„Pirmiausia – dėmesio stoka širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Ne mažiau svarbi ir kita priežastis – ydingas gyvenimo būdas: žmonės vis dar sunkiai „prisijaukina“ taisyklingą mitybą, dažnai turi žalingų įpročių ir yra nepakankamai fiziškai aktyvūs. Be to, jie nenoriai atlieka cholesterolio ir kraujo spaudimo rodiklių tikrinimą ir nekreipia dėmesio į padidėjusias jų reikšmes, kurios laikomos „tyliosiomis“ žudikėmis“, – aiškina D. Berenis.
Padidėjęs kraujospūdis – dažniausia problema
Lietuvoje daugelis žmonių turi padidėjusį kraujospūdį, tai reiškia, kad jie serga arterine hipertenzija, kuri gali būti pirminė ir antrinė. Pirminės hipertenzijos, kuri sudaro apie 90–95 proc. visų diagnozuojamų atvejų, išsivystymui įtakos turi ne tik fiziologija, bet ir gyvensenos veiksnių sąveika. Antrinė hipertenzija yra siejama su konkrečiu veiksniu, kuris lemia kraujospūdžio padidėjimą, pavyzdžiui, inkstų arterijų susiaurėjimu, antinksčių patologija ar endokrininės sistemos ligomis.
„Pirminėse hipertenzijos stadijose gali pasireikšti galvos skausmas, širdies permušimai ar diskomforto jausmas krūtinėje – tai organizmo siunčiami signalai, kurie įspėja apie besivystančią ligą. Tačiau ji gali ir nesukelti jokių simptomų, o tai reiškia, kad žmogus, kurio kraujo spaudimas siekia 180–200/100 mmHg, gali jaustis visiškai sveikas ir net neįtarti, kad jam reikalingas antihipertenzinis gydymas“, – aiškina gydytojas kardiologas.
D. Berenis įspėja, kad laiku ir tinkamai negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti labai rimtų sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies ar inkstų nepakankamumą, išeminę širdies ligą ir tokias ūmias būkles kaip miokardo infarktas, insultas ar aortos disekacija.
Rizikos, kurias kelia išeminė širdies liga
„Lietuvoje taip pat nemaža dalis pacientų serga išemine širdies liga, kuri išsivysto dėl daugelio rizikos veiksnių ir jų sąveikos. Šios ligos atsiradimą lemia ne tik prasta arterinės hipertenzijos kontrolė, tačiau ir aukšta blogojo cholesterolio (MTL) koncentracija kraujyje, išsivystęs metabolinis sindromas, cukrinis diabetas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas ir stresas“, – pasakoja kardiologas D. Berenis.
Anot gydytojo, išeminė širdies liga yra apibūdinama kaip patologinis procesas, kurio metu vainikinėse širdies kraujagyslėse formuojasi aterosklerozinės plokštelės, o dėl to siaurėja jų spindis. Šie pakitimai neigiamai paveikia daugelio žmonių gyvenimo kokybę ir fizinio krūvio toleranciją, o vėlesnėse ligos stadijose, nekoreguojant rizikos veiksnių, gali išsivystyti miokardo infarktas.
Visų pasekmių, kurias sukelia pažengusios širdies ir kraujagyslių ligos, galima išvengti, jeigu žmogus kreipiasi pagalbos laiku ir bendradarbiauja su gydytoju, kuris parengia gydymo ir rizikos veiksnių korekcijos planą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu pasimatavus kraujospūdį keletą kartų jo reikšmės didesnės nei 135/85 mmHg, rekomenduojama šį rodiklį stebėti keletą dienų: matuoti jį ryte ir vakare ramybės būsenoje bei užrašyti gautus rezultatus. Praėjus šiam laikui, patariama kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją kardiologą ir vizito metu pateikti užrašytas kraujo spaudimo reikšmes, kad būtų nustatyta, ar yra išsivysčiusi arterinė hipertenzija.
„Į gydytoja kardiologą reikia kreiptis ir tada, jei pastebite, jog fizinio krūvio metu atsiranda maudžiančio, gniaužiančio, deginančio pobūdžio skausmas krūtinėje, kuris nutraukus fizinę veiklą praeina per keletą minučių, ypač, kai yra lydimas dusulio“, – įspėja D. Berenis.
Profilaktikos svarba
Gydytojas kardiologas primena, kad Lietuvoje nuo 2006 metų yra vykdoma nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Joje sudalyvauti kartą per metus kviečiami amžiaus kriterijų atitinkantys žmonės – 50–64 metų moterys ir 40–54 vyrai – sergantys cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu.
Dalyvaujantiems programoje atliekami reikalingi instrumentiniai tyrimai – širdies ir kaklo kraujagyslių echoskopija, veloergometrija, matuojamas kulkšnies žasto indeksas ir kraujagyslių standumas. Taip pat nustatomi ir įvertinami rizikos veiksniai, o jeigu reikia, sudaromas individualus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planas.
„Minėto amžiaus moterims ir vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas arba cukrinis diabetas, gresia didžiausia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o neatlikus rizikos veiksnių korekcijos, galima neigiamai paveikti tolimesnio gyvenimo kokybę ir sukelti pavojų gyvybei. Be to, metabolinis sindromas 50–60 proc. didina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o cukrinis diabetas yra labai stiprus šių ligų rizikos veiksnys“, – įspėja kardiologas D. Berenis.
Pataria, kaip pasirūpinti savo širdimi
Gydytojas akcentuoja, kad reguliarus fizinis aktyvumas yra geriausia širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemonė, padedanti sumažinti bendrą mirtingumą ir mirštamumą net 20–30 proc. To priežastis – teigiamas poveikis kitiems rizikos veiksniams: reguliarus fizinis aktyvumas mažina kraujo spaudimą, blogąjį cholesterolį, kūno masę ir gliukozės kiekį kraujyje, taip pat gerina savijautą ir protinę veiklą.
„Dažnai pacientai klausia, kokios yra fizinio aktyvumo rekomendacijos. Šiuo klausimu visame pasaulyje dirbantys kardiologai vieningai sutaria, jog rimtų problemų su širdimi neturinčiam žmogui reiktų užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla bent 30 minučių per dieną mažiausiai 5 dienas per savaitę arba intensyvia fizine veikla bent 15 minučių per dieną mažiausiai 5 dienas per savaitę. Svarbiausia, kad minėta veikla būtų maloni, nes tokiu atveju ją bus galima paversti įpročiu“, – teigia D. Berenis.
Tam, kad fizinis krūvis būtų naudingas, o ne kenktų sveikatai, reikia ne tik jam skirti pakankamai laiko, bet ir žinoti optimalų savo širdies ritmą (pulsą), kuris treniruotės metu turėtų siekti 50–85 proc. maksimalaus dažnio. Jį apsiskaičiuoti gali kiekvienas, naudojantis išmanųjį laikrodį: tereikia iš 220 atimti savo amžių. Pavyzdžiui, jeigu jums yra 35-eri, tai iš 220 atimkite šį skaičių ir gausite maksimalų pulso dažnį, kuris lygus 185 kartams per minutę. Tai reiškia, kad fizinio krūvio metu jūsų širdis turėtų plakti nuo 93 iki 157 kartų per minutę.
„Pacientai, turintys rimtų kardiologinių problemų planuojamą fizinio aktyvumo intensyvumą turėtų aptarti su savo šeimos gydytoju ar kardiologu“, – priduria gydytojas kardiologas.