Robotinė sistema Santaros klinikose pradėta naudoti keturių sričių chirurginėms operacijoms atlikti: urologijos, pilvo, krūtinės ir ginekologijos.Visose šiose srityse Santaros klinikose jau yra atliktų robotinių operacijų.
Šiuo metu Santaros klinikose pilnai dirbti su robotine chirurgija paruošta po dvi kiekvienos iš šių sričių komandas. Komandą sudaro po du gydytojus ir dvi slaugytojas, taigi iš viso paruošti 32 specialistai.
Santaros klinikos – jau antrasis centras Lietuvoje, kuriame atliekamos robotinės chirurgijos operacijos. Apie pirmąjį tokį robotinės chirurgijos centrą, jau puspenktų metų veikiantį Klaipėdos universiteto ligoninėje, portalas „Delfi“ rašė čia.
Ketvirtadienį Santaros klinikos pakvietė žiniasklaidos atstovus susipažinti su robotinės chirurgijos sistema, pademonstravo ir papasakojo, kaip ji veikia plačiau.
Robotinė operacija – kaip viskas atrodo?
Kaip atrodo robotinė operacija, žurnalistams buvo demonstruojama, pasitelkus pilvo muliažą. Į jį pro nedideles skylutes buvo įvestos trys roboto „rankos“ su chirurgui reikalingais antgaliais, pvz., žirklutėmis ar replytėmis.
Ekrane matėsi, kaip replytėmis siuvama „žaizda“. Nors atrodė gana paprasta, akivaizdu, kad norint taip siūti reikalingi įgūdžiai.
Jeigu ant operacinio stalo būtų gulėjęs gyvas pacientas, jo pilvas būtų prieš operaciją pripučiamas oro ir jame padaromi maži pjūveliai, panašiai kaip laparoskopinės operacijos metu, kad pro juos būtų galima įkišti roboto „rankas“. Prireikus „rankas“ galima ištraukti iš pilvo ir pakeisti vieną antgalį kitu, panašiai, kaip odontologai keičia antgalius ant savo valdymo sistemos.
Roboto „rankas“ operacijos metu valdo chirurgas, sėdėdamas priešais netoli operacinio stalo esančią konsolę ir visą manipuliaciją stebi ekrane – jame matomas gerokai išdidintas pilvo ertmės vaizdas. Tokį pat vaizdą, kokį mato chirurgas, galima stebėti ir ekrane virš operacinio stalo. Iš šono atrodo, tarytum robotą valdantis prie konsolės sėdintis chirurgas žaistų kompiuterinį žaidimą.
Kaip ir įprastos operacijos metu, per robotinę dirba asistentas, operacinės slaugytoja, kurie visada būna šalia paciento, gydytojas anesteziologas su anesteziste. Tačiau chirurgas operuoja ne savo, bet roboto „rankomis“ – šios neturi žmogui būdingo tremoro ir jas galima sukinėti net 720 laipsnių.
Per demonstracinę operaciją buvo naudojamos trys roboto „rankos“, bet, jeigu reikia, operuoti galima ir iš karto keturiomis, kurių viena paprastai laiko kamerą.
Robotą sukūrė Kembridžo mokslininkai
„Robotinė chirurgija – didelis, naujas, kokybinis žingsnis šiuolaikinėje chirurgijoje. Džiaugiamės, kad pagaliau į Santaros klinikas atėjo galimybė operuoti šiuolaikiškai ir pradėti robotinės chirurgijos erą“, – sakė profesorius F. Jankevičius.
Anot jo, robotinės operacijos bus žymiai precižiškesnės, nes technologijos leidžia kur kas labiau padidinti chirurgo matomą vaizdą, pagerinti jo kokybę. Pasitelkę robotus chirurgai gali matyti 3D erdvinį vaizdą, padedantį identifikuoti smulkiausias struktūras operaciniame lauke. Tai leidžia išsaugoti tokias struktūras, kaip nervai, smulkios kraujagyslės, ir pasiekti geresnį operacijos tikslą. Be to, robotinė chirurgija pacientams padeda išsaugoti pačias svarbiausias gyvybines funkcijas, o pooperacinis laikotarpis sutrumpėja.
„Tai labai palengvins ir chirurgų darbą. Tokios operacijos atliekamos per nuotolį. Jas atlieka ne pats robotas, bet operatorius-chirurgas, sėdėdamas šalia konsolėje be jokios fizinės įtampos ir matydamas didžiulį vaizdą monitoriuje.
