasibaigus šiam iššūkiui, spalio 21 d. mes galėsime pranešti, jog mūsų visų aukų dėka, galėsime padovanoti keletą šių funkcinių, taip reikalingų lovų“, - sakė jis.
„Esame dėkingi Sauliui už jo atsidavimą ir ryžtą. Kartu su juo mes siekiame vieno bendro tikslo - padėti mūsų vaikams, kuriuos palietė onkologinė liga. Ir šiandien, jau beveik Žygio pusiaukelėje, matome, kiek daug jis apjungia širdžių, kokie yra geranoriški ir palaikantys mūsų šalies žmonės. Kiekvieną norime apkabinti ir padėkoti už tai, kad mūsų mažiausiems ir trapiausiems skiria dėmesio. Nesvarbu, kokio - ar pasiunčiant gerą mintį, maldą, ar žygiuojant, ar paaukojant“, - sakė „Mamų unija“ projektų vadovė Dovilė Marčinskaitė.
Prisidėti gali kiekvienas
Kaip galite prisidėti ir Jūs?: žygiuodami arba aukodami.
Žygiuoti galite bet kuriame mieste, asmeniškai pasirinktą atstumą ir pasirūpindami savimi žygio metu.
Aukoti prašoma trumpuoju numeriu 1418 (3 eurai) arba į „Mamų unijos“ sąskaitą LT 51 7400 0322 6692 3810 (paskirtyje įrašykite „Širdies žygis“).
Žygio pabaiga: spalio 20 d., Vilniuje.
Viskas apie „1000 km Širdies žygį“ – skaityti.