Kojas traukia mėšlungis? Kamuoja neapaiškinamas silpnumas? Vienas po kito atakuoja didesni ar mažesni negalavimai? Jei bent į porą šių klausimų atsakėte teigiamai, atsakymas, kas jus ištiko – labai paprastas. Jums tiesiog trūksta vitaminų. Kaip suprasti, kokių vitaminų stokojame labiausiai? Ar įmanoma vitaminų perdozuoti?
Pranešime spaudai rašoma, kad šiuolaikinis gyvenimo tempas, kai dauguma mūsų tikrąja to žodžio prasme nuolat visur skubame, lekiame, dirbame keliose darbovietėse po kelis darbus tuo pačiu metu, turi ir labai akivaizdų grįžtamąjį ryšį. Anot gydytojų, pasekmės, kai nerandame pakankamai laiko sau, savo poilsiui, o kartais net ir visavertei mitybai, būna gana skaudžios. Organizmas galiausiai pavargsta nuo tokio tempo, išsiderina, jį pradeda pulti įvairiausios ligos, kurios imuninę sistemą nualina dar labiau. Įsisuka užburtas ratas.
Kaip teigia mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jūratė Cijunaitienė, pagrindinis vitaminų šaltinis yra maistas. Jei pastarasis – visavertis, jei randame laiko ir galimybių normaliai ir reguliariai pavalgyti, jei puikiai jaučiamės, esame žvalūs ir aktyvūs, vitaminų mums greičiausiai netrūksta.
„Tačiau jau kelios kartos valgo vis daugiau kaip nors apdoroto, cheminiais, sintetiniais priedais „pagardinto“ ar greitai paruošiamo maisto. Tokia mityba tikrai neatitinka sveikos mitybos normų. Vadinasi, vitaminų ir reikalingų kitokių mikroelementų gauname ne tiek, kiek reikėtų. Taigi, visiems mums vienokiose ar kitokiose gyvenimo situacijose trūksta tam tikrų vitaminų, – atkreipia dėmesį vaistininkė. – Kitas svarbus dalykas tas, kad vitaminų poreikis šiek tiek padidėja šaltuoju metų sezonu, mat daugumos mūsų mityba, deja, dar labiau suprastėja. Ir tai nutinka dėl absoliučiai natūralios priežasties – nėra tiek daug šviežių vaisių, daržovių, uogų.
Kita vertus, jei ir būtų, dažnas žmogus jų nesuvalgo tiek, kad pakaktų organizmą aprūpinti vitaminais“. Be to, atšalus ir subjurus orams, pasak J. Cijunaitienės, mažiau laiko praleidžiame gryname ore, ne visi pakankamai dėmesio skiriame ir aktyviai fizinei veiklai. Natūralu, kad organizmo gynybinės galios silpnėja, o mūsų energija senka.
Vienas svarbiausių vitaminų – vitaminas D
Anot vaistininkės, šio vitamino stygių jaučiame absoliučiai visi. „Vitamino D daugiausiai pasigamina būnant saulėje. Moksliškai įrodyta, kad tik maždaug 10 procentų jo yra gaunama su maistu. Kadangi Lietuvoje net ir vasarą ne visada galima mėgautis saulėje, vitamino D organizmas nepajėgia „prikaupti“ visiems metams, – pasakoja J. Cijunaitienė. – Šis vitaminas yra atsakingas už nepaprastai daug svarbių procesų vykstančių žmogaus kūne, taip pat stiprina imunitetą, teigiamai veikia nervų sistemą, slopina uždegiminius procesus“.
Daugiausia vitamino D turi riebi žuvis, kiaušinių tryniai, jautienos kepenys, fermentinis sūris, sviestas, riebus pienas.
