Keturiasdešimt metų praktikuojančios gydytojos alergologės, Vilniaus universiteto profesorės R. Dubakienės knyga – pirmasis išsamus lietuviškas leidinys apie mūsų amžiaus rykštę – alergijas ir alergines ligas. Knygoje pateikiamos ne tik bendrosios žinios, bet ir gausu praktinių pavyzdžių, patarimų iš ilgametės autorės patirties.
Siūlome susipažinti su knyga ir paskaityti ištrauką apie naujus maisto alergenus.
Bet kuris maisto produktas gali sukelti maisto alergiją, bet retais laikomi tie maisto alergenai, kurie reakcijas sukelia labai retai. Tai mėsa (ypač raudona), česnakai, svogūnai, kukurūzai, želatina, salyklas, bulvės, kokosų riešutai, medus, prieskoniai, burnočio sėklos, bananai, lęšiai, aguonos, lašišos ir pan. Naujausias maisto alergenas, imunologiniais metodais nustatomas jau ir Lietuvoje, yra galaktozė-1,3-alfa-galaktozė. Jos esama raudonoje mėsoje. 2018 m. JAV mokslininkai įrodė, kad tai yra ir svarbus žmogaus aterosklerozės, trombozių, padidėjusio kraujospūdžio, arba hipertenzijos, veiksnys. Manoma, kad nustatant šio alergeno antikūnus galima prognozuoti širdies ligų eigą. Toliau – apie keletą būdingų naujų alergeniškų maisto produktų.
Lubinų sėklos. 2006 m. sužinota, kad lubinų sėklos ir jų gaminiai yra labai stiprus alergenas. Kai kuriose Europos šalyse lubinams jautrūs beveik 20 % gyventojų. Dėl kryžminių reakcijų jiems gali būti jautrūs ir asmenys, kuriuos alergizuoja ir žemės riešutai. Pasaulyje lubinų alergenų esama įvairiuose maisto gaminiuose – miltuose, duonoje, bandelėse, pyraguose, makaronuose. Lubinai gali sukelti tokias alergines ligas, kaip anafilaksija, dilgėlinė, astma. Belieka tik pasidžiaugti tuo, kad kol kas Lietuvoje maisto produktuose lubinų alergenų nėra. O lubinų žiedadulkės per stambios, kad sukeltų šienligę.
Vaistinė ožragė – tai vaistažolė, bet jos sėklų dedama į prieskonius indų virtuvės patiekalams skaninti, yra valgomi švieži jos lapai, geriama arbata. Įrodyta, kad ji – maisto alergenas. Kalendra – maisto alergenas. Kaip dauguma prieskonių, iš jų pankolis, petražolės, krapai, sukelia burnos alergijos sindromą dėl kryžminių reakcijų su pelynu (karčiuoju kiečiu).
Burnočių sėklos – naujasis maisto alergenas. Turi labai daug baltymų ir yra pamėgtos bei įvardytos kaip supermaistas. Nors dar palyginti retai, bet jau aprašomi alergijos nuo šio produkto pavyzdžiai ir nurodoma, kad kryžminių reakcijų gali sukelti špinatai, kukurūzai, avinžirniai.
Kokosų riešutai – tai retas maisto alergenas, tačiau yra mokslinių įrodymų, kad į jį reaguoja asmenys, alergiški ir kitiems, dažniausiai graikiniams riešutams.
Medus. Lietuvoje yra auginamos tik dvi grūdinės kultūros, kurios išskiria nektarą – rapsai ir grikiai, ir jų pasėlių plotai nuolat didėja. Iš rapsų ir grikių medunešės bitės (Apis mellifera L.) renka nektarą, žiedadulkes, gamina medų, kaupia žiedadulkes ir bičių duoną. Grikių medingieji plotai sudaro didelę dalį vėlyvojo vasaros medunešio laikotarpiu. Tad baigiantis vasarai aviliuose būna pilna medaus.
