Širdies stentavimas neapsaugojo nuo infarkto – kardiologė paaiškino, kada verčiau šuntuoti

Tau apie 70 metų. Jautiesi sveikas ir stiprus. Savo rankomis atlieki įvairiausius sodybos remonto darbus ir turi begalę planų ateičiai. Jokio skausmo krūtinėje, jokio dusulio spėriau pajudėjus. Tačiau apsilankęs pas gydytojus išgirsti, kad širdies kraujagyslės smarkiai užkalkėjusios. Specialistų vertinimu, būklė dar tokia, kad galimi du problemos sprendimo būdai – stentavimas arba šuntavimas. Pasirenki pirmąjį, per metus patiri dvi stentavimo procedūras ir jautiesi laiku susiėmęs. Tačiau po kelių mėnesių gyvybę nusineša infarktas, o gedintiems artimiesiems lieka klausimai: gal reikėjo šuntuoti? O gal verčiau visai nieko nejudinti? Apie kraujagyslių aterosklerozę ir jos gydymo būdus, rizikas ir įtaką gyvenimo kokybei papasakojo Kauno klinikų intervencinė kardiologė, mokslų daktarė Rasa Ordienė.

– Kiekvienas turime prisiimti asmeninę atsakomybę už savo sveikatą, tačiau ar pacientui ne per didelis iššūkis pasirinkti gydymo būdą?

– Jei pacientui sveikatos patikrinimo metu diagnozuojama ženkli širdies kraujagyslių liga, didelė pažaida, vadinasi, jis jau smarkiai pavėlavęs. Mes turėjome jį daug anksčiau pamatyti ir pradėti gydyti bei užbėgti įvykiams už akių.

Kalbant apie šuntavimą ir stentavimą, begalė multicentrinių studijų įrodo, kad esant tam tikro lygio ligai abiejų procedūrų efektyvumas ir nauda ilgalaikėje perspektyvoje yra labai panašūs. Tai reiškia, kad minimali invazinė operacija su mikro kateteriais yra tiek pažengusi, kad gali būti lygiavertė ar net geresnė alternatyva šuntavimo operacijoms. Kai liga nedaug pažengusi, siūlomas tik stentavimas. Tokia praktika galioja visame pasaulyje.