Ateityje, žinoma, operacijos truks trumpiau. Šiuo metu jos ilgiau užtrunka, nes reikia įsisavinti naujus įgūdžius. Tai mums padeda atlikti mentoriai – ekspertai, atvykę iš užsienio, kurie turi didesnę šitokių operacijų patirtį“, – paaiškino profesorius F. Jankevičius.
Santaros klinikų chirurginis robotas „Versius“ yra naujos kartos. Jį sukūrė Kembridžo (Jungtinė Karalystė) mokslininkai. Keturias „rankas“ turintis robotas ypatingas savo mobilumu, tai yra, jam nereikia specialios operacinės, robotą paprasta perkelti iš vienos operacinės į kitą. Be to, skirtingi antgaliai jį leidžia pritaikyti labai plačiam pacientų ratui.
Atkartoja chirurgo rankų judesius
Santaros klinikų Urologijos centro vedėjas gydytojas-urologas daktaras Albertas Čekauskas pasakojo, kad urologijoje robotinė chirurgija yra svarbi, nes didžioji dalis operacijų vyksta dubenyje – gana siauroje erdvėje.
„Didžioji dalis pacientų, nuo kurių tokias operacijas pradėjome, yra sergantieji prostatos vėžiu. Labai svarbu patekti į prostatos vėžio pacientų dubenį.. Pirmas tikslas yra išgydyti jų onkologinę ligą, antras – išsaugoti visas funkcijas, jų nepažeidžiant: pirmiausia šlapimo laikymo, taip pat lytinę funkciją“, – paaiškino daktaras A. Čekauskas.
Anot jo, prostata – ekonomiškai nepatogi vieta operacijai, čia gali būti tik ribotas instrumentų naudojimas. Tokios operacijos yra ilgos, kartais trunkančios ir 3 val. ar daugiau.
„Robotinė chirurgija mums leidžia atlikti įvairiausius sudėtingesnius veiksmus. Viena vertus mes galime geriau tai vizualizuoti, kita vertus – atlikti tam tikrus tikslius siuvimo judesius, nes su robotika galime pasukti [antgalį] į įvairias puses. Roboto „rankos“ atkartoja visų rankų sąnarių judesius, o mūsų pirštų galiukai atkartoja instrumento galiukų atsidarymą. Mes galime tiek susiūti, tiek nukirpti, tiek ir išdalini audinius taip, kaip mus anatomiškai parankiausia“, – kalbėjo gydytojas urologas.
Daktaras A. Čekauskas teigė, kad pirmieji robotu operuoti pacientai, sergantys prostatos vėžiu, buvo išrašyti praėjus vos 2 dienoms po operacijos, nors dažniausiai taip būna po 5 parų.
„Esu prisilietęs prie gal 5 skirtingų robotinių sistemų. Geras jausmas. Kai mokiausi užsienio centruose, matydavau, kaip tai vyksta ir galėjau asistuoti tam tikrose operacijose. O šiuo metu mes tai turime čia Lietuvoje“, – pasidžiaugė gydytojas.
Mažesnis nuovargis chirurgui
Robotika pravers ir atliekant pilvo operacijas. Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas profesorius Tomas Poškus pasakojo, kad, kaip ir urologijos atveju, labiausiai ši sistema tiks ten, kur jau ilgą laiką taikoma laparoskopinė chirurgija.
„Pasaulyje turbūt plačiausiai tai taikoma sergančių tiesiosios žarnos vėžiu pacientų gydymui – net iki 80 proc. tokių pacientų šiuo metu operuojami pasitelkus robotą. Manau, kad viena iš mūsų prioritetinių sričių taip pat bus operacijos tiesiojoje žarnoje. Bet pilvas – labai plati sritis. Visose srityse mes galime pritaikyti robotinę chirurgiją.
Pagrindinis privalumas yra tas, kad operacijos principas nesikeičia: mes neoperuojame kitaip, neoperuojame kitos ligos, tačiau operuojame žymiai tiksliau, mūsų judesiai yra tikslesni, aiškesni, todėl saugesni. Taip pat chirurgas nenuvargsta. Nes kartais, jeigu laparoskopinės chirurgijos metu reikia išstovėti 3–4 valandas, pavargsti. O čia sėdi patogiai, prie konsolės, dirba tik riešai, ne alkūnės, ne pečiai“, – palygino profesorius T. Poškus.
Po pirmųjų pilvo operacijų robotu gydytojas T. Poškus konstatavo, kad tai yra labai tiksliai veikiantis prietaisas.