Pastaruoju metu imunitetui stiprinti žmonės ėmė dažniau vartoti ne tik medų, bet ir bičių duoną ir žiedadulkes, o į šiuos produktus patenka rapsų ir grikių žiedadulkių, kurios įkvėptos ar suvalgytos gali provokuoti alergiją. Iš žmonių, kurie alergiški bent vienam maisto produktui, 2,3 % yra alergiški ir medui bei žiedadulkėms. Tačiau ne visi alergiški žiedadulkėms, yra alergiški medui. Vis dėlto, jei žmogus alergiškas medui, gali pasireikšti šie simptomai: bronchinė astma, anafilaksinis šokas, burnos alergijos sindromas. Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje pasikeitė medaus apdorojimas, jis skystinamas terminiu būdu, be to, pakito medaus botaninė sudėtis. Įvairiais aspektais pakitusio medaus įtaką sveikatai, palyginti su nuo senų laikų Lietuvoje gaunamu mišriu, polifloriniu medumi, tyrė dr. J. Kretavičius. Jo darbai įrodė, kad termiškai apdoroto medaus alergeniškumas mažesnis.
Kanapės. Alergija kanapėms plinta, ypač JAV, kadangi kanapių sėklų dedama į daugelį maisto gaminių. Galimos kryžminės reakcijos. Anafilaksija gali išsivystyti suvalgius kanapių sėklų, ypač jei jomis pagardintos jūros gėrybės.
Egzotiniai vaisiai. Į Lietuvą dabar atvežama įvairių egzotinių vaisių ir jie labai paįvairina mūsų mitybą. Apie jų alergeniškumą duomenų turime nedaug, nes jie vartojami Lietuvoje palyginti retai ir neseniai. Žinoma, kad kinkanai, rambutanai, ananasai, karambolos, dumplūnės, kininiai ličiai gali sukelti alergiją, vadinamąjį burnos alergijos sindromą, pasireiškiantį kontakto su vaisiumi vietoje: niežti burną, patinsta lūpos, atsiranda dilgėlinis bėrimas, tačiau galima net anafilaksija ir žmogus gali mirti, tačiau tai tik pavieniai alergijos egzotiniams vaisiams atvejai. Yra duomenų, kad terminis apdorojimas gali panaikinti vištos kiaušinio baltymo, obuolių sulčių alergeniškumą, tačiau niekaip nepaveikia, tarkime, mangų ir ličių. Dažniausiai stebimos sąsajos su žiedadulkėmis: beržų, pelyno ir ambrozijos, bet Lietuvoje ji neauga. Taigi, egzotinius vaisius gali drąsiai valgyti sveiki asmenys, o sergantieji šienlige turėtų juos vartoti kiek atsargiau.
Kaip žinia, bet kuris maisto produktas gali būti alergeniškas. Ir kokiam nors maistui alergiški asmenys turėtų būti apdairūs vartodami egzotinius vaisius – pasitaiko ir labai netikėtų dalykų, ypač Lietuvos gyventojams. Konsultavau vieną pacientą, kuris buvo jautrus beržų žiedadulkėms, todėl beveik visada išvykdavo iš Lietuvos pradėjus žydėti medžiams. Kaip ir daugumai tokių asmenų, jam pasireikšdavo kryžminių reakcijų į maisto produktus: jis negalėjo valgyti lazdynų riešutų, persikų, obuolių, abrikosų, kriaušių. Kartą lankydamasis Malaizijoje išvydo duonmedžio vaisių. Duonmedis (angl. jackfruit) – tai tropinis augalas, priklausantis šilkmedinių šeimai. Jo vaisius yra kaulavaisis, turi nemažai latekso, Rytų medicinoje naudojamas gydyti įgėlus vabzdžiams, sumuštiems audiniams ir pūliniams. Duonvaisis labai sumažina gliukozės kiekį kraujyje, jo hipoglikeminis poveikis geresnis net už kai kuriuos vaistus nuo diabeto. Tad vaisius išties atrodo labai naudingas. Minėtas mano pacientas, žinoma, jo paragavo. Ir ką gi? Jam ėmė graužti burną, užkimo balsas, prasidėjo sausas kosulys. Pasirodo, jautrūs beržų žiedadulkėms asmenys gali reaguoti ir į duonvaisio minkštimą.