Dar keli svarbūs imuniteto sargai
Jais, J. Cijunaitienės teigimu, reikėtų laikyti vitaminus C, E ir A, mat pastarieji neutralizuoja laisvuosius radikalus, tokiu būdu palengvindami imuninės sistemos darbą. Taip pat B grupės vitaminus, kurie yra atsakingi už stabilią nervų sistemos veiklą, teigiamai veikia medžiagų apykaitą. Vitamino C daugiausia turi citrusiniai vaisiai, dauguma šviežių vaisių ir daržovių. Vitamino A gausu kukurūzuose, burokuose, morkose, moliūguose, tuo tarpu vitamino E – kviečių daiguose, riešutuose, žalios spalvos daržovėse, augaliniuose aliejuose. Vitamino B yra grūduose, riešutuose, žuvyje, šviežiose daržovėse, piene.
„Jeigu organizmui nepakanka vitamino A, gali sutrikti skrandžio, kepenų veikla, pablogėti regėjimas, kamuoja nuovargis. Trūkstant B grupės vitaminų, žmogus būna dirglesnis, sutrinka medžiagų apykaita, gali pradėti tirpti rankos bei kojos. Stokojant vitamino C, žmogaus silpniau priešinasi ligoms, stresams, dažniau serga peršalimo bei įvairiomis infekcinėmis ligomis, sumažėja jo darbingumas, pablogėja miegas bei nuotaika. Kai trūksta vitamino E, prastėja žmogaus savijauta, jį gali atakuoti migrenos priepuoliai, varginti kraujospūdžio problemos, – pasakoja „Camelia“ vaistininkė.
Nereikėtų pamiršti ir mikroelementų?
Jie taip pat labai reikalingi. „Cinkas padeda gyti žaizdoms, atgauti jėgas, yra atsakingas už medžiagų, reikalingų imuninei gynybai, kaupimą. Pagrindinis cinko šaltinis – jūros gėrybės, mėsa, riešutai, taip pat sūris, grūdai. Selenas – stabdo senėjimo procesus, padeda išsaugoti žvalią nuotaiką ir sveiką imunitetą. Jo gausu kepenyse, jūros gėrybėse, inkstuose, neskaidytų grūdų duonoje, įvairiuose grūduose. Kalcis reikalingas sveikiems dantims, kaulams, plaukams, nagams. Nemažai kalcio yra pieno produktuose: piene, kefyre, rūgpienyje, grietinėje, varškėje, sūryje, taip pat lapinėse bei žaliose daržovėse, žuvyje. Magnis labiausiai reikalingas raumenims, kalis – darniai širdies veiklai, cinkas būtinas audiniams atsinaujinti. Magnio šaltiniu laikoma kakava, riešutai, jūrų gėrybės, grūdai, pupos, žirniai, žalios lapinės daržovės. Cinko gausu mėsoje, kiaušiniuose, jūrų produktuose, kalio turtingi švieži ir džiovinti vaisiai, šviežios daržovės, pienas, mėsa“,– mikroelementus vardija ir jų privalumus nurodo vaistininkė.
Ar įmanoma vitaminų perdozuoti?
Pasak J. Cijunaitienės tiek vitaminų trūkumas, tiek jų perteklius organizmui yra blogai. „Verta nepamiršti vieno labai svarbaus dalyko – vitaminai yra dvejopi: tirpūs vandenyje (B grupės vitaminai, vitaminas C) bei riebaluose (vitaminai A, E, D, K).
Pirmųjų organizmas nekaupia ir jų perdozuoti praktiškai neįmanoma. Tu tarpu tirpių riebaluose vitaminų perteklius gali sukelti odos, kepenų pažeidimus, sutrikdyti medžiagų apykaitą, veikti toksiškai. Taigi, saujomis vartoti vitaminus tikrai nesaugu. Pirmiausia reikia susitvarkyti savo mitybą. Jei tai nepadeda, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju, galbūt atlikti vienokių ar kitokių tyrimų. Tik tokiu atveju bus pasirinktas teisingiausias būdas, padėsiantis organizmui sustiprėti“, – pataria „Camelia“ vaistininkė.