„Vidutiniškai septyniems iš dešimties susirgusiems ūmia hepatitų B ar C ligos forma išsivysto chroninis (lėtinis) hepatitas, kurio, nesigydant, gali komplikuotis į kepenų cirozę ar kepenų vėžį. Būtent todėl labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ir gydyti hepatitus bei suteikti pacientams daugiau šansų išvengti ligos komplikacijų ar išsigydyti“, - pažymėjo gyd. I.Čaplinskienė.
Naujausiais ULAC duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruota beveik tris kartus daugiau hepatitų nei pernai per tą patį laikotarpį – atitinkamai 55 ir 154 atvejai. Iš viso šiemet užregistruoti 34 susirgimai ūmiais hepatitas, likusieji, t.y. dauguma – lėtinės formos B ir C hepatitų.
Nors imlumas hepatitams yra visuotinis, tačiau ne visi žmonės turi vienodus rizikos veiksnius užsikrėsti hepatitais. Pavyzdžiui, užsikrėsti hepatitu B didesnę riziką turi tie, kurie yra neskiepyti ir nesirgę VHB bei turi daug lytinių partnerių, nesaugių santykių bei medicinos darbuotojai, kurie atlikdami profesines pareigas susiduria su pacientų biologiniais skysčiais (pvz., krauju).
Hepatitas B taip pat gali plisti per manikiūro ir pedikiūro procedūras, jei jos atliekamos su nesteriliais įrankiais. Nuo hepatito B yra skiepai, o nuo hepatito C skiepų nėra ir dažniausias užsikrėtimo HCV kelias yra per kraują (darant tatuiruotes, veriant auskarus nesteriliais instrumentais; atliekant medicinines procedūras nesteriliais instrumentais; vartojant švirkščiamuosius narkotikus ir dalijantis švirkštimosi priemonėmis ir kt.).
Šeimos gydytojai gali skirti nemokamus kepenų fermentų (ALT, AST) tyrimus, kurie gali parodyti apie kepenų pažeidimus. Nustačius pakitimus, pacientai toliau turi būti siunčiami konsultacijoms pas gydytojus infektologus ar gastroenterologus, kurie, esant indikacijoms, skirs gydymą. Be to, dėl hepatito B Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, yra nemokamai tiriamos nėščiosios, nes užsikrėtusios hepatito B virusu, jos infekciją gali perduoti savo naujagimiui.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), virusiniais hepatitais B ir C pasaulyje yra užsikrėtę 325 milijonai žmonių, o 1,4 mln. žmonių kasmet nuo jų miršta. Hepatitai – tai antroji mirties nuo infekcinių ligų priežastis po tuberkuliozės. Jais užsikrėtę 9 kartus daugiau žmonių nei ŽIV infekcija.
Hepatito A, B ir D galima išvengti skiepais, o nuo hepatito C skiepų nėra, tačiau jis išgydomas, bet, atkreiptinas dėmesys, kad juo galima pakartotinai užsikrėsti, nes imunitetas nesusidaro. Persirgus hepatitais A, B, D, E – susidaro patvarus imunitetas.
Dėl virusinių hepatitų B ir C rekomenduojama pasitikrinti: jei buvo perpiltas kraujas / kraujo produktai iki 1993 metų; jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros; jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai (ALT, AST); hemodializuojamiems pacientams; sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis; organų, audinių, kraujo ir komponentų donorams; asmenims po organų transplantacijos; medicinos įstaigų darbuotojams; vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu; jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas; nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus; buvusiems įkalinimo įstaigose; turėjusiems daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.); infekuotiems ŽIV; nėščioms.
Iki 2030 m. Pasaulio sveikatos organizacija numatė tikslą – eliminuoti hepatitus, kaip visuomenės sveikatos problemą. Šalims rekomenduota pasirengti atitinkamas strategijas, kaip bus šio tikslo siekiama.
Liepos 28-oji – hepatito B viruso atradėjo, Nobelio premijos laureato prof. B. Samuel Blumbeg gimimo diena. Būtent todėl Pasaulio sveikatos organizacija pasirinko šią datą kasmet minėti pasaulinę hepatito dieną.