„Tai tikrai ne prasčiau negu laparoskopinė chirurgija, o kai kuriais atvejais net ir geriau. Mūsų pacientės, kurios turėjo tą pačią dieną išeiti po operacijos namo, išėjo po kelių valandų. Pacientė, kuriai buvo atlikta onkologinė operacija, jaučiasi puikiai, irgi prašosi namo. Prietaisas atitinka tai, ko iš jo tikėjomės, galbūt netgi šiek tiek viršija lūkesčius“, – tvirtino profesorius.
Santykis kaip tarp šeimininko ir vergo
Dar viena sritis, kurioje chirurgams padės robotai, yra ginekologija. Santaros klinikų Ginekologijos skyriaus vedėjas daktaras Vilius Rudaitis jau atliko kelias operacijas robotu.
„Iki tol buvome pakankamai intensyviai apmokomi kitoje šalyje. Taip operuoti tikrai kur kas patogiau, kalbant apie ilgas onkologines operacijas, kurios užtrunka 3–5 val. Mums tai ypatingai patogu. Juk, jeigu pavargsta chirurgas, pacientui irgi iš to nieko gero.
Turime puikų instrumentą. Ginekologijoje jis daugiausiai bus naudojamas onkologijoje, bet taip pat yra ir išplitusios gėrybinės ligos, tokios kaip gilioji infiltruojanti endometriozė, kur susiduria visos trys specialybės: urologija, pilvo chirurgija ir ginekologija, nes liga apima viską, kas yra dubenyje.
Aišku, ir pacientams tai bus didžiulė nauda, ir mums bus darbo pastiprinimas. Tai – brangus instrumentas, bet pagaliau mes jį turime ir tuo labai džiaugiamės“, – tikino daktaras V. Rudaitis.
Medikas pasidžiaugė, kad dabar jis gali operuoti turėdamas gerą kamerą, transliuojančią puikų nedrebantį 3D vaizdą.
„Santykis tarp mūsų ir roboto yra kaip tarp šeimininko ir vergo: jis visiškai priklausomas nuo mūsų. Jūs padarysite klaidą, jis padarys klaidą. Robotas nepajėgus išspręsti žmogaus klaidų. Chirurgas turi būti labai gerai tam pasiruošęs. Bet mes ir nesame pradedantys chirurgai. Aš 26 metus atlieku daug laparoskopinių operacijų ir mes, gydytojai, vis dar mokomės toliau“, – sakė daktaras V. Rudaitis.
Svarbu ten, kur mažai erdvės
Santaros klinikų gydytojas krūtinės chirurgas daktaras Žymantas Jagelavičius pasakojo, kad krūtinės chirurgija irgi vystosi minimaliai invazyvia kryptimi, kurios vienas iš variantų yra robotinė chirurgija.
„Robotinė chirurgija čia pritaikoma taip pat, kaip ir pilvo chirurgijoje, tik erdvė kita. Vienas iš robotinės chirurgijos ypatumų čia yra tas, kad tai palengvina operacijų atlikimą tose kūno vietose, kur yra labai mažai erdvės. Krūtinėje tokia vieta yra tarpuplautis – pats krūtinės vidurys. Čia tos erdvės yra labai mažai. Patologijos, kuomet reikia atlikti chirurgines manipuliacijas, ten gali būti įvairios. Roboto pagalba jas galima atlikti žymiai saugiau, tiksliau, kas yra saugiau ir pacientams.
Kalbant apie platesnę krūtinės chirurgiją, plaučių rezekcinės operacijos pasaulyje irgi kai kur atliekamos roboto pagalba“, – pastebėjo daktaras Ž. Jagelavičius.
Padeda išvengti tremoro
„Pasaulyje yra tendencija, kad robotika išstumia laparoskopiją ir vis daugiau ertminių operacijų, ypač sudėtingų, onkologinių, atliekama robotika“, – patikslino profesorius F. Jankevičius.
Pasak jo, pasauliniai klinikiniai tyrimai rodo, kad robotika padeda gerokai pagerinti kokybę, palyginti su laparoskopija.
„Žinoma, robotikos kaštai didesni, bet pooperacinių komplikacijų yra gerokai mažiau nei po atvirų ar laparoskopinių operacijų. Tai pateisina ir kaštus, ir mokymosi kreivę, ir instaliacijas, kurios susijusios su technologijomis“, – patikslino Santaros klinikų vadovas.
