Viskas prasidėjo nuo pakilusios temperatūros.
„Iš pradžių pakilo temperatūra, savaitę gydžiausi Rokiškyje, tada atsiuntė į Nacionalinį vėžio institutą. Dabar esu dėkingas likimui, kad čia patekau. Nereikia bijoti, gydymas tikrai progresyvus. Po operacijos man pasiūlė dalyvauti klinikiniuose tyrimuose.
Aš be jokių abejonių sutikau ir gavau 35 dozes naujų vaistų. Po to gavau švitinimo ir cheminio gydymo. Jis nėra toks baisus, kaip visi sako. Mano draugas šio gydytmo atsisakė, o po to jį palaidojom. Taip, malonumo nėra, bet rezultatas neblogas. Gydymas praėjo, dabar išvada tokia, kad liga stabili. Labai dėkingas esu ir gydytojams, ir slaugytojoms, ir visam instituto personalui“, – sakė S. Samulionis.
Dabar vyro minėti vaistai jau kompensuojami ir naudojami visoje Lietuvoje, tad pacientams nebereikia dalyvauti klinikiniuose tyrimuose norint juos gauti.
Kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų
Biomedicinos mokslų daktarė Giedrė Smailytė konferencijoje pasakojo, kad išsivysčiusiose šalyse net už 20–25 proc. mirčių yra atsakingas vėžys. Plaučių vėžys tarp mirčių nuo onkologinių ligų pirmauja. 2020 metais diagnozuota 2,2 mln. naujų vėžio atvejų pasaulyje. Tarp vyrų tai dažniausias susirgimas ir dažniausia mirties priežastis iš onkologinių ligų. Tarp moterų šiek tiek retesnis, tarp susirgimų užima 3 vietą, o tarp mirčių – antrą.
Vyrų didžiausias sergamumas plaučiu vėžiu yra būdingas Rytų Europos, Vakarų Azijos, Šiaurės Afrikos šalims, Kinijai, Filipinams, Indonezijai. Pats didžiausias vyrų sergamumas plaučių vėžiu yra Vengrijoje – ten tenka 77 atvejai 100 tūkstančių gyventojų. Tuo metu Lietuvoje turime 50 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Moterų sergamumas šia liga didžiausias labiausiai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse – Šiaurės Amerikoje, Šiaurės ir Vakarų Europoje, ypač Danijoje, Nyderlanduose, taip pat Australijoje ir Naujoje Zelandijoje.
„Taip yra dėl rūkymo paplitimo. Plaučių vėžys pasižymi ilgu indukciniu laikotarpiu, tai reiškia, kad ką matome šiandien, yra sąlygota tai, kas vyko prieš 20–30 metų“, – paaiškino daktarė.
Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų, dauguma jų – vyrams, apie 1200 atvejų. Vyrų sergamumo pokyčiai Lietuvoje panašūs į išsivysčiusių šalių – po didėjimo laikotarpio stebimas mažėjimas, o moterų sergamumas, skirtingai nuo kitų vakarų šalių yra stabilus.
Galima išgydyti ir labai agresyvią ligą
Konferencijos metu gydytojui onkologui prof. Sauliui Cicėnui buvo užduotas klausimas, ar galime šiandien jau galime išgydyti plaučių vėžį.
„Jei šis klausimas būtų užduotas prieš 5 metus, būčiau sakęs – ne, jo išgydyti negalima. Dabar jau galiu pasakyti, kad taip, galbūt jau galime jį išgydyti. Per paskutinius 5 metus įvyko daug permainų gydyme“, – kalbėjo gydytojas.
Anksčiau buvo sakoma, kad su ketvirtos stadijos liga žmonės gyvena metus ar dvejus, tačiau dabar yra tokių atvejų, kai, priklausomai nuo gydymo, pacientai gyvena 5 ir daugiau metų.
„Mes turime tokių ligonių, kurie sirgo labai agresyvia plaučių vėžio forma ir po gydymo jie gyvena 10 metų. Ar galime sakyti, kad tokiu atveju yra išgydytas plaučių vėžys? Be abejo – taip. Tačiau tai labai pavojinga ir agresyvi liga, kuri gali bet kada atsinaujinti“, – sakė prof. Saulius Cicėnas.
Gydytojas pastebėjo, kad Lietuvoje vaistų kompensavimo mechanizmai lėtesni, naujienos vėluoja, todėl dabar yra dar daug klinikinių tyrimų, kuriuose siūloma sudalyvauti pacientams ir gauti patį naujausią gydymą.
Prof. S. Cicėnas mano, jog šiandien visuomenei būtina priminti, kas daugeliu atejų sukelia šį piktybinį naviką ir kaip galima nuo jo apsisaugoti.
„Atsisakyti visų formų tabako rūkymo. Ir visada atsiminti, kad šios ligos gydymas yra labai sudėtingas“, – sako prof. S. Cicėnas.
Tabako rūkymas sukelia apie 80–90 proc. visų plaučių vėžio atvejų
Mokslinių tyrimų duomenimis, rūkančių asmenų rizika susirgti plaučių vėžiu yra apie 20 kartų didesnė negu niekada nerūkiusių, pasakojo NVI epidemiologė dr. Rūta Everatt.
