Daugiau apie tai pasakoja medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbanti gydytoja neurologė Raminta Godelienė.
Pasak specialistės, neurologiniai simptomai gali formuotis tiek dėl tiesioginio viruso poveikio nervų sistemai, tiek dėl viruso inicijuoto imuninės sistemos atsako. Dažniausi neurologiniai simptomai yra galvos skausmas, galvos svaigimas, skonio ir uoslės praradimas, raumenų skausmas. Skonio ar uoslės praradimas pripažintas ankstyvu ligą padedančiu įtarti simptomu.
Remiantis įvairių tyrimų rezultatais, nuo 30 iki 70 proc. sergančių pacientų vargina galvos skausmas.
Galvos skausmo ekspertai analizuoja ir ieško galvos skausmo ypatybių, kurias būtų galima susieti su koronaviruso infekcija. Pastebėta, kad su COVID-19 infekcija susijęs skausmas prasideda staiga, jis būna vidutinio ar stipraus intensyvumo, pulsuojantis arba spaudžiantis, smilkinių-pakaušio srityje, tačiau gali apimti ir kaktą, akiduobių sritį. Jis menkai mažėja nuo įprastinių vaistų nuo skausmo. Dažnai galvos skausmą patyrę koronaviruso infekcija sergantys pacientai anksčiau neturėjo galvos skausmo (migreninio ar įtampos tipo) epizodų, tačiau pastebėta, kad, pavyzdžiui, migrena sirgę pacientai COVID-19 infekcijos metu patyrė ilgesnės trukmės, stipresnius ir ankstyvame ligos periode pasireiškusius galvos skausmus.
Galvos skausmas gali atsirasti nuo pat pirmos ligos dienos, tačiau apie 30 proc. galvos skausmą patyrusių pacientų gali išlikti ilgiau nei 6 savaites nuo infekcijos pradžios. Toks galvos skausmas gali tapti naujai atsiradusiu kasdieniu galvos skausmu bei iki 10 proc. pacientų išlikti vieninteliu liekamuoju persirgtos infekcijos požymiu.
Dalis neurologinių simptomų išnyksta savaime iš karto pasveikus ar kelių savaičių laikotarpiu. Uoslės ir skonio sutrikimas išnyksta vidutiniškai per 2 savaites, tačiau kartais užtrunka ir iki mėnesio.
Ilgalaikiai simptomai, kurie gali išlikti po persirgtos COVID-19 infekcijos, yra nuovargis, raumenų skausmas, raumenų silpnumas, nerimo ir nuotaikos sutrikimai, miego sutrikimai. Nuovargis gali išlikti net kelis mėnesius po persirgtos ligos. Taip pat pastebėti atminties ir pažinimo funkcijų sutrikimai – sunkiau susikaupti, atlikti tam tikras protines užduotis.
Neurologės teigimu, dažnai liekamosios komplikacijos susijusios su sunkia COVID-19 infekcijos forma. Sergant koronavirusu, daugėjant uždegiminių ir kraujo krešėjimą skatinančių faktorių, didėja kraujo krešulių formavimosi rizika.
Taip pat esant kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, dėl deguonies trūkumo gali atsirasti ir smegenų audinio pažeidimas. Sunkesnės COVID-19 viruso komplikacijos yra insultas, sąmonės sutrikimai, epilepsijos priepuoliai, regėjimo sutrikimas. Sunkios komplikacijos dažniausiai yra siejamos su vyresniu amžiumi ir gretutinėmis pacientų ligomis – širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu.
Buvusi infekcija gali lemti ir tam tikrų autoimuninių uždegiminių arba neurodegeneracinių ligų atsiradimą ateityje. Tačiau tam, kad pilnai įvertinti galimas viruso pasekmes, pasak gydytojos, reikalinga ilgalaikė stebėsena.
Koronavirusas taip pat gali pabloginti esamų lėtinių neurologinių ligų simptomus, lemti šių ligų paūmėjimą. Karščiavimas ir infekcija gali būti epilepsijos priepuolius provokuojantis veiksnys.
Tam tikros neurologinės ligos yra susijusios su padidėjusia rizika susirgti sunkia COVID-19 infekcija ir blogina pačios ligos eigą. Kartais tai yra susiję su pačia liga, kartais su skiriamu imuninę sistemą slopinančiu gydymu. Didelę riziką susirgti sunkia viruso forma turi pacientai, kurių judėjimo funkcija yra apribota – sergantys Parkinsono liga, kitomis raumenų ar neurodegeneracinėmis ligomis, taip pat turintys didelį neurologinį deficitą po persirgto insulto, nugaros smegenų traumų.
„Tam tikroms ligoms – išsėtinei sklerozei, miastenijai – gydyti, yra skiriamas imuninę sistemą slopinantis gydymas, kuris padidina riziką susirgti pačia COVID-19 infekcija. Tačiau pastebėta, kad tam tikri imunitetą slopinantys vaistai slopina galimą citokinų audros (būklės, kai imuninės sistemos ląstelės be saiko aktyvina viena kitą ir kursto uždegimą) vystymąsi bei apsaugo nuo sunkių ligos formų vystymosi“, – pasakoja gydytoja.
Pasak R. Godelienės, pirmosios pandemijos metu dėl apriboto ambulatorinių paslaugų prieinamumo buvo sumažėjęs besikreipiančių dėl neurologinių simptomų pacientų skaičius. Šiuo metu didžioji dalis pas gydytojus atvykstančių pacientų patiria įvairaus pobūdžio skausmą, tarp jų ir galvos skausmą.
Šiuo kupinu nerimo ir nežinomybės laikotarpiu, apribojus socialinį gyvenimą, padaugėjo besiskundžiančių įtampos pobūdžio galvos skausmu. Karantino metu nevykstant sportiniams užsiėmimams, sumažėjus fiziniam aktyvumui ir reabilitacinių priemonių prieinamumui, daugėja ir dėl kaklinės stuburo patologijos sukelto skausmo.
Gydytoja primena, kad reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, kokybiškas miegas ir streso valdymas yra nepaprastai svarbūs šios pandemijos metu. Aktyvų ir sveiką gyvenimą propaguojantys žmonės, susidūrę su COVID-19 infekcija, gali tikėtis greičiau ir lengviau pasveikti.
„Šiuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje dėmesys sukoncentruotas į koronavirusu sergančius pacientus. Tačiau, nepaisant esamos situacijos, noriu paraginti nenumoti ranka į varginančius, gyvenimo kokybę bloginančius simptomus ir, juos pajutus, laiku pasirūpinti savo sveikata. Užleidus ligą ar išsivysčius jos komplikacijoms, padėti gali būti gerokai sunkiau“, – baigdama pokalbį perspėja gydytoja neurologė Raminta Godelienė.