„Rankos ir kojos šąla dėl to, kad susiaurėja arterijos, sutrinka kraujotaka ir į galūnes patenka mažiau kraujo. Tai gali nutikti, kai atsiduriame stresinėje situacijoje ir mūsų organizmas išskiria adrenaliną, taip suteikdamas papildomos energijos, reikalingos kovai su stresą keliančiais veiksniais. Panašūs procesai organizme vyksta ir tuo metu, kai kamuoja lėtinio nuovargio sindromas – nuolat jaučiamas jėgų trūkumas net ir tada, kai neužsiimame aktyvia fizine veikla“, – pasakoja J. Gasiūnaitė.
Kaip kovoti su rizikos veiksniais?
Šeimos gydytoja sako, kad šąlančių galūnių simptomas gali pasireikšti ne tik vyresniems dėl su amžiumi prastėjančios kraujotakos, bet ir jauniems, sėdimą darbą dirbantiems, mažai aktyviems žmonėms.
Be to, galūnės šąla ir dėl kitų priežasčių – nevisavertės mitybos, rūkymo, aptemptų, ankštų drabužių dėvėjimo, per mažos kūno masės, netinkamos avalynės ir blogos miego kokybės. Visa tai trikdo sklandų kraujo tekėjimą į galūnes, dėl to gali kamuoti šalimo pojūtis. Be to, galūnių temperatūrą gali paveikti ir magnio, geležies, omega riebalų rūgščių, vitaminų B3 ir B12 trūkumas.
„Norėdami sumažinti riziką pasireikšti šąlančių galūnių simptomams, turėtumėte subalansuoti darbo ir poilsio režimą, įvertinti bei pagerinti savo fizinį aktyvumą, mesti rūkyti. Kraujotaką pagerinti gali maudymasis po kontrastiniu dušu ir masažai. Jeigu dirbate sėdimą darbą, darykite reguliarias pasivaikščiojimo pertraukėles. Suvartokite per dieną bent 1,5–2 litrus skysčių, geriausia – vandens, nes stipri arbata ir kava neįskaičiuojama į per dieną suvartojamų skysčių kiekį. Pasirūpinkite visaverte ir sveika mityba, kuri užtikrintų visų reikalingų mikroelementų paros dozę, tačiau pasireiškus šąlančių galūnių simptomams ir norint greičiau atstatyti organizmo funkcijas gali prireikti maisto papildų kurso“, – pataria J. Gasiūnaitė.
Šąlančios galūnės gali būti ligos simptomas
šeimos gydytoja sako, kad šąlančios galūnės gali įspėti apie organizme besivystančias rimtas ligas – susilpnėjusią skydliaukės funkciją, mažakraujystę, cukrinį diabetą ir Reino sindromą.
„Kai sutrinka skydliaukės funkcija, gali pasireikšti hipotirozė – būklė, kai organizme trūksta skydliaukės gaminamų hormonų, atsiranda jos hipofunkcijai būdingų simptomų, tokių kaip nuovargis, libido sumažėjimas, svorio augimas, slenkantys plaukai, didesnis apetitas, lėtesnis širdies darbas ir šąlančios galūnės. Jeigu dėl geležies trūkumo išsivysto anemija, dar vadinama mažakraujyste, vidaus organai prasčiau aprūpinami reikalingomis medžiagomis, atsiranda bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas, nuovargis, dusulys, odos blyškumas, plaukų slinkimas ir šąlančių galūnių simptomai“, – įspėja J. Gasiūnaitė.
Gydytoja sako, kad šąlančios galūnės gali įspėti ir apie cukrinį diabetą, dar vadinamą cukralige. Šios ligos vystymosi metu gali atsirasti nervų bei kraujagyslių pažeidimų, dėl kurių suprastėja kraujotaka ir sutrinka jutiminės funkcijos, o ligai progresuojant kojose atsiveria sunkiai gyjančios žaizdos, dėl kurių kartais tenka amputuoti galūnes.
Dar viena liga, įspėjanti apie gresiančias sveikatos problemas – Reino sindromas – tai šalčio ar nervinio streso sukeliamas kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis trispalviu (paraudusių, pamėlusių, pabalusių) plaštakų fenomenu, dažnai lydimu skausmo. Pasireiškus Reino sindromui, svarbiausia saugoti rankas nuo nušalimo, vengti streso, mesti rūkyti ir reguliariai užsiimti mankštomis, nes jos padeda išvengti priepuolių pasikartojimo ar bent sušvelnina lengvos eigos simptomus.
„Moterims šąlančių galūnių problema yra labiau įprasta nei vyrams, nes jos dažniau serga anemija, taip pat turi didesnį polinkį į hipotoniją – žemą kraujo spaudimą. Moteris taip pat kiek dažniau kamuoja ir Reino sindromas bei dažniau susilpnėja skydliaukės veikla, o tada pasireiškia ir šąlančių galūnių simptomai“, – aiškina šeimos gydytoja J. Gasiūnaitė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jūratė Gasiūnaitė sako, kad į šeimos gydytoją dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo reikėtų kreiptis bent kartą per metus, net ir neturint nusiskundimų.
„Profilaktinio patikrinimo metu tyrimų planą kiekvienam pacientui gydytojas sudaro individualiai, tačiau dažniausiai atliekamas bendras kraujo ir šlapimo tyrimas, biocheminių kraujo rodiklių įvertinimas, patikrinama širdies, skydliaukės ir kitų organų veikla, elektrolitų balansas bei vitaminų koncentracijos. Nustačius pakitimus ar diagnozavus ligą, galinčią sukelti šąlančių galūnių simptomus, sudaromas individualus gydymo planas. Su šeimos gydytoju taip pat galima aptarti sveikos mitybos principus, fizinio aktyvumo rekomendacijas ir tokiu būdu ne tik išspręsti šąlančių galūnių problemą, bet pagerinti sveikatą, o kartu ir gyvenimo kokybę“, – priduria šeimos gydytoja.