Pasak vaistininko F. Bertulio, sąnarių skausmas – itin dažna problema: į vaistinę, ieškodami atsakymo, kaip numalšinti sąnarių maudimą, pacientai užsuka kiekvieną dieną. Tokiais atvejais vaistininkas stengiasi išsiaiškinti, ar sąnarių skausmas pasireiškė dėl per intensyvios fizinės veiklos, kuri sukėlė raumenų ir sausgyslių nuovargį.
Esant šiai skausmo priežasčiai F. Bertulis rekomenduoja rinktis savęs tausojantį režimą ir nepamiršti po fizinės veiklos atlikti tempimo pratimų. Šį maudimą padeda sumažinti ir šaldantys tepalai.
Kitais atvejais sąnarių skausmas pacientams dažniausiai pasireiškia ryte ar pirmoje dienos pusėje ir gali signalizuoti apie susidėvėjimą. „Sąnariai sustingę, atrodo, kad juos reikia „išjudinti“ ar „sušildyti“. Dienos metu skausmas sumažėja, tačiau visiškai nedingsta“, – pastebi vaistininkas.
Sąnarių sustingimas yra vienas simptomų, kuris turėtų pacientą paskatinti nedelsiant apsilankyti pas mediką detalesnei apžiūrai ir konsultacijai.
Skausmo negalima ignoruoti
Kineziterapeutė J. Kliukaitė įvardija kelis pavojingiausius sąnarių siunčiamų signalų tipus, kurių negalima ignoruoti. Pavyzdžiui, jei sąnariai yra ne tik skausmingi, bet ir sustingę (ypač rytais arba šalčio metu), skausmas nepraeina kelias savaites, yra jaučiamas ne tik dieną, bet ir naktį bei matoma vizuali sąnarių deformacija. Visi šie simptomai gali signalizuoti rimtą pavojų – degeneracinius pakitimus (osteochondrozę, artrozę, podagrą), uždegimines sąnarių ligas (reaktyvų artritą, reumatoidinį artritą) ar organizme vykstančius hormonų pokyčius.
Uždegiminių ligų metu dažniausiai pradeda skaudėti mažuosius sąnarius, o vėliau skausmas pereina ir prie didžiųjų sąnarių. Pavyzdžiui, jei žmogus serga podagra, dažniausiai pirminis skausmas atsiranda kojos nykščio sąnaryje.
Esant degeneraciniams pakitimams, skausmas gali lokalizuotis stuburo srityje arba tik tam tikrame sąnaryje, kuriame yra atsiradę pokyčiai.
„Didžiausia grėsmė yra sąnarių deformacija, po kurios sutrinka visa kūno biomechanika. Taip atsitikus pasikeičia ir mūsų atliekami kasdieniai judesiai, kurie dėl atsiradusio skausmo ir diskomforto tampa netaisyklingi. Nuolat atliekant netaisyklingus įprastus kūno judesius po truputį atsiranda raumenų disbalansas, kuris gali sukelti dar didesnius skausmus raumenyse ar stuburo srityje“, – teigia kineziterapeutė J. Kliukaitė.
Jos teigimu, sąnarių skausmus dažniausiai sukelia per mažas kasdienis fizinis aktyvumas, techniškai netaisyklingas fizinis krūvis, nesubalansuota ir nevisavertė mityba. Dažniau sąnarių skausmas yra nustatomas moterims ir antsvorio turintiems asmenis. Sąnariams kenkia ir staigūs svorio pokyčiai, pavyzdžiui, kai moteris nėštumo metu priauga svorio, o po gimdymo jis greitai nukrenta.
Pasak pašnekovės, uždegiminis sąnarių skausmas anksčiau dažniau buvo nustatomas vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau neretai juo dabar skundžiasi ir jauni asmenys.
„Dažniausiai tokie jauni žmonės turi per mažą fizinį krūvį ir nepilnavertiškai maitinasi arba kaip tik per daug intensyviai sportuoja ir stipriai apkrauna sąnarius“, – priduria J. Kliukaitė.
