Bakterija gali atsinaujinti net po gydymo
Pasak gydytojos, šiais metais daug atipinių bakterinių infekcijų, tokių kaip Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydia pneumoniae.
„Jų nebuvo taip plačiai paplitusių jau kelerius metus, jei ne ilgiau, o šiemet, sakyčiau, net tam tikra epidemija. Šios infekcijos sukelia užsitęsusį kosulį, bronchitą, plaučių uždegimą, tai rimtos infekcijos, kurios plinta lašelių būdu per orą, dažnai vaikų kolektyvuose“, – Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ sakė prof. L. Vaidelienė.
Kitos bakterijos, pavyzdžiui, streptokokai, dažnai kvėpavimo takuose gyvena ne ląstelių viduje, o tarp jų. O Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydia pneumoniae įlenda į ląstelių vidų, imuninė sistema jų neranda, tad jos pradeda savo piktą darbą.
„Iš pradžių nebūna aukštos temperatūros, simptomai švelnesni, lyg ir nieko ypatingo, nes imuninė sistema šių bakterijų neranda ir nekovoja. Per tą laiką gali tyliai išsivystyti plaučių uždegimas. Šiemet tikrai labai daug tokių ligų“, – kalbėjo pašnekovė.
Diagnostika gana sudėtinga, nes pasėlyje šios bakterijos neišauga, jas galima rasti tik ieškant antikūnų. Visgi jie pasigamina per 7–10 dienų, vadinasi, pirmomis dienomis ir jų rasti neįmanoma. Pasak gydytojos, jei namuose kosėja ne tik vaikas, bet ir artimieji, darželyje taip pat yra kosėjančių, sergančių plaučių uždegimu, dažnai įtariamos bakterijos ir skiriami specialūs antibiotikai.
Imuninius tyrimus reikėtų atlikti vėliau, nes chlamidija, kaip sako L. Vaidelienė, protinga bakterija, ji gydant moka apsisaugoti, todėl esant per trumpam gydymui ji greitai atsinaujina.
„Nešiotojai dažniau yra suaugusieji, jie simptomų gali beveik neturėti, bet užkrečia kitus. Dauguma infekcijų suaugusiems praeina lengviau, o vaikai serga sunkiau. O tada viskas plinta darželiuose, mokyklose. Visos infekcijos, plintančios per orą lašelių būdu, gali būti perduotos ir per nešvarias rankas, daiktus“, – sakė L. Vaidelienė.
Nuo nemažai pavojingų ligų vaikus galima apsaugoti paskiepijant, tačiau toli gražu ne visi tėvai pasirenka tai padaryti, taip rizikuodami savo atžalos sveikata. Pasak gydytojos, kiekvieną vaiką verta paskiepyti nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, raudonukės, parotito, hepatito, erkinio encefalito.
Išskyrus skiepą nuo erkinio encefalito, kiti išvardinti skiepai reikalingi norint užtikrinti kolektyvinį imunitetą, nes sukelia grėsmingas ligas.
„Kas kelerius metus vis turime kažkurios ligos protrūkį. Pavyzdžiui, buvo tymų protrūkis, o jais suaugusieji serga labai sunkiai. Raudonukė turi sunkias komplikacijas, ypač nėščiosioms. Difterija gali būti mirtina liga“, – kalbėjo laidos pašnekovė.
Nematomas alergenas namuose – dulkių erkutės
Su profesore laidoje buvo aptartos ne tik siaučiančios bakterijos, bet ir vienas pagrindinių alergenų namuose – dulkių erkutės. Vėlyvą rudenį dulkių erkučių padaugėja net 2–3 kartus, palyginus su vasara, mat šios labiausiai mėgsta šiltą ir drėgną klimatą. Tai prasta žinia sergantiems astma ir turintiems alergijų, nes beveik 80 proc. iš jų reaguoja į dulkių erkutes.
Dulkių erkutės yra vienas pagrindinių alergenų vaikams, todėl sloga, astma labai dažnai nulemta būtent jų, sako prof. Laimutė Vaidelienė. Dulkių erkutės gyvena visur, kur šilta, ir minta nusilupusia žmogaus oda, prakaitu, pleiskanomis, tad lovoje joms daugiausiai maisto.
Visgi jų galima rasti visose namų dulkėse, nes erkutės dauginasi greitai, kas kelias savaites. Įdomu, kad dulkių erkučių itin gausu Jungtinėje Karalystėje, kurioje nuolat drėgna ir gana šilta net žiemą, o Graikijoje jų kone nėra, nes oras sausas ir karštas.
