Lietuvos siekiamybė yra 95 proc. ŽIV atvejų susekamumo, gydymo ir išgydymo. Tačiau kol kas situacija dar prastesnė. Sergančiųjų yra apie 4 tūkstančius Lietuvoje, visgi pusė jų nesigydo.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas Kęstutis Rudaitis sako, kad yra kelios priežastys, kodėl tiek daug žmonių nesigydo. Visų pirma, didesnė dalis užsikrėtusių yra socialiai pažeidžiami asmenys.
„Kalbame apie švirkščiamųjų narkotikų vartotojus, kurie turi ne tik sveikatos, bet ir socialines problemas. Vadinasi, pirmas žingsnis yra sutvarkyti jų socialines problemas. Jie taip pat neturi sveikatos įgūdžių, tai yra problema. Yra darbuotojai ir įstaigos, kurios stengiasi padidinti jų sąmoningumą ir įrodyti, kodėl svarbu vartoti vaistus. Galbūt ateityje pavyks išgydyti jų priklausomybę ir beliks prižiūrėti lėtinę ŽIV ligą“, – kalbėjo K. Rudaitis.
Kita priežastis, kodėl tiek mažai besigydančių, yra vis dar vyraujantys mitai, jog jei nėra ligos simptomų, nereikia ir jos gydyti. O ŽIV iš pradžių nepasireiškia jokiais simptomais, tad žmogus nesupranta, kodėl reikia vartoti vaistus.
„Jau pats žodis ŽIV arba AIDS visuomenėje sukelia baimę, kad tai mirtina liga, galvojama, tai kam tada pradėti gydymą“, – sakė K. Rudaitis.
NVSC atstovas pabrėžė, kad gydymas yra būtinas visiems, jis padeda valdyti ligą ir išvengti tolimesnių užkrėtimų.
„Lietuvoje yra žemo slenksčio kabinetai, kuriuose lankosi socialiai pažeidžiami asmenys. Ir ten esantys specialistai dirba, kalba su jais, sprendžia socialines problemas, net palydi iki gydytojo. Be to, asmenys su ŽIV infekcija yra draudžiami, gydymas yra nemokamas“, – kalbėjo K. Rudaitis.
Specialistas primena, kad norint neužsikrėsti reikia vengti atsitiktinių lytinių santykių, taip pat naudoti apsaugos priemones.
LNK Žinių pokalbį rasite čia:
Kiek anksčiau apie ŽIV pasakojo Santaros klinikų Infekcinių ligų centro infekcinių ligų gydytoja prof. Raimonda Matulionytė ir pediatrijos centro vaikų infekcinių ligų gydytoja doc. dr. Inga Ivaškevičienė. Pasak gydytojų, nusilpus imunitetui, žmogus pradeda sirgti įvairiomis ligomis, Lietuvoje dažniausiai užsikrečiama tuberkulioze. Verta žinoti, kad ŽIV nėra tas pats kaip AIDS. Kaip paaiškina gydytojos, ŽIV yra virusas, o AIDS – jau sukelta šio viruso liga, todėl dabar visas gydymas nukreiptas į tai, kad užsikrėtus ŽIV, žmogus nesusirgtų AIDS.
„Pirmieji ŽIV simptomai yra panašūs yra gripą, bet vėliau galima nieko nebejausti, tada yra tik infekcijos nešiojimas“, – sakė prof. R. Matulionytė.
ŽIV suserga ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, tik jie užsikrečia kitaip. Jiems infekcija būna įgimta, kai serganti mama užkratą perduoda vaikui.
Daugiau nei pusė sergančiųjų Lietuvoje ŽIV užsikrečia per švirkščiamuosius narkotikus, apie 27 proc. užsikrečia per heteroseksualius santykius, apie 10 proc. užsikrečia per homoseksualius santykius. Tik apie 0,1 proc. atvejų sergančiųjų yra vaikai, gavę infekciją iš mamų.
„Norisi nuraminti pacientes, nes jos dažniausiai klausia, ar galės turėti vaikų, ar galės ištekėti. Iš Lietuvos pacientų buvo tik 8 užsikrėtę vaikai, ir tai labai geras rezultatas, net palyginus su Latvija ar Estijoje. Latvijoje yra 104 ŽIV užsikrėtę vaikai, Estijoje 65. Tai lemia, kad nėščiųjų patikra Lietuvoje yra labai stipri“, – kalbėjo prof. R. Matulionytė.
Visgi net užsikrėtus ŽIV, galima pagimdyti sveiką vaiką, jei laiku skiriamas gydymas.
Dėl ŽIV tiriamos nėščiosios, laisvės atėmimo vietose gyvenantys žmonės, donorai, priklausomybių turintys pacientai. Yra 5 rizikos grupės, kuriems taip pat reikėtų atlikti tyrimą – švirkščiamuosius narkotikus naudojantys, įkalinimo įstaigoje gyvenantys, vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, translyčiai asmenys bei sekso darbuotojai. Išsitirti reikėtų ir tolimųjų reisų vairuotojams, ypač, jei jie ilgai negrįžta namo ir dažnai būna Rytų Europoje.
Visą ankstesnį tekstą su gydytojomis rasite čia.