„Tenka pastebėti, kad neretais atvejais pacientai stokoja ryžto pasitikrinti savo sveikatą ir dėl to nesikreipia į savo šeimos gydytojus, o reikalingų tyrimų atlikimą atidėlioja neribotam laikui. Taip pat žmonės dažnai nė nežino, kaip yra atliekami tam tikri prevenciniai tyrimai, ir baimindamiesi nemalonių pojūčių, tyrimų atsisako bei įtikina save, kad jaučiasi gerai, todėl prevencinės programos jiems nėra reikalingos“, – sako D. Čiūdarienė.
Šeimos gydytoja priduria, kad nežinojimas, kaip atliekami tyrimai, prisideda ir prie to, kad kelią ligai galinčius užkirsti prevencinius tyrimus lydi daugybė nepagrįstų pacientų baimių. Pavyzdžiui, žmonės bijo tirtis sveikatos būklę, nes tiki, kad tyrimų metu bus atrandami piktybiniai pakitimai ar kitos problemos, ir verčiau renkasi apie tai nežinoti.
Šansai išgyventi didėja anksti aptikus ligą
Prevencinės sveikatos programos leidžia anksti aptikti įvairius organų ar audinių pakitimus ir nustatyti sunkias ligas, dažniausiai – vėžį.
Šiuo metu įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojai gali nemokamai išsitirti dėl krūties (programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų, imtinai), gimdos kaklelio (moterims nuo 25 iki 59 metų, imtinai), storosios žarnos (vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų, imtinai) ir prostatos vėžio (vyrams nuo 50 iki 69 metų, imtinai, ir nuo 45 metų, jeigu jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu).
„Nors sergamumas vėžiu Lietuvoje kasmet didėja, mirštamumo rodikliai – mažėja. Dėl reguliariai atliekamų prevencinių tyrimų, vis daugiau vėžio atvejų nustatoma dar ankstyvose stadijose, todėl juos išgydyti yra daug lengviau. Prevenciniai tyrimai leidžia įvertinti riziką susirgti, taip pat užkerta kelią ligos progresui ir pagerina šansus išgyventi ne tik onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, bet ir turintiems širdies ir kraujagyslių ligų“, – pažymi D. Čiūdarienė.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa skirta abiejų lyčių pacientams: vyrams nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterims nuo 50 iki 64 metų (imtinai), kuriems kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą.
Gali nemokamai išsitirti sveikatos būklę
Panevėžio šeimos gydytoja atkreipia dėmesį, kad dažnesniems prevenciniams tyrimams kviečiami pacientai, kurių artimieji taip pat serga į prevencinių ligų sąrašą patenkančia liga, pavyzdžiui, priešinės liaukos (prostatos) vėžiu.
„Genetiką galima vertinti kaip vieną iš rizikos faktorių, galimai lemiančių ligos atsiradimą. Dėl to kraujo tyrimą dėl priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos reikia atlikti ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus, o tikslų tyrimo periodiškumą sprendžia gydytojas. Tyrimai dėl krūties vėžio ir storosios žarnos vėžio diagnostikos taip pat atliekami kartą per dvejus metus, o pagal gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, tyrimai atliekami kartą per 3 arba 5 metus, priklausomai nuo pacientės amžiaus“, – teigia D. Čiūdarienė.
Nors sergančių žmonių savo artimųjų rate turintys pacientai raginami susirūpinti savo sveikatos būkle ir atlikti nemokamus tyrimus dažniau, sveikatą pasitikrinti turėtų ir kiti pacientai, nepaisant jų amžiaus, esamų rizikos faktorių ar sveikatos būklės. Jiems rekomenduojama tyrimus atlikti kas 1–2 metus.
D. Čiūdarienė ragina pacientus nedelsti ir neatidėlioti prevencinių sveikos programų tyrimų. Šeimos gydytojai gali suteikti išsamią informaciją apie tyrimų atlikimą, jų dažnį ir rizikos veiksnius.