„Kuo jaunesnis amžius, kai asmuo pradeda rūkyti, kuo ilgesnė rūkymo trukmė ir kuo didesnis per dieną surūkomų cigarečių skaičius, tuo didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu. Nuo rūkymo pradžios iki plaučių vėžio simptomų atsiradimo paprastai praeina iki 20–40 metų. Metusių rūkyti asmenų rizika susirgti plaučių vėžiu yra reikšmingai mažesnė nei rūkančių. Bet kokio amžiaus ne per vėlu mesti rūkyti, tačiau jaunesniame amžiuje metus rūkyti, vėžio rizika sumažėja labiau“, – sakė dr. Rūta Everatt.
Pasak epidemiologės, sergamumo plaučių vėžiu bei mirtingumo nuo šios ligos pokyčiai įvairiose šalyse ir gyventojų grupėse atspindi tabako epidemijos pokyčius tose populiacijose.
„Plintant tabako epidemijai ir didėjant mirtingumui nuo plaučių vėžio ir kitų tabako sukeltų ligų, daugumoje Vakarų Europos šalių buvo įdiegtos efektyvios tabako prevencijos ir pagalbos metantiems rūkyti programos, kurios sustabdė ir reikšmingai sumažino rūkymo paplitimą tose šalyse. Pavyzdžiui, 2020 m. Jungtinėje Karalystėje rūkė tik 12 proc., Švedijoje – tik 6 proc. vyrų.
Mažėjantį rūkymo paplitimą tarp vyrų šiose šalyse sekė mažėjantis sergamumas ir mirtingumas nuo plaučių vėžio. Lietuvoje Eurostat duomenimis, 2020 m. Lietuvoje rūkė 45 proc. vyrų, pagal rūkymo paplitimą tarp vyrų Lietuva buvo trečioje vietoje Europos Sąjungoje. Tai lemia didelius vyrų mirtingumo nuo plaučių vėžio rodiklius Lietuvoje“, – teigė dr. R. Everatt.
Ar elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas gera alternatyva?
Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas. Kartais teigiama, kad šie produktai padeda mesti rūkyti ar yra neva sveikesnės įprastų cigarečių alternatyvos.
„Elektroninės cigaretės pripildomos tirpalo, kurio sudėtyje yra nikotino, propileno glikolio arba glicerolio ir skonių priedų. Rūkant, tirpalas garuoja, įkvepiami garai, aerozolio lašeliai. Šiame aerozolyje tabako nėra, bet yra cheminių medžiagų, susidariusių iš el. cigaretes pripildančių skysčių, taip pat susidariusių cheminių reakcijų metu kaitinamajame elemente ar temperatūros poveikyje.
Kaitinamojo tabako vartotojai įkvepia nikotino, kuris išsiskiria kaitinant tabako lapus. Nors kenksmingų cheminių medžiagų lygiai yra mažesni nei vartojant įprastas cigaretes, tai nereiškia kad šie produktai yra saugesni. Tyrimai rodo, kad kaitinamojo tabako produktų sudėtyje yra tos pačios kenksmingos cheminės medžiagos kaip įprastose cigaretėse, taip pat kitų kenksmingų medžiagų, kurių įprastose cigaretėse nėra“, – sakė dr. R. Everatt.
Mokslininkai tiria, koks ilgalaikis šių produktų poveikis sveikatai. Pasak dr. R. Everatt, jis kol kas dar nežinomas, bet neabejojama, kad bet kokie tabako produktai sukelia žalą ir priklausomybę.
Nikotinas ypač kenksmingai veikia paauglių smegenis, kurios dar tik vystosi. Ši medžiaga itin veikia tas smegenų sritis, kurios atsakingos už mokymasi, nuotaiką, bendravimą. Vėliau ši priklausomybė gali padidinti riziką būti priklausomam nuo vaistų. Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad kaitinamasis tabakas padeda rūkyti. Taip pat nėra įrodymų, kad tai kenkia mažiau nei įprastos cigaretės.
Plaučių vėžys ankstyvose stadijose dažniausiai neturi jokių simptomų.
Tačiau pažengusiose stadijose pagrindiniai simptomai yra šie:
Kosulys – vienas iš dažniausiai pasitaikančių plaučių vėžio simptomų, jis atsiranda tada, kai navikas augdamas ima trukdyti orui patekti į plaučius. Būtina susirūpinti, jei ir anksčiau buvęs kosulys stiprėja.
Rūkalių kosulys, kuris stiprėja ar dažnėja.
Stiprėjantys krūtinės, pečių ar nugaros skausmai.
Skreplių pagausėjimas.
Atsikosėjimas skrepliais su kraujo priemaiša ar net krauju.
Netikėtas dusulys.
Nemiga.
Nuolat paūmėjantis lėtinis bronchitas.
Lėtinis nuovargis.
Apetito praradimas.
Galvos skausmas, kaulų skausmas.
Savaiminis kaulų lūžimas.
Netikėtas svorio netekimas.
Pusiausvyros ir atminties sutrikimai.
Kaklo ar veido patinimai.