Be to, dulkių erkučių kiekis priklauso ir nuo namų – senuose namuose jų daug daugiau nei naujuose. Deja, ir naujuose namuose per kurį laiką jų taip pat prisiveisia.
Nors yra chemikalų, kurie išnaikina erkutes, tačiau tai stipri chemija, o ir išnaikinus alergenai nedings, nes net žuvusių erkučių dulkės alergizuoja.
„Tvarkyti namus reikia proto ribose, nes nebus taip, kad visiškai jas išnaikinsime, bet sumažinti jų kiekį tikrai galima. Nelabai siūlome naudoti cheminių medžiagų. Vienas iš būdų, kaip jas nužudyti, tai išnešti pagalves ir antklodes į saulę, kai karšta. Taip pat, kai temperatūra žemesnė nei -10 laipsnių. Bet po to antklodę ir pagalvę reikia būtinai išskalbti, nes alergenai, dulkės lieka. Pačios patalynės skalbimas, tai yra pagalvės ir antklodės, 60 laipsnių temperatūroje, yra svarbiausias dalykas“, – kalbėjo gydytoja alergologė.
Tad geriausias būdas sumažinti dulkių erkučių kiekį – įsigyti skalbiamą patalynę ir ją išskalbti. Skalbiami turėtų būti ir minkšti žaislai, nes juose irgi gausu erkučių. Šie alergenai, pasak gydytojos, nėra labai lakūs, o daugiausiai bėdų sukelia tada, kai glaudžiamės prie patalynės.
Nuo dulkių erkučių yra ir specialūs užvalkalai, tačiau su jais dažniausiai miegoti būna karšta, tad vaikai jų nemėgsta. Net jei ant čiužinio ar patalynės parašyta „antialerginė“, pasak gydytojos, erkutės vis tiek kaupiasi ir joje.
„Vaikų astma ir alerginė sloga yra labai dažnai susijusi su buities alergenais, ir namų dulkių erkutės yra dažniausias sukėlėjas. Tačiau vien dezinfekuoti namus nėra išeitis. Atlikome tyrimą, davėme alergiškiems vaikams specialų užvalkalą čiužiniui. Pirmus metus tėvai skalbė patalynę, neturėjo kilimų, namus valė drėgnais būdais. Tačiau trečiais metais efekto nebebuvo, nes visi pavargo tuo užsiimti.
Todėl reikia žiūrėti kompleksiškai – kiek gali, apsisaugoti, o kiek negali, reikia gydytis“, – kalbėjo gydytoja.
Kiek anksčiau „Delfi“ rašė apie Jovitą Mikštę, kuri socialiniuose tinkluose dalinosi savo ligos istorija. Po ilgų paieškų paaiškėjo, kad moteriai – plaučių uždegimas, sukeltas būtent mikoplazmos pneumonijos.
J. Mikštė tiksliai prisimena dieną, kai atsikėlė lyg nesame kailyje. Tai – rugpjūčio 23-oji. Tądien Jovita turėjo vykti į draugės gimtadienio šventę, tačiau nubudo be balso. Išgėrus arbatos užkimimas dingo, o šventėje netgi pavyko iš širdies padainuoti. Tačiau kitą dieną J. Mikštei jau teko griebtis ir vaistų – sekmadienį gydėsi tabletėmis nuo uždegimo ir šiltomis arbatomis – aviečių, ramunėlių.
Nei slogos, nei temperatūros nebuvo. Tik vėl grįžo užkimimas, lengvas kutenimas gerklėje kartkartėmis išprovokuodavo kosulį: „Tokį tuščią, kai nieko neatkosėji.“
Pirmadienį J. Mikštė vėl jautėsi geriau, kovido testas buvo neigiamas, todėl, kaip suplanavusi, vyko pas klientus.
„Gal būčiau gulėjus ir išgulėjus, bet kur tu, žmogus, gulėsi – nesąmonė, juk turime dirbti kaip arkliai! Atariau iki ketvirtadienio, kol vakare pasimatavau temperatūrą – 37,7. Pradėjau dar labiau kosėti. Nusprendžiau: jei per savaitgalį nepasveikstu, pirmadienį vyksiu pas šeimos gydytoją“, – prisiminė J. Mikštė.
Savaitgalį draugai ją protino nedelsti ir važiuoti tiesiai į priėmimą: „Tačiau neišdrįsau: simptomai per menki – išvarys. Draugė paskolino inhaliatorių, tačiau savijauta negerėjo.“
Visą tekstą su J. Mikšte galite perskaityti čia.