Tiesa, profesorius sakė, kad kai kuriais atvejais, pvz., kai navikas labai išplitęs, ir toliau bus įmanomos tik atviros operacijos. Tačiau yra daug operacijų ypatingai ankštose, siaurose erdvėse, kurias bus galima atlikti tik robotu. Jis ypač praverstų operuojant mažus vaikus, be to, gali pagelbėti labai precižikai atlikti siuvimo, sujungimo, tai yra plastinės rekonstrukcijos operacijas.
Pasidomėjus, kuo skirsis laparoskopinės operacijos nuo robotinių, profesorius T. Poškus paaiškino, kad laparoskopijos principas yra arba minimaliai invazyvi laparoskopinė, arba endoskopinė operacija, kuomet nedaromi dideli pjūviai, tik mažyčiai pjūveliai, per kuriuos patenkama į pilvo ertmę ir įvedami manipuliatoriai. Jais atliekama operacija. Kadangi nebūna didelio pjūvio, po operacijos pacientui mažiau skauda.
„Tai, ką mes dabar turime, yra žingsnis tolyn. Robotinė operacija yra ta pati laparoskopinė, tačiau prietaisai yra robotų valdomi laparoskopiniai instrumentai. Tiek kamera, kurią kontroliuoja pats chirurgas, tiek trys instrumentai, kurie irgi kontroliuojami chirurgo, valdomi robotu“, – sakė profesorius.
Daktaras A. Čekauskas papildė, kad tikslus robotinių operacijų pavadinimas būtų robotu asistuojanti laparoskopija.
„Tai – ta pati laparoskopija, bet yra ženklų, kad galbūt kada nors ir patys robotai tai atliks.
Operuojant robotu dingsta tremoras. Esant nepatogioje padėtyje, galimas rankos drebėjimas. Šiuo atveju robotas tai sustabdo. Taip pat gali sustabdyti judesius, kurių būti neturėtų, pvz., jeigu kas nors kur nors atsitrenkė, jeigu viduje įvyksta koks nors konfliktas, robotinė ranka sustabdoma – taigi į procesą įjungtų daug apsaugos mechanizmų“, – vardijo privalumus daktaras A. Čekauskas.
Galimybė mokytis visiems
Daktaras A. Čekauskas džiaugėsi, kad daug dėmesio buvo skirta gydytojų ir slaugytojų, kurie dirbs su robotais, paruošimui. Prieš pradėdami dirbti operacinėje, specialistai turėjo galimybę matyti per virtualios realybės akinius, kaip viskas atrodytų operacijos metu.
„Labai norėjosi, kad nebūtų jokios rizikos pacientams ir mokymasis praeitų sklandžiai, nebūtų komplikacijų. Tai užtikrina ne tik chirurgo patirtis, bet ir instruktoriai, kurie atvyko ir stebi visas pirmąsias mūsų operacijas, jose dalyvauja.
Mūsų chirurgai buvo išvykę į mokymus tai vienoje, tai kitoje šalyje sukurtuose centruose. Apmokėme ne tik chirurgus, bet ir operacinės slaugytojas, kurios irgi įvaldė tą sudėtingą techniką“, – paaiškino profesorius F. Jankevičius.
Daktaras A. Čekauskas pridūrė, kad ir dabar bet kas – nuo studento, rezidento iki pradedančio gydytojo – gali mokytis atlikti virtualias operacijas robotais, pasinaudojęs virtualios realybės priedėliais, esančiais prie konsolės.
„Manau, kad mums, kaip universitetinėms klinikoms, tai yra didelis privalumas, ruošiant įvairius specialistus“, – neabejojo gydytojas.
Profesorius T. Poškus teigė per savo beveik 20 metų karjerą neprisimenantis, kad nauja technologija būtų įdiegta šitaip nuosekliai.
„Mes ir slaugytojos ne tik važiavome mokytis, bet ir namie sprendėme uždavinius, mokėmės teorijos, ruošėmės kursams. Ir dabar pirmųjų operacijų duomenys renkami, stebimi, teikiamos praktinės pastabos, ką turime daryti. Tai nuolatinis noras mums pagelbėti, padaryti taip, kad mes patys, naudodami šį prietaisą, būtume kaip įmanoma geresni chirurgai“, – džiaugėsi profesorius T. Poškus.
Santaros klinikų robotinė įranga kainavo 3,5 mln. eurų. Ji įsigyta Europos Sąjungos struktūrinių fondų Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, pagal ES fondų investicijų projektą „Inovatyvios medicinos įrangos, skirtos onkologinių ligų prevencijai, ankstyvai diagnostikai ir gydymui, įsigijimas VUL Santaros klinikose“. Įranga registruota JAV ir ES.