Skausmo priešas – judėjimas
Vaistininko F. Bertulio teigimu, sąnarių skausmo profilaktikai galima pritaikyti auksinę taisyklę, tinkančią visoms organų sistemoms – gerą savijautą užtikrina subalansuota mityba ir judėjimas.
„Judėjimo svarba yra neatsiejama nuo viso organizmo optimalios būklės – rekomenduojamos 30 min. vidutinio intensyvumo treniruotės 4-5 kartus per savaitę. O tai gali būti ir paprasčiausias spartus pasivaikščiojimas. Tačiau reiktų nepamiršti, jog skirtinga fizinė veikla nevienodai apkrauna sąnarius, tad sporto rūšį būtina pasirinkti pagal žmogaus individualų fizinį pasirengimą“, – sako vaistininkas.
Kineziterapeutė pritaria, kad norintys gerai jaustis, turi kasdien išeiti bent pusvalandžiui pasivaikščioti, atlikti lengvą viso kūno mankštą, o dirbantys sėdimą darbą – atkreipti dėmesį į savo sėdėjimo padėtį bei darbo vietos ergonomiką, reguliariai keisti padėtis, daryti pertraukėles, kurių metu atsistotų pasirąžyti ir pratemptų įsitempusius raumenis.
„Žmogus evoliuciškai yra sutvertas judėjimui, o judėjimas maitina sąnarius. Svarbiausia atkreipti dėmesį į problemines kūno vietas, kurias skauda. Mūsų kūnui yra labai svarbūs mobilumo ir tempimo pratimai, o teisingai parinkti pratimai yra visavertė nauda jūsų kūnui“, – priduria J. Kliukaitė.
Sveikiems sąnariams – tinkama mityba ir papildai
Vaistininkas F. Bertulis, norintiems turėti sveikus sąnarius, taip pat pataria peržvelgti savo mitybą – svarbu, kad joje netrūktų gyvulinės kilmės baltyminio maisto, pavyzdžiui, sąnariams naudingos šaltienos ar pilnų mėsos dalių nuovirų ir iš jų gaunamų sultinių.
„Šaltienos pagrindą sudaro želatina, kitaip žinoma kaip hidrolizuotas kolagenas. Jeigu jūsų sąnarių funkcija yra suprastėjusi, mitybą galite papildyti ir maisto papildais, kurių sudėtyje ir yra hidrolizuoto 1 ir 2 tipo kolageno. Moksliniuose straipsniuose akcentuojama, kad šio tipo kolagenai gali reikšmingai sumažinti osteoartrito sukeltą sąnarių skausmą. Sąnarių papilduose dažnai yra ir gliukozamino, chondroitino, apie kurių poveikį galima rasti teigiamų atsiliepimų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar preparato sudėtyje yra vitamino C, kuris padeda palaikyti normalų kolageno susidarymą. Rekomenduočiau vitaminą C vartoti ne tik imuninės sistemos, bet ir sąnarių funkcijos palaikymui“, – pataria vaistininkas.
Kineziterapeutė J. Kliukaitė pabrėžia, kad jei sąnarių skausmų kilmė yra uždegiminė, svarbu, kad racione taip pat netrūktų ir augalinės kilmės produktų – įvairių daržovių ir vaisių.
„Vartodami daug gyvulinės kilmės produktų, pieno produktų, cukraus, alkoholio tik dar labiau didinate uždegimą. Labai svarbu kartu su maisto produktais gauti reikiamą vitaminų ir mineralų kiekį. Esant sąnarių ligoms labai svarbu vartoti vitaminą D3, omega riebalų rūgštis. Jei nevartojate karvės pieno gaminių ir keičiate juos į augalinės kilmės produktus, tuomet papildomai reikėtų vartoti kalcį kaulų tankio stiprinimui. Ir, žinoma, gerti pakankamai vandens“, – pastebi kineziterapeutė.