R. Šerpytis sako, kad normalus pulsas (širdies ritmas) – nuo 60 iki 80 tvinksnių per minutę. Reikėtų sunerimti tada, kai jis tampa neritmiškas.
„Labai rimta liga – insultas – ištinka 40-50 metų vyrus, nes jų širdies veikla yra neritmiška – išsivystęs prieširdžių virpėjimas, jie jo niekaip negydo, tada širdyje susidaro krešuliai, kurie atplyšta, nukeliauja į smegenis ir sukelia insultą“, – apie galimas pasekmes kalba gydytojas.
– O kaip pajausti, kad pulsas yra neritmiškas?
– Dalis žmonių tai jaučia, jie pajaučia silpnumą, širdies plakimą, jie labai prakaituoja, kiti visai to nejaučia. Kaip reikėtų matuoti? Du pirštus uždėti ant riešo ir pažiūrėti, jis ritmiškas, ar ne. Ypatingai, kai karšta, žmonės labai prakaituoja, tuomet iš organizmo išeina elektrolitai, tada dėl kalio trūkumo, gali būti dažnesnis širdies ritmas, virš 90 tvinksnių per minutę. Tada reikėtų pakankamai gerti skysčių, mineralinio vandens ir atstatyti elektrolitus. O jei pulsas neritmiškas, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir, jei reikės, būsite nukreipti pas gydytojus specialistus.
Pirmas požymis – aukštas spaudimas, kai labai smarkiai pakyla, galvoje gali spengti, gali būti jaučiamas galvos spaudimas, gali parausti oda. Vienas iš tokių požymių – kai žmogus atsigula ant pagalvės, jis jaučia, kaip pulsuoja. Tokiu atveju reikėtų pasimatuoti kraujo spaudimą, nes jis gali būti padidėjęs. Visiems pravartu pasimatuoti, o jei kraujo spaudimas nepadidėjęs, tai labai gerai. Moterims tokios problemos dažniausiai pradeda atsirasti nuo 55 metų.
Vyrai tokiomis ligomis serga 10 metų anksčiau negu moterys, taip atsitinka dėl androgenų, jie didina kraujo spaudimą, todėl vyrai dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau yra kita problema – moterys dažniau suserga vyresniame amžiuje, bet kai suserga, liga būna sunkesnė, tada gydymo rezultatai būna blogesni.
– Ar reikia sunerimti, jei kraujo spaudimas mažesnis už rekomenduotina?
– Jeigu dėl to jaučiatės blogai, gerkite daug skysčių, žalios arbatos, nes jos veikimas ilgesnis, arba galima kavos, tačiau jos poveikis trumpesnis, ir fiziškai būti aktyviam. Dėl per žemo kraujo spaudimo nereikėtų jaudintis, tokie žmonės gali jausti silpnumą, tačiau tai galima pakoreguoti natūraliomis priemonėmis.
– Karštis mūsų vis dar nepalieka. Kaip tai veikia širdis?
Karštis širdį veikia stipriai, nes mes prie to esame nepratę. Dabar pas mus klimatas yra tropinis, šilumą atiduodame garindami, organizmas ją atiduoda. Optimaliausia būna tada, kai drėgmė būna iki 75 proc. Kai yra maža drėgmė, nors ir labai šilta, mes nejausime, kad yra labai karšta, nes organizmas viską greitai sutvarko. O kai yra labai drėgna, tada žmogui žymiai sunkiau sumažinti kūno temperatūrą. Rizikos grupės – senyvo amžiaus žmonės (virš 65 m.), kūdikiai bei vaikai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, antsvorį turintys žmonės, tie, kurie vartoja daug vaistų.
Vyresnių žmonių šilumos reguliaciniai mechanizmai būna sutrikę, jie netokie geri kaip vyresnio amžiaus žmonėms ir troškulio jausmas pas juos yra sumažėjęs, jie negeria tiek vandens, kiek turėtų. O vaikai neprakaituoja tiek, kiek suaugę žmonės ir jų svoris yra labai nedidelis, o kūno paviršiaus plotas yra santykinai didesnis nei suaugusių žmonių. Rizikos grupėje esantiems žmonėms reikėtų gerti kuo daugiau skysčių ir saugotis, kad neištiktų šilumos smūgis.
Vyrai per parą turėtų išgerti bent 3,5 litro vandens, moterims – 2,5 litro, o kai labai karšta, rekomenduojama bent pusė litro per valandą.
Mano pacientams vasara – labai sunkus metas.
Kodėl, kai karšta, nepatariama gaivintis alkoholiniais gėrimais ir vaisvandeniais, kas yra perkaitimas ir šilumos smūgis? – sužinokite daugiau peržiūrėję DELFI TV vaizdo įrašą.