Viena iš žvynelinės priežasčių yra genetika, tačiau, net jei abu tėvai ja sirgo, dar nebūtinai reiškia, kad susirgs ir vaikas, nes labai svarbu, kiek žmogus patiria streso, kokį maistą valgo, ar serga kitomis ligomis. Tačiau labai svarbu žinoti, kad žvynelinė nėra užkrečiama.
Dažnai žvynelinė paūmėja esant dideliam stresui, pavyzdžiui, skyryboms, netekus artimojo, dirbant naktimis. Provokuoti ligą gali ir alkoholis bei infekcijos.
„Rudenį liga paūmėja, spalį sulaukiame daugiausiai pacientų. Kadangi padėti gali ultravioletiniai spinduliai, vasarą pacientai jų gauna daugiau, bet atėjus rudeniui viskas vėl sugrįžta“, – Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis.
Žvyneline sergantiems žmonėms labai svarbus darbo ir poilsio režimas, pakankamai miego, sveika mityba.
„Deja, bet beveik visų pacientų kasdienybė yra paveikta šios ligos, absoliuti dauguma sergančiųjų jaučiasi stigmatizuojami, nes bėrimai atrodo nepatraukliai. Be to, dažnai būna pleiskanoti pečiai dėl pleiskanotos galvos, paraudęs veidas, ausys, plaštakos, to nepaslėpsi.
Dauguma pacientų gėdijasi nusirengti paplūdimyje, visus metus vaikšto su kūną dengiančiais rūbais. Žmogus bijo eiti pas kirpėją, į sporto klubą, vengia socialinių veiklų. Dėl to apie 20 proc. žvyneline sergančių pacientų turi depresiją. Net darbdaviai kartais nesirenka žvynelinę turinčių žmonių, nes jie išberti“, – kalbėjo T. Raudonis.
Lengvą žvynelinę gali diagnozuoti šeimos gydytojas, taip pat paskirti tepamą steroidų tepalą. Kai liga pažeidžia didesnį kūno plotą, tai jau vidutinio sunkumo žvynelinė ir reikia kreiptis į gydytoją dermatovenerologą, o pradėjus skaudėti sąnariams, nugarai, reikia skubiau kreiptis į gydytoją reumatologą.
Kreiptis į gydytoją dermatovenerologą galima bet kurioje valstybinėje gydymo įstaigoje, kur bus pradedamas bazinis gydymas. Vėliau gali būti skirta fototerapija, tai yra gydymas medicininiais ultravioletiniais spinduliais, jei jo nepakanka, galima gydyti sisteminiais vaistais.
Jei šis gydymas neefektyvus, gali būti skiriamas gydymas biologine terapija.
„Deja, šiuo metu šis gydymas prieinamas tik trečiojo lygio gydymo įstaigose, tai yra universitetinėse ligoninėse. Biologinė terapija yra nauji, modernūs vaistai, su kuriais galime pasiekti ligos kontrolę. Išnyksta 90 proc. bėrimų ant odos, išgydomas nagų pažeidimas, pagerėja sąnarių būklė, užkertamas kelias progresuoti ligai“, – sakė T. Raudonis.
Lietuvoje dėl žvynelinės biologinę terapiją gauna apie 500 pacientų, nors sergančiųjų mūsų šalyje – net apie 100 tūkstančių.
„Su šiuo skaičiumi nuo estų atsiliekame du kartus, Latvijoje situacija panašiai bloga, kaip ir Lietuvoje. Į Lietuvą gydymas atėjo bent 5 metais vėliau nei Vakarų šalyse. Pirmaisiais 6 metais, kai gydymas buvo prieinamas, tai buvo labai limituotas, tik iki 5 ar 10 naujų pacientų per metus.
Nuo 2022 m. sąlygas turime visas tokias pat, kaip pažangiose Vakarų šalyse. Bet dabar turime tik kelias įstaigas, kurios gali pradėti gydymą, todėl eilės yra didelis, privačios įstaigos gydyti negali. Be to, tarp šeimos gydytojų dar nėra paskleista žinia, kad turime kompensuojamą gydymą sunkiai žvynelinei. Susiduriame su pacientais, kurie atvyksta iš mažesnio miestelio, ir kuriems daug metų buvo aiškinama, kad yra tik tepaliukai“, – sakė gydytojas dermatovenerologas.
Norint kreiptis į trečiojo lygio ligoninę, pacientams reikalingas šeimos gydytojo siuntimas, tad pirmiausia reikėtų kreiptis į jį.
„Žvynelinė yra lėtinė liga, ji nėra išgydoma, taip pat, kaip ir padidėjęs kraujospūdis. Tačiau su naujausiais vaistais galime pasiekti visišką ligos kontrolę, pacientui nebereikės teptis vaistų, nebereikės nuolatinių vizitų į gydymo įstaigas. Bet kol kas dar nekalbame apie limituotą gydymosi laiką“, – kalbėjo T. Raudonis.